Pirklių uostas

                                                                   

                                                     

Nuostabus pirklių uostas vadinamas Kopenhaga. Nuostabus miestas lyg iš pasakos- raudoni pastatai, daugybė bokštų, daug kanalų, salų. Daug linksmų švenčiančių žmonių. Daugybė piknikaujančių parkuose. Daug deginasi ar maudosi. Tokia kalendorinės vasaros pabaiga Kopenhagoje. Daug turistų, kalbančių vokiškai, lenkiškai, itališkai, ispaniškai ar net rusiškai. 

                                                               

                                                     

Žymiausias Kopenhagos žmogus buvo Hansas Kristijonas Andersenas (1805- 1875). Jo paminklas dabar šalia Kopenhagos rotušės. Man tai gražiausias paminklas mieste iš didelės daugybės. Manu, kad dauguma mūsų užaugo su H.K. Anderseno pasakomis. Atrodė, jog geras dėdė Danijoje parašė daug gražių pasakų. Jis gyveno Nyhavn gatvėje. Tačiau muziejus jam yra Odensėje, kurioje gimė. 

                                                    

Atvykau autobusu. Pervažiavom Oresundo tiltą bei tunelį ir jau Kopenhagoje. Čia nereikia jokių kaukių. Laisvė visiška. Žmonės draugiški. Jeigu pasiklysti, pasisiūlo padėti. Man iš rankų iškrito bilietas, net nepastebėjau, kažkas praeinantis padavė.

                                           

 Oresundo tiltas baigtas statyti 1999 metais. Apie 16 kilometrų ilgio. Dalis kelio eina tuneliu po vandeniu. Susisiekimas tarp Kopenhagos Danijoje ir Malmės Švedijoje žymiai palengvėjo ir pagreitėjo. 

                                                      

Kas nebuvęs Danijoje, žino Undinėlę Kopenhagoje. Mano viena iš užduočių sau irgi tokia. Eiti tolokai, atokiau centro.  Einu per citadelę. Ji pastatyta 1616 metais Kristijono IV. Tai karinė teritorija, vaikščioti galima. Pasigrožiu daugybe ilgų pastatų, aplink pylimas su žole. Už pylimo vanduo. Praeiti citadelę išilgai nepavyko dėl remonto. Teko pylimu grįžti ir eiti kita griovio su vandeniu puse. Undinėlę apspitę turistai iš Azijos. Pasigrožiu atsisėdęs ant akmens. Nufotografuoju. Ji yra ant akmens keli metrai nuo kranto. Nedidelė. Bet didelis simbolis. Undinėlę sukūrė skulptorius E.Eriksenas pagal aludario ir mecenato K. Jakobseno užsakymą. H.K. Andersenas sukūrė pasaką apie undinėlę. Dabar dauguma ją myli, lanko, grožisi. Yra kas nekenčia, yra aplieta dažais ir galva nukirsta. Bet abejingų nėra. Ji laikoma garsiausia Pasaulio skulptūra. Amerikiečiai gal pasiginčytų dėl Laisvės skulptūros. Bet Undinėlė bent jau mielesnė. 

                                                          

Kitas garsus Kopenhagos simbolis- Kristianija. Laisvasis miestas. Anksčiau tai buvo karinė teritorija. Atlaisvinus 1970 metais, pradėjo kurtis aikštelės vaikams, sodai. Vėliau tapo jaunų žmonių rajonu. Aplankiau Kristianiją. 

                                                     

Didelėje teritorijoje yra visko: išdažytos ir išpaišytos sienos, neaiškios kilmės pastatai, takai, praėjimai. Parduotuvėlės, Vienoje jų nusipirkau megztinį. Kai kur užrašyta: "Negalima fotografuoti". Nemažai tamsiaodžių žmonių. 

                                                        

 Kai kurie nenusakomo amžiaus, kai kurie apsirengę stilingai, bet septyniasdešimtųjų stiliumi. Vaikšto takais. Eina į visokius keistus pastatus. Yra kanapių simbolių. Net mokinius veda grupėmis. Laisvas miestas Kopenhagoje. 

                                                      

Amalienborgo rūmai netoli Kopenhagos centro. Pėsčiomis juos pasiekiau. Čia aštuonkampė aikštė, stovi ketveri rūmai. Stovi marmurinė bažnyčia, kurios kupolas gerai matosi. Prie jos yra metro sustojimas bažnyčios vardu. 

                                                  

Rūmų teritorija gana atvira turistams. Vaikščiojau po ją, fotografavau sargybinius. Kol vienas sargybinis pasakė, jog į tą pusę neičiau, ten didesnė saugumo zona. Amalienborgo rūmuose gyvena Danijos karalienė Margarita II. Ji paveldėjo sostą po tėvo karaliaus mirties 1972 metais. Jos vyras prancūzas. Deja jis jau iškeliavęs anapilin.   Ji antroji moteris karalienė Danijoje. XIV amžiaus gale Daniją valdė karalienė Margarita I. 1389 metais ji su sukilusiais švedais nuvertė tuometinės Švedijos karalių. Be to ji buvo Norvegijos karaliaus Hokono VI našle. 1396 metais Margarita I pripažinta Danijos, Švedijos ir Norvegijos regente. 1397 metais Kalmare pasirašyta unija, jos sūnėnas Erikas Pamarėnas karūnuotas visų 3 karalysčių karaliumi. 

 Karališka gvardija saugo karališką šeimą. Danijos monarchija siekia X amžių,- seniausia Europoje. Konstitucinė monarchija- valstybinė Danijos valdymo forma. Karalienė formaliai dalyvauja įstatymų leidyboje ir valdyme. Pagal profesiją karalienė yra dailininkė. Ji yra piešusi bažnyčios interjero detales. Daug dėmesio skiriama menui. Danai tą jaučia- karalienę dailininkę. Dailininkas Vilmantas Marcinkevičius daug piešė Danijoje, kūrė Margaritai II portretus. Karališka gvardija yra nuo 1658 metų. Raudoni mundurai, meškos kailio kepurės ir rankinės sudėti patronams yra jų skiriamasis bruožas. Jai paprastai eina tarnauti savanoriai. Pamainos keičiasi kasdien 12 valandą. Groja gvardijos orkestras jei karalienė yra rūmuose. Jie ne tik stovi būdelėse, bet vaikšto aplink nustatytais maršrutais. Jie netgi trumpai pakalba su turistai arba sostinės gyventojais. Karališkos gvardijos būstinė yra Rozenborgo pilyje. 

Fredensborgo pilis- oficiali karališkos šeimos rezidencija vasarai. Ji randasi į šiaurę nuo sostinės ant Esrum ežero kranto. Tiesa karalienės vyras prancūzas turi princo titulą, bet ne karaliaus. Ji išėjo į pensiją, atsisakė princo titulo. Dažnai būdavo Prancūzijos vynuogynuose, rečiau Kopenhagoje. 

Miestas prie Oderio

                                                     

 

       Didžiulis gražus miestas prie Oderio upės- Vroclavas. Miestas žinomas nuo X amžiaus. Jo pavadinimas kilo nuo miesto įkūrėjo- Vratislavo I,- Čekijos kunigaikščio. 1000-ais metais rašytiniuose žaltiniuose jau minimas,- įkurta Vroclavo vyskupija.

                                                   

              XII amžiuje Vroclavą ir visą Sileziją valdė Vladislavas. Po to keitėsi keli kunigaikščiai. Miestas 2 kartus gavo miesto teises. Tiesa ilgai buvo du miestai greta- kairiakrantis Vroclavas ir Tumski sala, senesnioji miesto dalis.

                                                       

           Miestas taip plėtėsi iki 1339 metų. Tada atiteko Liuksemburgams- Šventajai Romos imperijai. Jos atstovas karalius Karolis IV suteikė privilegijų. XIV - XV amžiai buvo auksiniai- Vroclavas augo ir klestėjo. Vokiškai - Breslau. Lotyniškai- Wratislavia. Valdė Jogailaičiai iš Čekijos. Vėliau atiteko ilgam Habsburgams. 

                                             

Miestas pailgas, išsidėstęs Oderio slėnyje. Ketvirtas Lenkijoje pagal gyventojų skaičių- 632.000. Žemutinės Silezijos sostinė. Vienos iš 16 Lenkijos vaivadijos sostinė. Vroclavas pirmauja pagal studentų skaičių. Jų čia 140.000. 

                                                     

           Tai jaunatviškas miestas. Baigusius specialistus stengiamasi pritraukti likti mieste. Daug jų lieka. Tam yra specialios programos. Vroclavas yra tarp miestų, kuriuose patogiausia gyventi. 

                                           

          Vroclavas buvo Europos kultūros sostinė. Vroclavas ir Vilnius yra susigiminiavę miestai. Iš miesto į visas puses eina autostrados. Miestas garsus savo nykštukai. Jų yra virš 400, bet skaičius vis auga.

                                                     

             Surasti juos visus per daug sunki užduotis. Vroclavas Vilniui padovanojo 1 nykštuką. Egzistuoja nykštukų žemėlapis. Juos surasti nori turistai. Turėti, statyti nori verslininkai. Tai lyg talismanas. Tačiau reikalaujama iš jų leidimo, pateikus paraišką.

                                                        

Vroclavas yra tiltų ir salų miestas. Mieste apie 130 tiltų. Tai lyg lenkų Venecija. Yra 12 salų. Dauguma jų Oderyje. Nuo tiltų atsiveria gražūs vaizdai.

                                                      

Tumski sala. Seniausia Vroclavo dalis. Ją valdė vyskupas. Joje antra pagal senumą - šv. Martyno bažnyčia. Prie jos miesto sienos nedideli likučiai. Gale jos popiežiaus Jono XXIII paminklas. Bažnyčia gerai matosi iš kito kranto. 

                                          

                                                  

Pati seniausia yra šv. Egidijaus bažnyčia. Romaniško stiliaus nedidelė bažnyčia 1213- 1218 metų statybos. 

                                                  

         Katedra. Jos vietoje buvo pirma Vroclavo bažnyčia X amžiaus statybos. Gotikinė 2- bokštė šv. Jono Krikštytojo katedra. Per paskutinį karą sugriuvo daugiau nei pusė jos.

                                                     

      Ji labai aukšta ir ilga. Viduje vyrauja prieblanda. Vargonai joje yra didžiausi Lenkijoje. Katedra turi keletą koplyčių pristatytų prie jos. Dalis jų yra barokinės.  

                                                       

 

Gražiausia saloje yra šv. Bartolomėjaus ir šv. Kryžiaus gotikinė bažnyčia. Tiksliau 2 bažnyčios viename pastate. Dviejų lygių bažnyčios viename pastate. Nukentėjo per paskutinį karą. Pastatas  gotikinis, po nukentėjimo "regotizuotas".

                                                 

                                                   

               Viduramžiais pastatyta baigus konfliktą tarp vyskupo ir kunigaikščio. Turi kolegiatos titulą. Jos nariu buvo Kopernikas. Viršutinės bažnyčios skersinėje navoje galima pamatyti Turino drobulės kopiją. 

                                                

        Iš Tumski salos einame į Piasek salą. Tiltai Vroclave gražūs ir skirtingi, turi skirtingą stilių. Važinėja tramvajai, kurie turi savo žavesio. Tiltas vadinasi Tumski. Čia stovi didelė sena švč. Mergelės Marijos bažnyčia ant smėlio. 

                                                  

           XII amžiaus bažnyčia , buvo perstatyta ir sudegusi. Nukentėjo nuo švedų. Prūsai joje laikė šaudmenis. Bažnyčia po paskutinio karo atstatyta. 78 metrų ilgio nava ir vienas pietinis bokštas, nes šiaurinis taip ir nebuvo pastatytas. Kitoje pusėje Piasek salos einame per Piaskowy tiltą. 

                                                    

               Kertame tramvajaus bėgius, einame kol pasiekiame Rynek aikštę. Ji viena didžiausių Lenkijoje ir Europoje. Daugelyje miestų dar prieš karą turgaus aikštėse vyko prekyba. Vroclave Rynek aikštė prekybai naudojama buvo iki XIX amžiaus. 

                                                      

             Vėliau tapo labiau reprezentacine dalimi. Aikštėje uždraustas automobilių eismas. Aikštėje daug turistų ir vietinių. Daug kavinių ir kitokių maitinimo įstaigų tiesiog aikštėje. 

                                                     

                  Vienoj tokių, vadinama "Degtinės ir silkės ministerija", atsipūčiau, paragavau lenkiško alaus. Ministerijos laiptinėje į WC mačiau Gomulkos ir Jaruzelskio šaržus. Neužmiršta lenkai savo despotų. Lietuviai atsilieka, Griškevičiaus nemačiau niekur. Suvenyrų kioskai. Fontanas. 

                                                            

               Rynek aikštės viduryje yra pastatų kompleksas. Per jų arkas galima įeiti į vidų. Bet ten ne taip įdomu, nors galima judėti skersai ir išilgai. 

                                                   

             Čia Pirklių namas, Geležies ir Puodžių praėjimai.  Viename aikštės kampe yra gotikinė rotušė. Ji labai daili, tiesiog traukia akį. Jos neina aprašyti, reikia atvažiuoti ir pamatyti. Prieš ją laukia turistų karietos. 

                                                     

           Viduramžiais Rynek aikštėje parduodavo viską- medų, saldumynus, duoną, daržoves. Yra fontanas "Šaltinis". Tarp fontano ir senosios rotušės yra didžiulis naujosios rotušės pastatas.

                                                      

            Viename Rynek aikštės kampe matosi bokštas. Tai šv. Elžbietos bažnyčia. Ji 1492 metų, yra degusi ir nukentėjusi. Tačiau jos bokštas buvo 130 metrų aukščio, viduramžiais labai aukštas.  Pavargau į jį lipdamas.

                                                   

              Mačiau ir kitiems turistams iššūkis čia užlipti. Tačiau viso Vroclavo panorama iš bokšto atpirko lipimo sunkumus. Teliko ilsėtis ir fotografuoti. Visas senamiestis po kojomis. Dabar apžvalgos aikštelė yra 61 metro aukštyje. Užlipti reikia 302 laiptelius. Iš čia skamba Vroclavo heinalas.

                                                    

          Kitame Rynek aikštės kampe yra kita- Druskos aikštė. Namai ten irgi puošnūs, druska buvo brangi leido gražius brangius namus turėti. Ją vežė iš Veličkų. Dabar aikštėje gėlių turgus veikia net vėlai vakare. 

                                                  

           Vroclavas vienaip atrodo dieną. Kitaip atrodo naktį. Apšviestas. Gyvas. Fontanai. Tramvajai. Tiltai. Salos. Juk tai miestas ant salų. Studentai.