2019 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

Tūkstančio metų miestas


                                       
                                     
                                        
                                        

        Miestas šiemet atšventė tūkstantmetį. Jis priklausė įvairioms kunigaikštystėms ir valstybėms. Lietuvai jis priklausė, dabar nebe. Tai Brestas.
Breste dabar gyvena 343.000 gyventojų.
                                       

        Bresto gyventoja, dirbanti turizmo srityje sakė, jog miestas aplenkė Gardiną gyventojų skaičiumi. Keistai skamba, bet Lietuvoje jis būtų antras pagal dydį. Esu seniau jame buvęs ir atrodė žymiai mažesniu.
                               

        Jeigu nežiūrėti į skaičius, didumą rodo intensyvus eismas mieste. Daug mašinų, plačių gatvių, šviesoforai rodo sekundes, kada užsidegs ar užges. Mačiau didžiulį mikrorajoną- naują, namai dideli spalvoti, yra visa infrastruktūra tenai.
                               

          Senesnių laikų, sovietmečio neprimena, nebent mastas, dydis. Eismas Breste kultūringas, tvarkingas. Automobiliai įvairių firmų. Mačiau tik vieną seną rusišką VAZ modelį. Mačiau naujus kiniškus "Geel" automobilius. Bresto gyventoja sakė, jog valstybės tarnautojai verčiami pirkti būtent tokius automobilius.
                                         

      Beje vietiniai gyventojai gana malonūs. Kalbėjau su nepažįstama vietine praeive, kai fotografavau šv. Simono cerkvę. Kai ji sužinojo, jog esu užsienietis, įdomu jai kaip vertinu jų plačias ir švarias gatves, gyvenimo sąlygas ir maistą viešbutyje.
                                

        Kai paminėjau, jog iš Lietuvos, sakė buvusi ir jai patikę pas mus. Man viešosios erdvės tikrai patiko ir švara, ir tuo , jog žmonių daug pėsčiųjų gatvėje, groja muzika. Vietinė sakė, jog gali pasitaikyti girtų žmonių ir jų saugotis, man nepasitaikė.
                                      

         Viešbutis miesto centre, atnaujintas, švarus. Mums įpratusiems prie europinių standartų, patogumų nedaug. Apačioje laukiant kol apgyvendins, rasti tualetą pavyko tik savo kelionių patirties dėka prie skalbyklų užrakintą , paaiškinus, jo esu užsienietis, atrakino.
                                      

             Maistas viešbučio retorane buvo tragiškas, prisiverčiau, kad turiu suvalgyti. Lietuvos ligoninėse rodo prastą maistą, tai Bresto centre buvo blogiau. Lietuvis Vytautas Pociūnas žuvo šiame viešbutyje 2006 metų rugpjūčio 23 dieną.
                              

         Visa kita gerai. Šalia buvo universalinė parduotuvė. Joje buvo suvenyrai, ko ieškojau, visur atsiskaitoma kortele. Įvažiuodamas neišsikeičiau nei vieno Baltarusijos rublio. Jų man neprireikė. Kavinėje mokėjau kortele.
                                           

         Vaistinėje irgi. Beje antibiotikai,  antivirusiniai, potenciją gerinantys vaistai be receptų, pigūs, netgi išdėstyti vitrinose. Buvo nuošalesnių vietų, kur pardavinėjo suvenyrus. Pasakiau, kad neturiu rublių, tik eurus pardavėja net apsidžiaugė, joms tiko monetos po 1 ar 2 eurus.
                                

          Miesto pavadinimą aiškina iš žodžio "beresta". Brestas įsikūręs žemoje vietoje, kur suteka 2 upės. Persikelti per upes reikėjo sausumos kelio, ypač kunigaikščiams. Guldydavo medžius skersai upę, tai vadinosi "beresta".Tai guoba arba tošis. Kita versija kildina pavadinimą iš "brastos".
                                        

         Berestje pirmą kartą paminėtas 1019 metais. Dabar apvalus jubiliejus.
Muchaveco ir Bugo santakoje yra Brestas. Garsioji Bresto tvirtovė yra netgi saloje tarp šių upių.
                                       

         Važiuojant į naujuosius pietinius gyvenamuosius rajonus, gatvė eina virš Muchaveco upės. Vandens daug, atrodo lyg ežeras su įlamkomis ir iškyšuliais. Vienas iškyšulys vadinamas "Ach- och".  Nes ten yra paplūdimys, suoliukai, poilsio zona. Žmonės bučiuojasi ant suoliukų ir girdisi "ach och".
                                        

          Breste išsiplėtusiose miesto dalyse mačiau ledo areną ir kitas sporto bazes. Prieš 50 metų Breste gyveno apie 120 tūkstančių gyventojų. Tad miestas tikrai kelis kartus save praaugo. Baltarusijoje emigracijos nėra. Dauguma žmonių gyvena miestuose.
                                        

       1319 metais Brestas tampa Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi. Vėliau į Brestą kėlėsi žydai, jie gavo Vytauto Didžiojo privilegiją.
Brestą 1379 metais sudegino kryžiuočiai. 1390 metais miestas gavo Magdeburgo teises. Valdant Žygimantui Augustui miestas tampa vaivadijos centru, vadinamas Brest Litovsku.
                                       

         Mieste buvo sudaryta Brastos bažnytinė unija. Miesto istorija ilga, sudėtinga ir paini. Mums aktualiausia data- 1918.03.03- Brest Litovsko Taikos sutartis. Ji pasirašyta dar nesibaigus I Pasauliniam karui tarp Rusijos.
                                         

        Tai buvo po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir atpalaidavo Lietuvą nuo Rusijos. Tarpukariu miestas pavadintas Brestu prie Bugo priklausė Lenkijai. Jis buvo Polesės vaivadijos centras.
                                        

         1939 metais Vokietija pradeda II Pasaulinį karą, užima Lenkiją, o jos rytinė dalis atitenka Sovietų Sąjungai. 1939 metų rugsėjį Breste vyksta vokiečių ir sovietų karinis paradas.
                                        

         Vėliau 1941 metais vokiečiai pagal Barbarossos planą puola Sovietų Sąjungą. Bresto tvirtovė išsilaikė 6 dienas, gynėjai žuvo. Per tą laiką vokiečiai juda tolyn į rytus. Tvirtovė paskelbta didvyre.
                                         

        Lankantis Bresto tvirtovėje keistas jausmas. Šalta, nes prasideda žiema. Vėjas perpučia kiaurai. Pieš tvirtovę abipus yra parako rūsiai. Prie vieno jų išrykiuoti tankai- paroda, parduodami suvenyrai, visi kariniai, sovietiniai.
                                       

         Tvirtovėje 2 didelės skulptūros- "Troškulys" ir "Drąsa". Stovi aukštas siauras obeliskas. Dega amžinoji ugnis. Virš įėjimo milžiniško tūrio penkiakampė žvaigždė. Tolimesniame plane stovi 2 restauruotos cerkvės.

       
Dešinėje yra ginklų muziejus.  Kairėje pusėje yra liekanos Baltųjų rūmų, kuriuose 1918.03.03 pasirašyta Brest Litovsko taikos sutartis. Išlikę tvirtovės pastatai tebėra su kulkų žymėmis.
                                     

        Pats miestas turi plačias gatves. Gogolio gatvėje yra dešimtys meninių žibintų. Kiekvienas skirtingas iš metalo ir turi pavadinimą pagal N. Gogolio kūrinių veikėjus. Plati skiriamoji žalioji Gogolio gatvės dalis traukia pasivaikščioti.                                         

         Pagrindinė pėsčiųjų gatvė yra Sovetskaja. Joje 17 valandą žibintininkas uždega žibintus. Kopetėlėmis užlipa iki žibinto, uždega senovinį žibalinį šviesos šaltinį. Žmonės stengiasi pačiupinėti jo sagą, su juo nusifotografuoti.
                                     

         Šioje gatvėje yra gyvų "skulptūrų", kurios apsirengę vaidina ir kviečia nusifotgrafuoti. Sovetskoje ir Gogolio gatvių sankryžoje stovi Bresto tūkstantmečio paminklas. Viršuje angelas. Žemiau Vytautas Didysis, Radvila Mykolas Juodasis, metraštininkas, kunigaikštis Vladimiras Vasilkovičius, brestietė moteris.
                                     

        Pats miestas Brestas, viduramžiais buvęs gražus, po ATR padalijimo atiteko Rusijai. XIX amžiuje buvo išgriautas ir pastatyta tvirtovė. Dabar seni gražesni pastatai yra iš tarpukario lenkmečio.
                              
 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą