2019 m. liepos 29 d., pirmadienis

Liūtas šventykla

                                        
                             
                                
                                         
     Taip skamba valstybės- miesto pavadinimas, išverstas į lietuvių kalbą. Tai kartu ir sala ar salų grupė. Singapūras. Pagrindinė sala taip pat vadinasi Singapūru.

Singapūre gyvena beveik 6 milijonai žmonių,- apie 2 kartus daugiau nei Lietuvoje. Tuo tarpu šalies plotas- 719 kvadratinių kilometrų (Lietuvos virš 65.000 kv. km).  Tai antra pagal gyventojų tankumą šalis pasaulyje po Monako. Kitos konkurentės: Honkongas ir Makao tapo Kinijos dalimi.

Šalis daugiatautė, multikultūrinė. Klimatas tropinis. Randasi šiaurės pusrutulyje netoli pusiaujo. Singapūre karšta visada. Kartais daugiau lyja, kartais mažiau. Šilumos ir drėgmės pakanka. Kur gamta, ten žalia. Kur dangoraižiai, ten sunku įžiūrėti horizontą. Vienas už kitą gražesnis bei aukštesnis, suskaičiuoti akimis neįmanoma.

Atvykus iš Europos, Singapūre viskas atrodo kitaip. Karšta, daug didelių automobilių. Changi aerouostas tiesiog idealus. Yra 4 terminalai, pavyko pamatyti tik 2. Funkcionuoja jie kaip Japonijoje- tiksliai. Švaru, erdvu, daug žalumos ir gėlių patalpose. Patogu. Tarp terminalų daug greitų autobusų. Statomas 5-as terminalas. Parkuose nepažįstami tropiniai augalai, daug žydinčių medžių. Turguje ir parduotuvėse tropiniai vaisiai.

Miesto pavadinimas verčia ieškoti liūtų. Pagrindinis liūtas- miesto simbolis dabar remontuojamas, aptvertas. Šalia yra maža jo kopija. Singapūre radom daug panašių liūtų.
Liūtas ypatingas- merlionas. Liūto galva ir žuvies kūnas. Tai Singapūro simbolis.
Mieste yra 6 metro linijos. Traukiniai po žeme važiuoja greitai, tyliai, gerai išvystyta informacija metro sistemoje, tad lengva orientuotis. Automobiliai dideli ir nauji. Išvystytas viešasis transportas, bet automobilių daug.
Gyventojai. Didžioji dauguma kinai, mažiau malajų, dar mažiau tamilų ir eurazijiečių. Aplink Singapūrą gyvena malajai. Jie musulmonai, kalba panaši į indoneziečių. Seniau miestas skirstytas į kvartalus, jie išlikę : kinų, indų, malajų. Kinų kvartalas netoli įlankos ir dangoraižių. Indų arčiau miesto vidurio. Toje miesto dalyje gyvenome viešbutyje. Mažoji Indija. Tamsoje vakare daug tamsių žmonių. Valgėm indišką maistą ir visai patiko.

Valiuta yra Singapūro doleris, mažesnis už eurą. Vietiniai pinigai reikalingi turguje, metro.
Singapūras yra saugi šalis. Vakare einant per miestą, nebuvo progų tuo abejoti.
Įspūdingiausias rajonas- Marina Bay. 57 aukštų viešbutis. 3 pastatai sujungti stogu virš jų. Ant stogo  restoranai, apžvalgos aikštelė, baseinas. Užsikėlėme į restoraną, už sumokėtą kainą gavome po 1 alaus. Vaizdas į abi puses fantastinis. Netoli viešbučio virš vandens madų dizainerio centras. Kitas virš įlankos iškilęs- lotoso žiedo formos kazino.
                                 
Už viešbučio yra dirbtinių medžių didelis sodas. Temstant vyksta šviesos šou. Tikrai gražu. Aprašyti neįmanoma. Dar vėliau, visai sutemus, kitoje viešbučio pusėje, įlankoje- vandens ir šviesos šou virš įlankos. Purškiami dideli kiekiai vandens dulkių, ant jų spalvoti piešiniai. Muzika. Dar daugybė fontanų, srovių, čiurkšlių. Įlankos rajone nuo popietės iki vėlumos. Čia yra merlionas, kurį remontuoja. Toliau kolonijiniai pastatai. Miesto rotušė, senasis ir naujasis parlamentas. Katedra.
Singapūre daug draudimų, kurie aiškiai parodyti piešinukais, lentelėmis. Pavyzdžiui: negalima įsinešti duriano, valgyti ir gerti... Negalima naudoti kramtomosios gumos bei narkotikų. Eskalatoriuje stovėti reikia kairėje pusėje. Eiti per perėjas.
Durianas yra tropinių vaisių karalius. Taip rašoma „Lonely planet“ kelionių vadove. Jį arba mėgsta arba nekenčia. Aš priklausau pirmiesiems. Singapūre suvalgiau durianą turguje. Operos teatras čia yra duriano formos. 
Beveik šalia mūsų viešbučio buvo autobusų stotis, iš kurios vyksta autobusai į Johor Baru Malaizijoje. Salą su Malaizija jungia tiltas, už tilto kita šalis. Kiekvieną vakarą išsirikiavusi eilė žmonių. Gyvena Malaizijoje, o dirba Singapūre. O juk kažkada buvo viena valstybė nuo 1963 iki 1965 metų. Malaizija išmetė Singapūrą iš sąjungos. Pastarasis iš to laimėjo. Dar seniau jos abi buvo britų kolonija.
Kitą dieną vykome metro, po to lyno keliu į Santosos salą. Tai dirbtinė poilsio sala, pilna visokių pramogų. Saloje išilgai dar eina lyno kelias. Čia galima maudytis jūroje, degintis. Santosoje radome didžiulį gražų merlioną.


Vaikščiojom po Santosą, priėjom tiltą, perėjom jį ir patekom į kitą salelę. Ten yra piečiausias Azijos žemyninės dalies taškas. Mes jame buvome. Iki čia galima atvykti žeme. Singapūro sala su Malaizija sujungta 2 tiltais. Santosa su Singapūru sujungta dideliu tiltu, galima atvykti automobiliu. Mes rinkomės turistiškesnį lyno kelią.
Aplankėme Singapūro botanikos sodus. Tai didžiulė žalia teritorija. Joje vandens telkiniai, kalvelės, pievos, medžiai, tropinis miškas. Didelė nestandartinės formos teritorija. Mes net tarpusavyje pasimetėme čia. Vandenyje žydi lotosai. Tiesa jie išsiskleidžia tamsoje, geriausia stebėti švintant. Dieną žiedai užsidarę, bet vienas kitas būna praviras. Radome Victoria Regia vandens augalą, kurio lapai didžiausi pasaulyje ir išlaiko 7 metų vaiką virš vandens.
Vinis šios teritorijos yra Nacionalinis orchidėjų sodas. Begalė čia orchidėjų. Tiek daug ir įvairių nebuvau kitur matęs. Įėjimas mokamas, kai tuo tarpu įėjimas į botanikos sodus nemokamas. Verta ten užsukti ir praleisti valandėlę laiko. Yra naujų, ypatingų orchidėjų veislių skyrius, kuriame puikuojasi mūsų prezidento Valdo Adamkaus vardu pavadinta orchidėja.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą