Oazė vandenyne

                                       

       Poilsis Gili Trawangan saloje Indijos vandenyne. Yra 3 Gili salos Indijos vandenyne. Gili Air, Gili Meno, Gili Trawangan.
                                        

        Pastaroji didžiausia, joje atostogavome. Palmės, paplūdimys, jūra, valtys. Tai iš vaikystės įstrigę tropikų jūrų vaizdai. Šie dalykai dominuoja saloje.
                                     

         Gili Trawangan nėra motorinio transporto. Arklių traukiamos „bėdos“, dviračiai, nedaug akumuliatorinių elektromobilių. Visi jie be triukšmo. 

                                      

       Visos Gili salos priklauso East Nusa Tenggara provincijai Indonezijoje. Prie pat Gili salų yra didelė ir kalnuota Lomboko sala. Gili salos mažos ir neaukštos.
                                         

        Gili Trawangan mažiau nei 2 km ilgio. Ją galima apeiti pėsčiomis, o ypač apvažiuoti dviračiu perimetru. Dviračių nuomos punktų daug. Tik vietomis takas virsta smėlio taku arba reikia stumtis dviratį per vandenyną.
                                       

     Pastatai 1 – 2 aukštų. Turistams skirti objektai yra pakrantėje. Kavinės, parduotuvės, suvenyrų kioskai, nardymo ir jogos mokyklos.
                                       

    Sala skirta paviršiniam ir giluminiam nardymui. Krante koralinis smėlis. Vien koralai. Yra jų nesuirusių ir net raudonų. Reikia saugoti padus, kad nesusipjaustytų. Daugybė valčių ir laivų. Tiesiog krante nuomojami plaukimui akiniai, vamzdeliai, plaukmenys.
                                         

       Saloje yra viena mečetė, iš kurios pasigirsta kvietimas maldai. Musulmoniška šalis ir provincija.
                                        

       Atplaukus laivu į Gili Trawangan nustebina, kad laiptukais nulipi į vandenyną ir brendi į krantą. Bagažą rankomis iškelia laivo komanda. Sudeda ant smėlio.
                                     

     Viešbutyje salos gilumoje gyvenome mažuose nameliuose su atskiru baseinu. Yra ir bendras viešbučio baseinas. Dušas ir tualetas po atviru dangumi, atskirti sienomis. Aplink palmės ir gėlės. Dominuoja frangipani gelsvi ar rausvi žiedai. Karvės ganosi palmių miške.
                                       

       Salos gilumoje daugybė siaurų dulkėtų gatvelių. Raizgalynė. Eini ir pasiklysti. Tada reikia eiti link kranto, žemyn. Pakrantėje lengviau orientuotis. 

                                 

      Išbandėme paviršinį nardymą su vamzdeliu. Ateini į pakrantę ryte. Lipi į laivą. Gauni vamzdelį, akinius, pelekus. Jei nori gauni ir gelbėjimo liemenę. Laivas kelis kartus sustoja. Visi krenta į vandenyną. Matėme koralus ir daugybę spalvotų žuvyčių. Matėme jūrinius vėžlius.
                                

        Jie būna vandenyno dugne, kyla į paviršių įkvėpti. Matėme povandenines skulptūras dugne. Kadangi tropinė saulė zenite,- gerai matosi vandenyne- giliai ir toli. 

                                       

       Plaukėme apie kitas salas. Buvome išlipę Gili Meno saloje, ėjome pažiūrėti labai sūraus ežero. Jis sūresnis negu vandenynas. Gili Meno sala plokščia. Čia viskas pakrantėje, nes sala maža. Aplankėme kavinę. Salos arti viena kitos.
                               

       Apiplaukėme dar kitą salą- Gili Air. Ji labai maža. Kelios kavinės. Vienoje jų pavalgėme. Tik pėsti ir dviračiais ratuoti. Pakrantėje laivai. 

                                

       Šalia jos matosi didelis ir kalnuotas Lombokas. Jis tiesiog užima horizontą.

Panardę, paplaukioję, įdegę ir pilni įspūdžių parplaukiame į krantą Gili Trawangan.
                                     

     Vakare čia įprasta eiti į vakarinį krantą, žiūrėti kaip leidžiasi saulė. Dangus gražus būna trumpai. Saulė leidžiasi tiesiai į vandenyną. Geltonų- raudonų atspalvių tada būna, trunka gal kokį pusvalandį.
                                     

        Turistai kavinėse. Staiga sutemsta. Tačiau šilta. Nereikia jokių šiltesnių drabužių. Tik gatvelėse ne visur lempos yra. Pareiti namo kokį kilometrą netoli, šilta, tamsu. Tik gatvelės klaidžios.
                                        

        Geriausia turėti prožektorių. Salos gilumoje gyvena vietiniai gyventojai. Jų gyvenimas vyksta kieme, pievoje, ant smėlio už kelių metrų. Jie angliškai kalbina turistus, klausia ar patinka sala, ar viskas gerai.
                                        

         Nors jų buitis primityvi. Turi tik elektrą ir apšvietimą. Tropikuose visos naktys trunka 12 valandų. Tačiau vietiniai neturi kondicionierių, kurie yra viešbučiuose. Važinėja senais sulūžusiais dviračiais.
                                     

        Tyla ir ramybė karaliauja Gili Trawangan. Paplūdimyje žmonės plaukioja arba vaikšto. Degintis nereikia. Nuo saulės saugo aloe vera gelis, kurio galima čia visur nusipirkti.
                                  

       Drabužiai reikalingi apsaugai nuo saulės. Daug vaikšto tiesiog su maudymukais ir paplūdimio basutėmis. Saloje daug gyvenimo vyksta atvirame ore. Daug kavinių staliukų lauke, suvenyrus parduoda gatvėje.
                                   

       Karštis, saulė, vandenynas čia visus metus būna. Kas čia gyvena,- tam visą gyvenimą. Lietaus gali būti daugiau ar mažiau. Bet po jo neatvėsta.
                                

          Aplink salą valtys ir laivai. Saloje arklinis transportas, dviračiai ir pėstieji. Daugybė turistų iš viso pasaulio atsipalaidavę.

Liūtas šventykla

                                        

                             
                                
                                         
     Taip skamba valstybės- miesto pavadinimas, išverstas į lietuvių kalbą. Tai kartu ir sala ar salų grupė. Singapūras. Pagrindinė sala taip pat vadinasi Singapūru.

Singapūre gyvena beveik 6 milijonai žmonių,- apie 2 kartus daugiau nei Lietuvoje. Tuo tarpu šalies plotas- 719 kvadratinių kilometrų (Lietuvos virš 65.000 kv. km).  Tai antra pagal gyventojų tankumą šalis pasaulyje po Monako. Kitos konkurentės: Honkongas ir Makao tapo Kinijos dalimi.

Šalis daugiatautė, multikultūrinė. Klimatas tropinis. Randasi šiaurės pusrutulyje netoli pusiaujo. Singapūre karšta visada. Kartais daugiau lyja, kartais mažiau. Šilumos ir drėgmės pakanka. Kur gamta, ten žalia. Kur dangoraižiai, ten sunku įžiūrėti horizontą. Vienas už kitą gražesnis bei aukštesnis, suskaičiuoti akimis neįmanoma.

Atvykus iš Europos, Singapūre viskas atrodo kitaip. Karšta, daug didelių automobilių. Changi aerouostas tiesiog idealus. Yra 4 terminalai, pavyko pamatyti tik 2. Funkcionuoja jie kaip Japonijoje- tiksliai. Švaru, erdvu, daug žalumos ir gėlių patalpose. Patogu. Tarp terminalų daug greitų autobusų. Statomas 5-as terminalas. Parkuose nepažįstami tropiniai augalai, daug žydinčių medžių. Turguje ir parduotuvėse tropiniai vaisiai.

Miesto pavadinimas verčia ieškoti liūtų. Pagrindinis liūtas- miesto simbolis dabar remontuojamas, aptvertas. Šalia yra maža jo kopija. Singapūre radom daug panašių liūtų.

Liūtas ypatingas- merlionas. Liūto galva ir žuvies kūnas. Tai Singapūro simbolis.
Mieste yra 6 metro linijos. Traukiniai po žeme važiuoja greitai, tyliai, gerai išvystyta informacija metro sistemoje, tad lengva orientuotis. Automobiliai dideli ir nauji. Išvystytas viešasis transportas, bet automobilių daug.

Gyventojai. Didžioji dauguma kinai, mažiau malajų, dar mažiau tamilų ir eurazijiečių. Aplink Singapūrą gyvena malajai. Jie musulmonai, kalba panaši į indoneziečių. Seniau miestas skirstytas į kvartalus, jie išlikę : kinų, indų, malajų. Kinų kvartalas netoli įlankos ir dangoraižių. Indų arčiau miesto vidurio. Toje miesto dalyje gyvenome viešbutyje. Mažoji Indija. Tamsoje vakare daug tamsių žmonių. Valgėm indišką maistą ir visai patiko.

Valiuta yra Singapūro doleris, mažesnis už eurą. Vietiniai pinigai reikalingi turguje, metro.
Singapūras yra saugi šalis. Vakare einant per miestą, nebuvo progų tuo abejoti.

Įspūdingiausias rajonas- Marina Bay. 57 aukštų viešbutis. 3 pastatai sujungti stogu virš jų. Ant stogo  restoranai, apžvalgos aikštelė, baseinas. Užsikėlėme į restoraną, už sumokėtą kainą gavome po 1 alaus. Vaizdas į abi puses fantastinis. Netoli viešbučio virš vandens madų dizainerio centras. Kitas virš įlankos iškilęs- lotoso žiedo formos kazino.
                                 
Už viešbučio yra dirbtinių medžių didelis sodas. Temstant vyksta šviesos šou. Tikrai gražu. Aprašyti neįmanoma. Dar vėliau, visai sutemus, kitoje viešbučio pusėje, įlankoje- vandens ir šviesos šou virš įlankos. Purškiami dideli kiekiai vandens dulkių, ant jų spalvoti piešiniai. Muzika. Dar daugybė fontanų, srovių, čiurkšlių. Įlankos rajone nuo popietės iki vėlumos. Čia yra merlionas, kurį remontuoja. Toliau kolonijiniai pastatai. Miesto rotušė, senasis ir naujasis parlamentas. Katedra.

Singapūre daug draudimų, kurie aiškiai parodyti piešinukais, lentelėmis. Pavyzdžiui: negalima įsinešti duriano, valgyti ir gerti... Negalima naudoti kramtomosios gumos bei narkotikų. Eskalatoriuje stovėti reikia kairėje pusėje. Eiti per perėjas.

Durianas yra tropinių vaisių karalius. Taip rašoma „Lonely planet“ kelionių vadove. Jį arba mėgsta arba nekenčia. Aš priklausau pirmiesiems. Singapūre suvalgiau durianą turguje. Operos teatras čia yra duriano formos. 

Beveik šalia mūsų viešbučio buvo autobusų stotis, iš kurios vyksta autobusai į Johor Baru Malaizijoje. Salą su Malaizija jungia tiltas, už tilto kita šalis. Kiekvieną vakarą išsirikiavusi eilė žmonių. Gyvena Malaizijoje, o dirba Singapūre. O juk kažkada buvo viena valstybė nuo 1963 iki 1965 metų. Malaizija išmetė Singapūrą iš sąjungos. Pastarasis iš to laimėjo. Dar seniau jos abi buvo britų kolonija.

Kitą dieną vykome metro, po to lyno keliu į Santosos salą. Tai dirbtinė poilsio sala, pilna visokių pramogų. Saloje išilgai dar eina lyno kelias. Čia galima maudytis jūroje, degintis. Santosoje radome didžiulį gražų merlioną.

Vaikščiojom po Santosą, priėjom tiltą, perėjom jį ir patekom į kitą salelę. Ten yra piečiausias Azijos žemyninės dalies taškas. Mes jame buvome. Iki čia galima atvykti žeme. Singapūro sala su Malaizija sujungta 2 tiltais. Santosa su Singapūru sujungta dideliu tiltu, galima atvykti automobiliu. Mes rinkomės turistiškesnį lyno kelią.

Aplankėme Singapūro botanikos sodus. Tai didžiulė žalia teritorija. Joje vandens telkiniai, kalvelės, pievos, medžiai, tropinis miškas. Didelė nestandartinės formos teritorija. Mes net tarpusavyje pasimetėme čia. Vandenyje žydi lotosai. Tiesa jie išsiskleidžia tamsoje, geriausia stebėti švintant. Dieną žiedai užsidarę, bet vienas kitas būna praviras. Radome Victoria Regia vandens augalą, kurio lapai didžiausi pasaulyje ir išlaiko 7 metų vaiką virš vandens.

Vinis šios teritorijos yra Nacionalinis orchidėjų sodas. Begalė čia orchidėjų. Tiek daug ir įvairių nebuvau kitur matęs. Įėjimas mokamas, kai tuo tarpu įėjimas į botanikos sodus nemokamas. Verta ten užsukti ir praleisti valandėlę laiko. Yra naujų, ypatingų orchidėjų veislių skyrius, kuriame puikuojasi mūsų prezidento Valdo Adamkaus vardu pavadinta orchidėja.