2018 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis

Trys miestai ir nerija

                                                   


          Iš pavadinimo galima prisiminti įvairių trimiesčių ir aglomeracijų. Už Lietuvos ribų artimiausias trimiestis yra kaimyninėje Lenkijoje. Daug tautiečių čia važiuoja pažiūrėti gražios architektūros, turtingos istorijos ir gerai pailsėti.
                               

        Tai Gdanskas, Sopotas ir Gdynia. Nuo Lietuvos sienos iki čia tik 500 kilometrų. Nuo Olštyneko ar Ostrudos ten eina autostrada. Prieš Gdanską ji dar nebaigta. Būna kamščių.
                               

        Na, o nerija yra Helo pusiasalis. Siauras. Važiuojant matai jūrą abipus ir geležinkelio bėgius šalia. Gale pusiasalis "sustorėja". Iš ten horizonte matomas Gdanskas.  Angliškai tai skamba kaip "pragaras". Bet iš tikrųjų taip nėra.
                             

      Esu buvęs Gdanske vasarą ir rudenį. Dabar nuvykome pavasarį ir pataikėme. Daug kas veikia ir atidaryta. Kai kas dar nemokama, nes dar nėra sezonas. Švietė saulė, buvo šilta, lietaus nekliuvo balandžio antroje pusėje.
                               

        Pasirinkome nakvynę Svirnų saloje ir tai pateisino lūkesčius. Mašina stovi po langais. Išeini pro duris ir patenki į kavinių zoną. Apžvalgos ratas žiūri iš viršaus ir sukasi.
                                       

        Trys dienos tokiai kelionei labai tinka. Jei žinai ką nori pamatyti, kur tai yra ir griežtai planuoji laiką. Bet jei esi pirmą kartą ir nori daug pamatyti, reikia 5- 6 dienų.
                                       

        Pirmas ir didžiausias trimiesčio miestas yra Gdanskas. Tai yra Pamario vaivadijos sostinė. Šeštas pagal dydį Lenkijos miestas. 460 tūkstančių gyventojų. Miestas paminėtas 997 metais, tad tūkstantmetį jau atšventė.
                              
       Gdanskas senas, bet linksmas. 2015 metais pradėti statyti liūtukai Gdanske. Jų dabar yra 8. Jų dydis iki 50 cm. Jie skirtingi. Oloviankos saloje panašus į jūrininką.
                                

        Prie aerouosto panašus į pilotą. Prie Hevelijaus centro panašus į astronomą. Šalia Didžiojo malūno turi maišą su miltais. Prie zoologijos sodo su kuprine. Pačiam sode gyvi liūtai to neturi.
                               

       Jis priklausė Vokiečių Ordinui, vėliau Lenkijai. Po to vėl Prūsijai. Tada jau tapo laisvuoju miestu. Gdansko pavadinimas kildinamas iš slaviško žodžio, reiškiančio "pelkę" arba "šlapią vietą".
                                     

         Istorinė Gdansko reikšmė milžiniška. Antras pasaulinis karas prasidėjo Vesterplatėje 1939.09.01, kai vokiečių karinis laivas užpuolė tvirtovę. 182 gynėjai kovėsi 7 dienas.
                                

        Ant kalvos viršūnės akmeninis monumentas skirtas šiems herojams. Išlikę subombarduotos tvirtovės dalys. Kraupi istorija.
                               

 Bet ją reikia žinoti. Nuo Vesterplatės pradėjome susipažinimą su Gdansku.
                                

       Žiaurią istoriją švelnina pavasariniai žiedai ir besiskleidžiantys lapai. Čia truputį šilčiau ir pavasaris ateina anksčiau. Paminklas gynėjams primena į žemę įdurtą kardą. Vesterplatė nuo jūros pusės užstoja Gdansko centrą ir senamiestį.
                                     

          Netoli nuo Vesterplatės yra Vyslos žiočių tvirtovė. Kryžiuočių statyta viduramžiais. Didelė ir galinga. Aukštas apvalus bokštas buvo jūros švyturys. Aplink bokštą apvalus plytinis vainikas, toliau "carre" tipo fortas iš 4 bastionų.
                                

      Čia būdavo karo laivai. Jie XVII amžiuje sumušė švedus prie Olivos. Aplink tvirtovę seni dideli medžiai, upė ir vandens grioviai. Ji buvo neprieinama priešų. Mes irgi neįveikėme. Užteko apžvelgti iš toliau. Beje prieš kelis šimtus metų tvirtovė buvo prie jūros, dabar keli šimtai metrų skiria ją nuo jūros.
                             

      Didžiausia Lenkijos upė Vysla įteka į Baltijos jūrą.  Įvairiais amžiais upė keitė vagą. Atsirado jos atšakų. Paprastai tokio dydžio upės turi deltas. Vyslos Žulavai ir yra jos delta. Važiuodami į Gdanską, jau nuo Elbingo važiuojame Žulavais. Tos žalios lygumos išraižytos kanalais. Juos išmokė kasti olandai.
                                   

        Nuo Vyslos atsišakoja Negyvoji Vysla. Ji teka vakariau, kerta Gdanską.  Turistinėje zonoje egzistuoja Nauja ir Sena Motlava. Miestas buvo labai turtingas. Prekiavo grūdais. Prekyba sukuria didesnius pinigus nei žemės ūkis. Tų pinigų sukurto grožio važiuoja turistai į Gdanską pamatyti.
                               

         Miesto centre Ilgasis Turgus. Tai turistų svarbiausia gatvė. Pėsčiųjų zona. Prasideda Aukštaisiais vartais. Čia parašyta : "Teisingumas ir tikėjimas- tai visų karalysčių pagrindai". Ar dabartiniame gyvenime mums galioja ši tiesa? Čia prasideda karališkasis traktas.
                               

       Grupė statinių gotikos- renesanso stiliaus anksčiau gynė miestą. Čia Kalėjimo bokštas ir bausmės vieša vieta. Čia Gintaro muziejus. Nenustebkite,- Gdanskas turi ambicijų būti pasauliniu gintaro centru.
                               
                               
        Netoliese Didysis arsenalas. Olandų manierizmo stiliaus turtingais fasadais, turi daug ornamentų. Vietoj šaudmenų ir ginklų viduje Dailės akademija ir prekybos centras.
                               

        Įeinama pro Auksinius vartus, virš galvos Gdansko herbas. Pačiame viršuje akmeninės figūros, kurios simbolizuoja turtą, garbę, taiką, laisvę, religingumą, teisingumą.
                                

       Šalia šv.Jurgio brolijos namas, ji seniausia mieste. Pastatytas XV amžiaus gale.  Netoliese Uphageno namas, jame Miestietiško interjero muziejus. Prabanga, turtingas apstatymas.
                                         

       Centrinio miesto rotušė dabar yra aikštės centre. Olandiško manierizmo stiliaus puošnus ir aukštas pastatas. Jis degęs ir perstatytas. Viduje Gdansko miesto Istorijos muziejus. Bokšte laikrodis ir kariljonas iš 14 varpų. Kitoje aikštės pusėje turizmo informacijos centras.
                                     

       Šalia Neptūno fontanas. Figos lapu prisidengęs Neptūnas trenkė trišakiu į vandenį. Įmestos monetos virto aukso dulkėmis. Jos yra ir garsiojoje "Goldvasser" užpiltinėje, populiarioje tarp turistų.
                             

        Už jo nugaros stovi Artuso dvaras. Jame buvo pirklių brolijų buveinė. Interjeras ypač turtingas ir išskirtinis. Liūtų skulptūros laiko miesto herbą. Baliai ir linksmybės buvo labai turtingi .
                               

       Gretimas Naujasis posėdininkų namas turi paslaptį. Panelė Hedviga pagal padavimą įkalinta dėdės XVII amžiuje. 13 valandą panelė pasirodo lange. Galite užsukti tuo laiku,- gal pavyks pamatyti?
                               
 
       Kitame Ilgojo turgaus gale Žalieji vartai. Gražūs, prabangūs. Skirti monarchams. Bet monarchai čia apsistojo tik kartą. Pastate yra Lecho Valensos biuras.
                               

         Už pastato Senoji Motlava. Ilgojoje pakrantėje minios turistų. Jas vilioja miesto vizitinė kortelė- Svirtis. Tai charakteringas Gdansko statinys. Juo krovinį galima pakelti 27 metrus, o 4 tonas pakelti 11 metrų.
                                

      Svirtis yra atvirukinis vaizdas. Turistai gaudo iš visų pusių kadrus fotoaparatais. Iš kito kranto- Svirnų ir Oloviankos salų nuostabūs vaizdai. Juos mačiau ir dieną, ir naktį. Nes nakvynė buvo šalia.
                                

          Einame į šiaurę nuo čia. Upė Motlava truputį pasisuka dešiniau. Ten yra specialus kiemas su vartais. Švenčių proga iškabinama šio kiemo paskirtis "Bučinių kiemas". Ieškokit kompanijos su kuo  ten užsukti.
                                             

       Didžiausia Europos šventovė yra Gdanske. Tai Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčia. Ją statė pusantro šimto metų. Pabaigta 1502 metais. 82 metrų aukščio bažnyčios bokštas- varpinė.
                                           
        Viršus jos beveik plokščias, su nedideliu įdubimu. Vietiniai juokauja, jog tai sėdynės įspaudas. Į bokštą veda beveik 400 laipteliai. Buvau bažnyčioje per rytines pamaldas, akustika puiki. Nuo bažnyčios eina Mariacka gatvelė iki upės. Tyli, rami, gale milžiniška bažnyčia. Ją sunku nufotografuoti dėl didelio tūrio.
                                 

        Netoli Ilgojo Turgaus, gretimoje Ogarna gatvėje gimė Gabrielis Farenheitas. Išlikęs jo namas. Pastatytas termometras su Farenheito skale. Tokia skalė naudojama JAV, nors Lenkijoje ir Lietuvoje - Celsijaus skalė.
                                

        Jis sukūrė gyvsidabrinį termometrą. Mirė išradėjas Hagoje. Pilkai rusvas 4 aukštų namas su langu penktame aukšte ir eilėmis po 3 langus aukšte. Įžymybės namas stovi iki šiol.
       
                               

        Lenkijos pašto pastatas yra šiauriau Gdanske. Paštas ir Vesterplatė yra pirmi užpulti objektai per Antrą pasaulinį karą 1939 metų rugsėjį. Dabar čia yra Lenkijos pašto muziejus. Pašto kieme yra paminklas Lenkijos pašto gynėjams. Pavaizduota: metamas siuntinys sužeidžia paštininką, karabiną perduoda pergalės deivei Nikei.
                                         
           Raudonas, didelio tūrio pašto pastatas ir atrodo didingai. Tais 1939-aisiais jis pirmiausia nukentėjo nuo priešo. Praėjus pro vartus, yra ilga raudona plytinė siena.
                              
                            
          Užpuolikai prie sienos sustatė pašto garbuotojus. Raudona siena nuo kulkų dar raudonesnė. Ištrupėjusi. Išlikusi nuo tų metų. Kruvina Gdansko pašto istorija. Ant pašto sienos tragiška istorija aprašyta lentoje.
                                

       Dar tolyn į šiaurę pėsčiomis pasiekiame paminklą kritusiems laivų statytojams. Solidarumo aikštėje  stovi 3  metaliniai kryžiai su inkarais. Darbininkų streikai vyko 1970 metų gruodį.
                                       

       Šalia yra "Solidarumo" muziejus. 1980- 81 metais vyko streikai laivų statykloje. Lechas Valensa jiems vadovavo. Tai peraugo į visišką išlaisvėjimą ne tik lenkijoje, bet ir visoje Centrinėje Europoje. Muziejuje saugomos lentelės su 21 postulatu. Jos įtrauktos į UNESCO "Pasaulio atminimo" sąrašą.
                               
Grįžtame piečiau. Prieiname Senamiesčio rotušę. Tai visai kitas pastatas kitoje vietoje. Tikrai turtingas miestas, kuris turi ne vieną rotušę. Pastatas puošnus filigranuotas raudonų plytų 2 aukštų kvadratinio plano su bokšteliu.
                                

       Šalia buvo įsikūręs miesto tarybos narys, aludaris ir astronomas Janas Hevelius. Pas jį lankėsi karaliai Jonas Kazimieras ir Jonas III Sobieskis. Priešais rotušę įstabubus astronomo J. Hevelijaus paminklas.
                               

         Netoli praeina Radunios kanalas. Kanalas išsišakoja, turi salą. Ten kryžiuočiai pastatė didžiausią pramonės objektą Europoje tuo metu. Tai malūnas. Jame buvo dar svirnas ir kepykla.
                                

       Didžiulis nuolaidus stogas. Krentantis vanduo suko didžiuosius malūno ratus, kurie yra išlikę. Šalia malūninkų cecho pastatas ir Katerinos bažnyčia puošniu bokštu.
                               
                   
       Per kanalą eina Meilės tiltas, jis apkabintas spynomis. Katerinos bažnyčioje yra J. Hevelijaus antkapio plyta ir epitafija. Bokšte įrengtas kariljonas, rengiami jo festivaliai.
                               
       Netoli esanti šv. Brigitos bažnyčia statyta XIV- XV amžiuje. 1980 metais ji tapo "Solidarumo" bažnyčia. Ji nukentėjo per paskutinį karą, bet buvo atstatyta.Dabar ji mažoji bazilika. Nuotraukoje matoma "Solidarumo" atminčiai skirta detalė.
                                

      Einant link centro pasiekiame Jono III Sobieskio paminklą. Tai karalius, Abiejų Tautų Respublikos valdovas, labai mylimas lenkų, gerbiamas Europoje, nes išgelbėjo Vieną nuo turkų. Tikriausiai ne tik Vieną, turkai būtų nuėję toliau. Lietuvoje jis mažai minimas.
                             
Netoliese yra turgaus paviljonas, gražus raudonas. Bet tokių gražių pastatų Gdanske daug. Šalia stovi raudonas bokštas, pastatytas 1400 metais. Jis turi keletą pavadinimų. Pats geriausias "Kiek in de kiok". Lietuviškai tai būtų: "Žiūrėk į virtuvę". Kas buvo Taline, ten yra tokiu pat pavadinimu bokštas.
                               

         Svirnų sala neseniai atrodė kaip apleista griuvėsių sala. Dabar ji baigiama užstatyti. Mačiau porą senų griuvėsių. Saloje apžvalgos ratas, kavinės, viešbučiai.
                                

          Man griuvėsiai buvo įdomūs, vaiduokliški, su kažkokia paslaptinga istorija. Gal jie mena kryžiuočius su šarvais ant žirgų?
                               

      Gražūs vaizdai. kitoje Oloviankos saloje yra Centrinis jūros muziejus, Baltijos filharmonija. Gdansko jūrų muziejuje parašyta, jog Gdanskas buvo Lietuvos ir Lenkijos grūdų uostas.
                                

         Prie kranto stovi laivas "Soldek", jis yra muziejaus eksponatas.  Salos sujungtos tiltais, todėl galima ratu apeiti jas ir krantines.
                                 
Jeigu nuo senamiesčio pereitume magistralinę gatvę, pasiektume centrinę geležinkelio stotį. Jos gražus pastatas su impozantišku bokštu matomas iš toli. Už geležinkelio stoties yra daug žalių kalvotų plotų. Ten yra tūkstantmečio kryžius. Yra ten kapinės. Dar yra neveikiančių kapinių kapinės.
                               
                       
        Šiaurinė Gdansko dalis yra Oliva. 107 metrų ilgio Olivos katedra apsupta angliško ir prancūziško parkų yra ilgiausia Lenkijoje. Tai cistersų šventovė.
                                       

        Šalia pristatyti abatų rūmai. Viduje yra meno muziejus. Puikus barokinis altorius katedroje ir 20 kitų altorių.
                                 

       Vargonai rokoko stiliaus, jų garsas ypatingas, grojant sklinda aidas. Parke yra alpinariumas ir kaskados. Mums tai buvo maloni atgaiva gamtoje atvykus iš Gdansko centro.
                               

      Oliva dabar jau garsėja dangoraižiu. Visas pastato aukštis 180 metrų dėl Lecho Valensos kova už laisvę 1980 metais. "Olivia Star". Taip vadinama "Olivos žvaigždė".
                   

      Stiklinis pastatas imponuoja, atrodo moderniai iš lauko ir vidaus. Apsilankėme jame. Bet pastatas nėra baigtas, todėl negalima pasikelti į viršų, pasižiūrėti panoramos.
                               

        Šiauriau jau kitas miestas- Sopotas. 46 tūkstančiai gyventojų. Kurortas. Aplankėme Miško operą, kurioje vykdavo garsieji Sopoto festivaliai. Ji yra tarp kalvų miško šlaite.
                               

       Moniuškos gatvė leidžiasi žemyn skersai Sopotą. Praėjus Gegužės 1-osios gatvę pasiekiame centrinę pėsčiųjų arteriją - Monte Casino didvyrių gatvę. Čia įvairios kurortinės įstaigos. Ši gatvė atveda ant molo- tilto į jūrą.
                               

         Jis ilgas ir populiarus tarp turistų. Sezono metu jis mokamas, o ne sezono metu nemokamas. Balneologinis kompleksas. Grand hotel.
                               

       Pliažai, vandens atrakcionų kompleksas. Sopotas priima atvykusius gydytis ir pramogautojus. Pilni turistų autobusai atvyksta iš Lietuvos.
                                

        J.G. Hafneris, prancūzas, Napoleono armijos gydytojas. Nuo 1808 iki 1830 metų jis gyveno ir mirė Gdanske. Jis kūrė Sopoto kurortą, gydyklas, maudymosi zoną, karštas ir šaltas vonias, sodino medžius, kūrė parką.
                                

       "Kreivas namas". Šis objektas yra labai populiarus, mėgstamas turistų ir labai fotografuojamas. Daug pėsčiųjų takų mieste ir parkuose. Savaitgaliais vyksta bėgimo varžybos.
                               

        Gdynė. Tai dvyliktas pagal dydį Lenkijos miestas. Turi apie 250 tūkstančių gyventojų. Tai jaunas miestas. Svarbiausi funkcija yra uostas. Miesto pavadinimas kaip ir Gdansko reiškia "šlapią vietą".
                               

        Gdynėje pradėta uosto statyba po pirmo pasaulinio karo. Tada Lenkija gavo priėjimą prie jūros. 1921 metais buvo tik virš 1 tūkstančio gyventojų.
                               

        Visus 3 miestus jungia ilga plati gatvė. Joje daug šviesoforų. Yra remontų. Kitas kelias yra apvažiavimo magistralė. Bet kai gyveni miesto centre, ji ne visai pakeliui.
                                       

        Mieste yra įspūdingas Orlovo skardis. Jis aukštesnis už Karklės skardį. Pakrantė smėlėta. Skardio viršumi praėjome. Nulipome žemyn. Parėjome paplūdimiu. Yra tiltas į jūrą.
                               

       Gdynios centre pakrantėje yra akvariumas. Jis pasirodė iš lauko prastesnis nei Smiltynės, todėl neužsukome. Jūros miestas, tad molo gale stovi "Flagštokų žaismas", metalinis paminklas. Kitas akmeninis skirtas garsiam marinistui.
Prie kranto stovi 2 laivai. Vienas karinis tarpukario laikų statybos. Kitas civilinis irgi senas. Jį galima apžiūrėti iš vidaus. Aš geriau gėrėjausi nuo kranto.
                             

       Važiuojame iš Gdynios į Helo neriją. Ji 35 km ilgio. Pakeliui žvejai, vėjo jūroje gaudytojai. Pakeliui Chalupai, Kužnica, didesnis kurortas Jastarnia, Jurata. Pastarojoje yra Lenkijos prezidento rezidencija.
                               

       Pagaliau pats Helas. Jis labai militarizuotas. Daugybė bunkerių, slėptuvių. Jis labai svarbus buvo per paskutinį karą. Jį militarizavo vokiečiai, vėliau lenkai. Helas atrodo kaip tikras miestas.
                                

        Daugiabučiai gyvenamieji namai. Švyturys. Centrinėje gatvėje kavinės. Vienoje jų skaniai pavalgėme. Aš mėgstu flekų sriubą. Priėjome savivaldybės pastatą. Šalia yra muziejus.
                             
        Krantinėje suvenyrų prekeiviai. Deja, čia daug betono, atrodo nekurortiškai. Iki Helo ateina bėgiai ir važiuoja keleiviniai traukiniai. Galima atplaukti laivu per Pucko įlanką.
                               

      Helo nerija baigiasi Vladislavove. metais. Vardą uostui, vėliau miestui davė Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Vladislovas IV Vaza. 1632- 1648 metais jis valdė. Jis labiau lankėsi Lituvoje ir dažniausiai iš Vazų dinastijos lankėsi Vilniuje.
                               

       Vladislavovo vietoje gyvenvietė vadinosi Didysis Kaimas tiek vokiškai, tiek lenkiškai. 1648 metais pradėti netoliese statyti 2 fortai ir karinė jūrų bazė. Vėliau švedai viską sunaikino.
                                

        Vladislavovo uostas pradėtas stayti lygiai prieš 80 metų- 1938.05.03. Pats miestas Vladislavovas atsirado tik 1963 metais, sujungus kelias gyvenvietes. jame dabar gyvena 10 tūkstančių gyventojų.
                               

       Vladislavovas dabar yra didžiausias lenkų žvejybos uostas. kita uosto dalis pramoginė. Žvejai parplaukia iš jūros, parduoda ir apdoroja laimikį aukščiau krante esančiuse nameliuose. Paplūdimys yra ilgas. Poilsiauti čia populiaru net ir tarp lietuvių. Daug laivelių skirti pramogoms, mini kruizams.
                                         

       Miesto centre stovi impozantiškas, bet nesenas pastatas. Jis pastatytas tik 1950 metais kaip žvejų viešbutis. Dabar tai miesto savivaldybės ir bibliotekos pastatas. Jis turi bokštą. Apžvalgos aikštelės yra 45 ir 63 metrų aukštyje. Matosi uostas, Helio nerija. Bokšte yra drugelių muziejus.
                                 

         Savivaldybė su miesto meru yra tik nuo 2015 metų. Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia yra nauja, moderni. Vladislavovo dalis yra Jastrzębia Gora. Jame yra 2001 metais pastatytas paminklinis akmuo "Šiaurės žvaigždė"- žymi šiauriausią tašką Lenkijoje.
                             

          Nuo čia važiuojame į pietus. Kitą dieną pasiekėme Štutovą, kuris Antro pasaulinio karo metu išgarsėjo kaip Štuthofo koncentracijos stovykla.
                               

        Jame kalėjo Balys Sruoga, Stasys Yla, Alfonsas Lipniūnas. Vietovė yra žemumoje netoli Vislos nerijos prisijungimo prie žemyno vietos. Šiurpi vietovė, bet pamatyti reikia.
                               

      Balys Sruoga grįžęs iš Štuthofo gyveno Birštone Baltojoje viloje ir parašė "Dievų mišką". Štuthofo koncentracijos stovykla pradėjo veikti 1939.09.02. Išlaisvinta ji paskutinė- 1945.05.09.
                               

       Iš žmonių kūnų buvo verdamas muilas. Žmones naikino dėmėtoji šiltinė. Buvo dujų kamera ir krematoriumas. Stovykloje buvo 8 seni barakai, vėliau pristatyti 32 nauji.
                              

      Lietuvių kančių vieta buvo 11-as barakas, pačiame pakraštyje. Dabar žaliuoja žolė ir medžiai, čiulba paukščiai. O tada? Baisu pagalvoti.
                                

       1945 metais dalis žmonių nuvaryta prie jūros ir sušaudyta. Mirties žygin buvo išvaryta dauguma. Jie varyti tolyn už Gdansko dabartinės Lenkijos teritorijoje.
                                 

       Kita aplankyta vietovė buvo Tolkmicko. Jame yra tik 2700 gyventojų. Miestas senas prūsų, vėliau kryžiuočių.
                               

       Daug nukentėjo per paskutinį karą. Sena gotikinė šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Ji pačiame miestelio cente. Miestas yra ant Vislos marių kranto.
                                     

        Dar viena turistinė vieta buvo Fromborkas, kurį pamatėme paskutinę dieną. Esu buvęs jame seniau- turistų mėgstamas ir lankomas Koperniko miestas. Jis irgi prie tų pačių marių.
                                 

        Fromborkas žinomas nuo XIII amžiaus. Pavadinimas kildinamas iš vokiško "Frauenburg"- Damos tvirtovė, kai liko našle Gertrūda. 1310 metais miestas gavo Liubeko miesto teisę. XIV amžiuje pastatyta katedra skirta Švč. Mergelei Marijai. Tai vokiškai skamba "Unsere Frau".
                                        

      Fromborkas daug kartų užpultas, sugriautas ir sudegintas. XVI amžiuje garsiausias miesto žmogus buvo astronomas Nikolajus Kopernikas.  Jis palaidotas Fromborko katedroje. Palaidojimas patvirtintas DNR testu.
                                       

          Dabar tai turistų traukos centras. Gyvena 2,4 tūkstančių gyventojų.  Katedros kalva, miesto centras apačioje prie marių. Kopernikas čia gyveno 30 metų, parašė kūrinį "De Revolutionibus". Jo nuomone žemė sukasi apie saulę.
                                

       Vyskupo rūmai, Koperniko ir Radziejovskio bokštai. Tai kompleksas raudonų plytų statinių, nukentėjęs per paskutinį karą, bet kruopščiai atstatytas.
                                       

       Katedra trinavė. Didinga išorėje ir viduje. Kai vyksta pamaldos, lankymas nemokamas. Bet darbuotojos gerai atskiria maldininką nuo turisto. Todėl tenka susimokėti.
                                 

       Radziejovskio bokšte yra Fuko švytuoklė, kuri įrodo, jog Žemė sukasi. Smagu į bokštą užkopti. Matosi kaip veikia Fuko švytuoklė. Aplink miesto panorama ir Vislos marios. Miesto centre dominuoketurkampis vandens bokštas, suoleliai pailsėti. Ant vieno jų prisėdęs pats... N. Kopernikas. 
                                        
         Štai tokia išvyka į kaimynų pajūrį ir pamarį. Turtinga istorija, gražūs miestai.  O pramogų čia visokių: vandens parkas, zoologijos sodas, įvairiausi laivai plukdo skirtingais maršrutais, kavinės, restoranai, aludės, paplūdimiai. Yra daug panašumų, bet nemažai skirtumų. Geras ir pigus maistas bei alus. Viešbučių ir hostelių gausa. Mokėjome mažiau nei tėvynėje prie jūros.                                                                                                                                      

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą