2017 m. rugpjūčio 14 d., pirmadienis

Fjordai ir kalnai


                                        

    

    Man ši šalis asocijavosi su gražia gamta, blogu oru- lietumi ir vėju vasarą. Maniau, kad labai brangi šalis, o kalba nesuprantama. Tikrovė kiek kitokia. Oras geresnis. Lijo kasdien, bet neilgai.
                                       

   Saulės buvo kasdien. Temperatūra apie 18- 20 vasarą labai gera keliaujant. Kainos nepasirodė baisios. Atsiskaitymas beveik visur kortele labai palengvino.
                                       

   Vėjo beveik nebuvo. Vandens temperatūra fjorde, t. y. jūros buvo apie 18 laipsnių. Mielai maudžiausi Šiaurės jūroje.
                                        

         Planavau išmokti keletą svarbiausių norvegiškų žodžių ar frazių. Nepavyko. Visi Norvegijoje kalba angliškai. Ta kalba pasisveikina ir atsisveikina, padėkoja.
                                       

        Kažin ką veikia norvegų kalbos komisija, o gal tokios nėra? Per norvegiškus televizijos kanalus rodo angliškas, airiškas ir amerikietiškas laidas, filmus su norvegiškais subtitrais. Dėl saugumo nebuvo abejonių.
                                       

  Atvirkščiai- Stavangerį miesto autobusu pervažiavau iki pakraščio ir kitu grįžau dykai. Nesukčiavau. Nežinojau kiek mokėti, o vairuotojas liepė neklausinėti. Galų gale sustojo vidury tarp sustojimų įvažiuojant į žiedą, kad būtų arčiau man eiti.
                                         

     Lipant į kalnus Norvegijoje reikia gerų kedų su geru protektoriumi arba kalnų batų. Kojos kentėjo be reikiamos avalynės. Norvegai labai ramūs. Vakare dar nesutemus mieste jokio triukšmo. Gyvenant tai tausoja nervus.
                                        

   Atostogaujant galima ir patriukšmauti. Eina tik per perėjas. Jau 3- 4 metrai iki perėjos likus, sustoja automobiliai.Jei yra kokia nors eilė, pvz. į keltą, niekas nesigrūda.
                                       
Transportas labai punktualus. Išvažiuoja arba išplaukia tada, kaip parašyta grafike. Imanuelis Kantas Karaliaučiuje buvo punktualus, pagal jį žmonės nusistatydavo laikrodžius. Norvegijoje įpratau nežiūrėti į laikrodį kada atvyks. Visada kaip grafike. Žmonės dviračiais važiuoja su šalmais.
                                         

    Kalnai. Uolos. Jie visur. Matai nuo ryto iki vakaro kasdien. Labai gražu. Nustebino kalnų upių ir krioklių gausa. Tiesiog mieste čiurlena bėgantis žemyn į fjordą vanduo.
                                       
  
Elektromobilių gausa. Jie beveik visų mums žinomų automobilių firmų.
Dalis norvegų savo namų valdoje iškėlę valstybinę vėliavą. Dažnai ji būna siaura ilga. Plazda vėjyje. Kartais būna ne kryžius, tik valstybinių spalvų juostos. T.y. modifikuota vėliava.
                                       
Augalai pietinėje Norvegijoje tokie pat kaip Lietuvoje. Ir medžiai, ir gėlės pievose.
                                       
Dauguma norvegų gyvena nuosavuose namuose. Namai mediniai, apkalti medinėmis lentelėmis.
                                       
Administraciniu požiūriu Norvegija suskirstyta į Fiulkes (lietuviškai- apskritis).
Aplankiau Stavangerį. Aplink jį sukosi kelionė. Ketvirtas pagal dydį Norvegijos miestas su 126.000 gyventojų.
                                        

     Rogalando administracinis centras. Vietovė minima jau IX amžiuje, čia vyko svarbus mūšis. 1125 metais įkurtas miestas Stavangeris ir pastatyta katedra.
                                        

      Miestas jaukus, kompaktiškas. Miesto įžymias vietas galima apeiti pėsčiomis. Stavangeris 2008 metais buvo Europos kultūros sostinė. Miesto centre yra įlanka, kur įplaukia didieji kruiziniai laivai.
                                        

    Čia yra žuvų restoranas ir žuvų prekyvietė. Suvenyrų turgus. Kavinės, restoranai, suvenyrų parduotuvės. Mažesnių turistinių laivų prieplauka. Nuo čia žvelgiant į miestą, virš krantinės gražių namų kyšo Valbergo bokštas ant kalvos.
                                        

      Jis pastatytas XIX amžiaus viduryje saugoti nuo gaisrų. Vienas didelis gaisras, jį pastačius, siaubė miestą. Dabar čia muziejus ir vieta pasižvalgyti žemyn į miestą.
                                         

     Kitoje įlankos pusėje yra vadinamas Senamiestis. Tai išlikę 156 mediniai namai. Jie yra nedideli, balti. Prie jų žydi kaimiškos gėlės. Gatvelės labai siauros, grįstos.
                                        

    Link įlankos status nuolydis, net sunku eiti jomis. Tai turistų zona. Čia yra Norvegijos konservavimo muziejus. Buvau jame. Išlikę viskas: drabužiai ir avalynė darbuotojų, galima net persirengti.
                                       

     Konservų etiketės, dėžutės. Parodyta kaip vyko darbas. Išlikę presai, mašinos, rūkymo ir virimo įrengimai. Čia buvęs žuvų konservų fabrikas. Tokių fabrikų Stavangeryje buvo 70.
                                       

    Centre už suvenyrų turgaus yra Stavangerio katedra. Ji dabar restauruojama. Reguliuojamas turistų srautas, bet buvau viduje. Labai puošni barokinė sakykla.
                                             

    Vitražiniai langai. Katedra pradėta statyti 1100 metais, viduramžiais degė ir perstatyta. Iki reformacijos Stavangeris buvo vyskupystės centras. Miesto centre prie katedros yra ežeras. Kitoje jo pusėje miesto autobusų stotis ir teatras bei pora muziejų.
                                        

    Nuo katedros ir ežero netoli, keli šimtai metrų iki prieplaukos arba uosto. Iš čia plaukia keltai įvairiomis kryptimis. Uoste daug žuvėdrų ir varninių paukščių, kurie reketuoja žmones.
                                       

Krantinėje yra Norvegijos naftos muziejus. 1969 metais Šiaurės jūroje išgauta pirma pramoninė nafta pavertė Stavangerį Norvegijos naftos sostine. Šis muziejus modernus ir atraktyvus. Stovi ant pat kranto. Aplankiau jo pirmą aukštą.
                                       

   Breidablikk- geriausiai išsilaikiusi Norvegijos vila. Berentseno, laivų magnato, gražus spalvingas pastatas parke, kuriame auga net araukarija.
                                       

      Buvau viduje. Rūmų dviejuose aukštuose eksponuojami XIX amžiaus baldai ir indai. Gražu ir prabangu. Išlikęs namo senoviškas inerjeras, įranga. Pastatyta vila 1880 metais.
                                        

      Ledaal, gretimame parke už gatvės esantys rūmai. Jie priklausė Kiellandų šeimai. Rūmai buvo Karališka rezidencija vasarą. Interjeras paprastesnis, santūresnis už prieš tai matytos vilos.
                                        

    Pietinėje miesto dalyje ant plokščios uolos stovi 10 metrų aukščio 3 kardai. Juos 1983 metais atidengė Norvegijos karalius.
                                        

 Jie primena 872 metais įvykusį Hafrsfjord mūšį, kuriame buvo suvienyta Norvegija.
                                     
Stavangeryje yra universitetas. Miesto transportas- autobusai, nauji, tvarkingi.
Aplink Stavagerį daug fjordų. Populiariausias tarp turistų ir ilgiausias šiame regione yra Lysefjordas.
           
 
    Virš jo iškilęs populiariausias Norvegijos turistinis objektas- Preikestoleno uola- lietuviškai „Sakyklos“. Tai maždaug 25*25 metrų plokščia, 604 metrus iškilusi virš jūros lygio.
                                         

     Į ją masiškai plūsta turistai. Buvau vienas jų. Nuo plento reikia eiti 4 kilometrus į priekį ir tiek pat atgal.
                                        

     Skelbiama, jog kopimui reikia 2 valandų, užlipau per 1 valandą 13 minučių. Kelias įvairus: kalnų vieškelis, lentų takai per pelkes, laiptai, ėjimas per plokščias uolas.
                                          
 
     Vaizdai nuo Preikestoleno atperka vargą lipant. Matomas ilgas Lysefjordas. Uolų grandinė toje ir kitoje fjordo pusėje. Žmonės fotografuojasi ant uolos kampo ar atsisėdę ant uolos krašto.
                                        

     Ant pilvo prislenki prie stataus krašto ir pažvelgi žemyn. Jachta fjorde panaši į baltą tašką. Virš Preikestoleno galima vaikščioti uolomis aukščiau apie 100 metrų.
                                       

     Žemėlapyje taškas 706 metrų aukštį žymi. Vaikščiojau aukštai, nuo ten matosi pats Stavangeris. Toms reklaminėms nuotraukoms nereikia drono ar skraidyklės- ten galima lipti ir fotografuoti.
                                        

      Pakeliui į Preikestoleną yra keletas gražių ežerėlių. Tolumoje matosi iš ežerų krentanti kalnų upė, krioklys. Norvegai į uolą lipa net su šunimis. Norvegijoje oras keičiasi kelis kartus dienoje.
                                        

   Man būnant virš Sakyklos uolos, užėjo lietus. Palindau po pasvirusia uola ir pavalgiau. Lipant reikia kedų, striukės nuo lietaus, vandens. Preikestoleno uola yra dar įspūdingesnė, jeigu plauki fjordu ir matai ją iš apačios. Toks stačiakampis gretasienis dangaus fone išsikišęs.
                                        

     Matosi, jog ji yra tikrai nepasiekiama nuo fjordo. Pe statu. Išlipti nėra kur- akmens siena. Krioklių daugybė ir jų įvairovė, kurią sunku aprašyti ir papaskoti. Visur bėga, krenta, čiurlena.
                                        

    Yra ten šalia plotai, kur gyvena vasarą avys. Bet jos gali vaikščioti ir ėsti žolę ribotame plote, niekas prie jų neprieina. Prieš žiemą jas tikriausiai susirenka šeimininkai.
                                       

    Kitas žymus objektas yra Kjerago akmuo , įstrigęs 1000 metrų aukštyje. Ten lipti dar aukščiau ir stačiau. Nuvažiuoti nuo Stavangerio daug toliau. Jis yra jau Lysefjordo gale.
                                       
Dar šiauriau yra Trolio liežuvis. Į jį dar toliau lipti.
                                        

   Jorpelandas. Jaukus miestas, turintis apie 10000 gyventojų. Iš jo 3 pusėse matosi kalnai. Į vieną jų, 520 metrų užlipau. Nors jis žemesnis, lipimas sudėtingesnis nei į Sakyklos uolą.
                                        

   Lipama stačiau. Yra 2 vietos su virvėmis. Čia reikia gero kedų protektoriaus. Ant kalno yra svečių knyga atsižymėjimui. Nuo viršaus matosi visas Jorpelandas apačioje ir Stavang eris tolumoje.
                                        

    Viršukalnė gana plokščia. Viršuje galima ilgai vaikščioti ir gėrėtis vaizdais. Nuo viršaus aiškiai matyti, jog kitos 2 viršukalnės, matomos iš Jorpelando miesto, yra žemesnės.
                                       

    Priešingoje pusėje nei miestas matosi daug ežerų. Kopimas į kalną ir nuo jo išvargino kojas, jos peršlapo. Dėl blogo protektoriaus net išsitiesiau purve. Norvegijoje purvas kitoks nei pas mus. Mažas dirvožemio sluoksnelis nesugeria lietaus vandens.
                                        

    Todėl ant akmens juodas dumblas pats slidžiausias ir šlapiausias. Tuo tarpu ant uolų užteko protektoriaus. Ypač ant tų, kur mažai turistų kojomis nutrinta. Kalno papėdė vadinama Forlandsnuten.
                                       

    Trasa gerai pažymėta raudonu dideliu tašku ant medžių, aukščiau ant uolų, labiau dešinėje pusėje nuo tako.
                                       
Jorpelandas turi miesto centrą apačioje netoli jūros. Namai išsidėstę aukštyn link uolų. Jūroje yra poilsiui skirta sala Jorpelandsholmen. Ji sujungta pėsčiųjų tiltu su miestu. Saloje laisvai ganosi avys.
                                         

    Galima maudytis jūroje, tuo ir pasinaudojau. Jūros dugnas keistas- vietomis plokščios uolos, vietomis linguojantis kaip pelkėje dugnas. Vietiniai saloje vaikšto, važinėja dviračiais.
                                        

    Populiaru mėtyti lėkštes. Saloje daug medinių skulptūrų. Jas galima čiupinėti, tarp jų žaidžia vaikai. Miesto pakrantėje yra jachtų prieplauka, įteka kalnų upė.
                                        

   Ji šniokščia, bėga per akmenis, sudaro kelias sroves, krenta kriokliais. Pakrante labai smagu vaikščioti ir grožėtis upės srautais. Daug ryškių pievų gėlių žydi pakrantėje. Ant upės kranto stovi hidroelektrinė.
                                     
Persikėlus keltu per fjordą, iš Stavangerio patenkame į Ryfylke rajoną. Tai yra Rogalando dalis. O regionas vadinasi Vestlandet. Jis sudarytas iš Rogalando, Hordalando, Sogn og Fjordane, More og Romsdal. Vestlandet yra vakarinė Norvegija, jei išverstume į lietuvių kalbą.
                                        

     Tau- tai miestelis prie fjordo. Čia tiesiog kryžkelė. Yra pagrindinės parduotuvės. Miestelis keltu sujungtas su Stavangeriu. Plaukia dažnai.
                                        

    Prekestolenas yra populiariausias turistinis objektas Norvegijoje. Todėl Tau turistai persėda iš kelto į autobusą ir važiuoja 20 km iki Sakyklos uolos. Keltas dažnai plaukia.
                                        

     Autobusas dažnai važiuoja. Grafikai suderinti. Šalia Tau jau kasamas tunelis po fjordu į Stavangerį. Darbai vyksta sparčiai. Norvegija garsi savo tuneliais ir jų gausa. Šis tunelis planuojamas atidaryti 2019 metais.
                                       
Tokią pamačiau Norvegiją. Nustebino kalnai ir kalnų upės. Prekestolenas pateisino populiariausios uolos vardą. Fjordų daug, juose daug salų ir uolų.
                                       

Stavangeris nustebino kompaktiškumu, nors yra ketvirtas pagal dydį miestas Norvegijoje.

2 komentarai: