2009 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

Vasaros Kelionė



tai toks renginys arba įvykis, kuriam ilgai rengiesi, planuoji, svajoji, keiti planus, maršrutą, laiką, kelionės būdą ir net kelionės tikslus.

Šią vasarą mūsų šeima išvyko automobiliu į pietų Lenkiją ir šiaurės Čekiją. Važiavome šventą dieną- per Žolinę. Maitinomės 4 Makdonaldo restoranuose nuvykdami. Važiavome per Varšuvą, nors po pietų ten vyko Madonos koncertas.

Toliau Radomas, Kielcai, Krokuva. Radome vyko tuomet lėktuvų akrobatinio skraidymo šventė, kurią matėme per langą. Šiame mieste vyko med. seserų streikas, jog padidintų algas, kurio nematėme.


Krokuva, istorinė Lietuvos- Lenkijos valstybės sostinė. Keletą kartų esam buvę šiame mieste, bet mus vis tiek jis žavi. Tai lyg mūsų istorijos santrauka: karaliai ir kunigaikščiai, jų žmonos, šventieji, iš kurių vienas- pirmas Vilniaus Universiteto rektorius.


Gyvenome vieno kambario bute, Krokuvos senamiestyje. Ten daug balkonų, laiptinių su durimis ir stiklais jose. Fantastiški senamiesčio kiemeliai. Tai duoda pagrindo fotoaparatu daryti menines nuotraukas. Bute fantastiškos garsių menininkų replikos.


Gatvės pusėje didmiesčio triukšmas, pravažiuojančių tramvajų šaižus garsas bei gatvės remontininkų ardomo asfalto supertriukšmas. Iki Galeria Krakowia keli šimtai metrų. Tai vienas supermarketų, kur šeimos interesai sutapdavo ir vėl išsiskirdavo.

Senamiesčio centras – Turgaus aikštė, joje romantiškai atrodo Sukenicai – senovinė prekyvietė. Aikštės kampe Švč. Marijos bazilika, kurios bokšto muzikinis signalas skamba kas valandą ir transliuojamas per Lenkijos radiją. Aikštėje dailininkai pardavinėja savo paveikslus. Nusiperkame aikštės vaizdo paveikslą parvežti namo. Pilna turistų iš visur. Kalniečiai pardavinėja karštas bulkutes su rūkytu ožkų sūriu. Paragavom- skanu.


Aplankome Vavelio katedrą, kur ilsisi Jadvyga, Jogaila, Žygimantas Augustas. Krokuvos valdovų rūmai pakeri savo renesansiniu kiemu. Vavelio pilis pastatyta gotikinė, perstatyta į renesansinę. Pilies kalno papėdėje stovi drakonas Krakas, spjaudantis ugnį, nes jo garbei pavadintas miestas, anot padavimo.

Kitą dieną dviračiais apvažiuojame Kazimierz rajoną, buvusį žydų kvartalą. Tai lyg Užupis Vilniuje.


Atrodo kaip atskiras miestas, kur laikas sustojęs. Kazimierz taip primena „Šindlerio sąrašo“ epizodus, kad net nupurto.


Už jo oro balionu keliami į orą turistai, jie pamato Krokuvą iš paukščio skrydžio. Aplamai dviratis Krokuvoje geriausia transporto priemonė turistams.

Toliau mūsų kelionė tęsiasi palei Vyslą. Pro Belianų Kamaldulių vienuolyną (Pažaislyje kuvo Kamaldulių vienuolynas) link Osvencimo. Kelionėje naudojomės žemėlapiais ir Mio GPS aparatu. Mio „dirbo“ gerai, tik šioje atkarpoje parodė trumpesnį kelią į Osvencimą. Deja, neradus tilto per Vyslą, teko truputį grįžti.

Pirmiausia važiuojame į Birkenau. Kelias valandas praleidžiame koncentracijos stovykloje.

Tai totalus sukrėtimas: didžiulė teritorija, medinių ir mūrinių barakų monotonija, tvaikas medienos impregnavimo skysčio, dujų kameros griuvėsiai, žmonių pelenai prūduose, žmonių rūšiavimo ir dezinfekavimo patalpos.


Bet tai pamatyti reikia kartą gyvenime kiekvienam, kad daugiau tai nesikartotų. Po to aplankome Aušvico koncentracijos stovyklą už kokių 2 km nuo šios. Čia mūriniai tvarkingi pastatai, urbanizuotas vaizdas. Čia žmonių naikinimo mastas buvo mažesnis ir humaniškesnis. Virš vartų užrašas „Darbas išlaisvina“ - žiaurus sarkazmas.



Sekantis mūsų kelionės punktas- Žyviecas, kurortinis tarp kalnų esantis miestas.

Ten mūsų laukia draugai, kepsniai ir šuo.

Miesto bokštai labai romantiškai atrodo nuo kalno. Šiame mieste yra garsi ir moderni alaus darykla, joje gaminamas „Žyvieco“ alus. Už 20 km jau Slovakijos siena.

Bet mes varome į Klodzko regioną. Tai anksčiau Vokietijai priklausęs kraštas. Jame yra keletas kurortų: Kudova Zdroj, Dušniki Zdroj ir Polanica Zdroj. Mes pasirenkame pastarąjį ir 4 paras čia gyvename. Užimame visą namo aukštą su didele terasa. Miestas ramus ir nedidelis kaip Birštonas. Architektūra vokiška. Lietuvių turistų visame regione nesutikome.

Aplankome Stalo kalnų nacionalinį parką. Jame įdomiausias yra Ščeliniecas ( plyšynas, išvertus į lietuvių kalbą). Tai miške esantis kalnas-uola, suskeldėjęs įvairiausiais plyšiais ir tarpais, virš jų iškyla visokiausių formų uolos. Daug jų turi savo pavadinimus.



Ten yra dramblys, šuo, pragaras, dangaus virtuvė ir kt. Kalno lankymas yra mokamas, bet vaizdai nuo jo ir jame pačiame yra fantastiški.


Už keleto kilometrų yra kita įžymybė „Uoliniai grybai“. Eini mišku kelių km ratą ir matai didžiulius grybo formos luitus lygioje vietoje, ištašytus vėjo , lietaus ir šalčio.


Netoli šių įžymybių randasi didžiausias regiono kurortas Kudova Zdroj: tvarkingas, žalias, graži architektūra, daug gėlių, daug poilsiautojų. Šio miesto pakraštyje yra Lenkijos – Čekijos siena. Anksčiau važiuojant į Prahą buvo būtinas sustojimas, dokumentų bei muitinė patikrinimas. Kudovos paplentė buvo panaši į Lazdijų pasienį: tualetai, kioskai, pinigų keityklos, šiukšlės ir kitos turistų „dovanos“. Dabar į Čekiją įvažiuojama nesustojus.

Klodzko- regiono centras. Mieste didžiulė tvirtovė, gražūs rotušės ir katedros pastatai,- matosi, kad miestą statė turtingi gyventojai. Išgeriame alaus po atviru dangumi prie rotušės. Vykstame į pietus , kylame lyno keliu Į Juodąjį kalną ( 1205m ). Nuo jo einame link Sniežniko ( 1425m ), aukščiausios regione viršūnės 2 valstybių pasienyje. Bet jo nepasiekiame, pritrūksta laiko ir jėgų.



Kitomis dienomis keliaujame po Čekiją. Nachode rotušės aikštėje skaniai ir nebrangiai pavalgome restorane.

Pilis dominuoja ant kalno virš miesto. Užlipę ten randame 2 gyvas meškas, apsigyvenusias gynybiniame pilies griovyje. Tai lyg nemokamas cirkas. Pilis renesansinė, išpuošta sgrafito technika. Nuo jos atsiveria vaizdas į rotušę ir visą miestą. Čia gaminamas Primator alus, gana skanus kaip ir visur Čekijoje.

Aplankome Dvor Kralove safari zoologijos sodą. Važiuoji atviru autobusu ir stebi gyvūnų bandas. Žirafos, zebrai, antilopės, paukščiai čia vaikšto laisvai ir jų daug. Labiausiai mums patiko surikatos- graužikai. Vienas jų stovi ant dviejų kojų ir visą laiką dairosi. Kiti tuo metu siautėja, verčiasi kūliu, žaidžia. Pirmoje nuotraukoje būtent jie ir įamžinti.





Aplankėme Hradec Kralove- Šiaurės Čekijos sostinę. Šiame regione daug miestų, kurių pavadinime yra žodis „karalių arba karalienių“. Šv. Dvasios bažnyčia, Baltasis bokštas, rotušė, Vyskupų rūmai. Didžiulė aikštė, kolonada, kavinės aikštėje. Išvertus lietuviškai „Karalienės pilis“, šis miestas daro įspūdį. Esu savaitę gyvenęs jame. Per jį teka Laba ( vok. Elbė ). Didingi bokštai ir rūmai žavi bet kokiu metų laiku. Kažkada tai buvo antras pagal dydį miestas Čekijoje. Čekų princesės – karalienės miestas. Jis garsus sporto renginiais, 2 universitetais.

Netoli Opočno renesansinė pilis su turtinga ekspozicija mažyčiame miestelyje. Šalia Tržebechovice nad Orebem su garsiuoju Betliejumi. Visas kambarys- Betliejus, 2000 figūrų juda, dirba, sukasi. 7 m ilgio, 3m aukščio, 2m pločio kūrinys prikausto dėmesį. Aš didesnio ir sudėtingesnio Betliejaus nesu matęs. Nors Čekija labiausiai mylima ir apkeliauta šalis, o Betliejai ten populiarūs.

Jaromerž- Josefov suaugę miestai. Pastarajame įspūdį paliko katakombos. Ypač vasarą, kai jose pastovi oro temperatūra +12 laipsnių. O netoliese kitame mieste Nove Mesto n. Metuji bažnyčioje radau palaidotą viduramžiais Lietuvos didžiojo kunigaikščio pasiuntinį. Tai rodo kaip Lietuvos ir Čekijos istorijos persipynę.

Kuks pilis barokinė šalia Jaromeržo miesto. Kurortinėje vietovėje pastatyta ligoninė, bažnyčia. Tai yra kompleksas pastatų. Labiausiai garsina skulptūrų eilė, jos parodo vertybes ir ydas. Niekur kitur tokių skulptūrų nemačiau.

Jeigu atvažiuoji, reikia grįžti. Mio mums parenka kelią per Vroclavą ir Lodzę. Vroclavas- Žemutinės Silezijos sostinė, ketvirtas pagal dydį Lenkijos miestas. Tumo salos gotiški bokštai iš tolo traukia akį. Tai vokiškos kultūros miestas, buv. Breslau. Jame yra iš Lvovo perkelta Raclavo Panorama. 114*15m dydžio paveikslas vaizduoja lenkų kovą prieš rusus. Į šį muziejų bilietų nebuvo, tad nepavyko pamatyti. Vroclavo katedros dydis, aukštis stulbinantys. Ir kaip tie viduramžių meistrai taip pastatė? Važiuojame savaitgalį, tad daug vestuvių. Mūsų ekipažas jų fone „nusitraukia“.

Toliau važiuojant, nieko įdomaus. Lodzę pervažiuojame nesustodami. Šioje kelionėje tenka pervažiuoti 4 didžiausius Lenkijos miestus. Navigacinė įranga Mio pasiteisino. Dažniausiai rodė teisingai. Ypač dažnai ji įspėdavo apie greičio matuoklius pypsėjimu. O žemėlapį Lenkijoje keliaujant reikia nusipirkti naujausią. Nes tikrovėje buvo kelių ir autostradų, kurių mūsų kelių metų senumo žemėlapyje nebuvo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą