Nuostabus pirklių uostas vadinamas Kopenhaga. Nuostabus miestas lyg iš pasakos- raudoni pastatai, daugybė bokštų, daug kanalų, salų. Daug linksmų švenčiančių žmonių. Daugybė piknikaujančių parkuose. Daug deginasi ar maudosi. Tokia kalendorinės vasaros pabaiga Kopenhagoje. Daug turistų, kalbančių vokiškai, lenkiškai, itališkai, ispaniškai ar net rusiškai.
Žymiausias Kopenhagos žmogus buvo Hansas Kristijonas Andersenas (1805- 1875). Jo paminklas dabar šalia Kopenhagos rotušės. Man tai gražiausias paminklas mieste iš didelės daugybės. Manu, kad dauguma mūsų užaugo su H.K. Anderseno pasakomis. Atrodė, jog geras dėdė Danijoje parašė daug gražių pasakų. Jis gyveno Nyhavn gatvėje. Tačiau muziejus jam yra Odensėje, kurioje gimė.
Atvykau autobusu. Pervažiavom Oresundo tiltą bei tunelį ir jau Kopenhagoje. Čia nereikia jokių kaukių. Laisvė visiška. Žmonės draugiški. Jeigu pasiklysti, pasisiūlo padėti. Man iš rankų iškrito bilietas, net nepastebėjau, kažkas praeinantis padavė.
Oresundo tiltas baigtas statyti 1999 metais. Apie 16 kilometrų ilgio. Dalis kelio eina tuneliu po vandeniu. Susisiekimas tarp Kopenhagos Danijoje ir Malmės Švedijoje žymiai palengvėjo ir pagreitėjo.
Kas nebuvęs Danijoje, žino Undinėlę Kopenhagoje. Mano viena iš užduočių sau irgi tokia. Eiti tolokai, atokiau centro. Einu per citadelę. Ji pastatyta 1616 metais Kristijono IV. Tai karinė teritorija, vaikščioti galima. Pasigrožiu daugybe ilgų pastatų, aplink pylimas su žole. Už pylimo vanduo. Praeiti citadelę išilgai nepavyko dėl remonto. Teko pylimu grįžti ir eiti kita griovio su vandeniu puse. Undinėlę apspitę turistai iš Azijos. Pasigrožiu atsisėdęs ant akmens. Nufotografuoju. Ji yra ant akmens keli metrai nuo kranto. Nedidelė. Bet didelis simbolis. Undinėlę sukūrė skulptorius E.Eriksenas pagal aludario ir mecenato K. Jakobseno užsakymą. H.K. Andersenas sukūrė pasaką apie undinėlę. Dabar dauguma ją myli, lanko, grožisi. Yra kas nekenčia, yra aplieta dažais ir galva nukirsta. Bet abejingų nėra. Ji laikoma garsiausia Pasaulio skulptūra. Amerikiečiai gal pasiginčytų dėl Laisvės skulptūros. Bet Undinėlė bent jau mielesnė.
Kitas garsus Kopenhagos simbolis- Kristianija. Laisvasis miestas. Anksčiau tai buvo karinė teritorija. Atlaisvinus 1970 metais, pradėjo kurtis aikštelės vaikams, sodai. Vėliau tapo jaunų žmonių rajonu. Aplankiau Kristianiją.
Didelėje teritorijoje yra visko: išdažytos ir išpaišytos sienos, neaiškios kilmės pastatai, takai, praėjimai. Parduotuvėlės, Vienoje jų nusipirkau megztinį. Kai kur užrašyta: "Negalima fotografuoti". Nemažai tamsiaodžių žmonių.
Kai kurie nenusakomo amžiaus, kai kurie apsirengę stilingai, bet septyniasdešimtųjų stiliumi. Vaikšto takais. Eina į visokius keistus pastatus. Yra kanapių simbolių. Net mokinius veda grupėmis. Laisvas miestas Kopenhagoje.
Amalienborgo rūmai netoli Kopenhagos centro. Pėsčiomis juos pasiekiau. Čia aštuonkampė aikštė, stovi ketveri rūmai. Stovi marmurinė bažnyčia, kurios kupolas gerai matosi. Prie jos yra metro sustojimas bažnyčios vardu.
Rūmų teritorija gana atvira turistams. Vaikščiojau po ją, fotografavau sargybinius. Kol vienas sargybinis pasakė, jog į tą pusę neičiau, ten didesnė saugumo zona. Amalienborgo rūmuose gyvena Danijos karalienė Margarita II. Ji paveldėjo sostą po tėvo karaliaus mirties 1972 metais. Jos vyras prancūzas. Deja jis jau iškeliavęs anapilin. Ji antroji moteris karalienė Danijoje. XIV amžiaus gale Daniją valdė karalienė Margarita I. 1389 metais ji su sukilusiais švedais nuvertė tuometinės Švedijos karalių. Be to ji buvo Norvegijos karaliaus Hokono VI našle. 1396 metais Margarita I pripažinta Danijos, Švedijos ir Norvegijos regente. 1397 metais Kalmare pasirašyta unija, jos sūnėnas Erikas Pamarėnas karūnuotas visų 3 karalysčių karaliumi.
Karališka gvardija saugo karališką šeimą. Danijos monarchija siekia X amžių,- seniausia Europoje. Konstitucinė monarchija- valstybinė Danijos valdymo forma. Karalienė formaliai dalyvauja įstatymų leidyboje ir valdyme. Pagal profesiją karalienė yra dailininkė. Ji yra piešusi bažnyčios interjero detales. Daug dėmesio skiriama menui. Danai tą jaučia- karalienę dailininkę. Dailininkas Vilmantas Marcinkevičius daug piešė Danijoje, kūrė Margaritai II portretus. Karališka gvardija yra nuo 1658 metų. Raudoni mundurai, meškos kailio kepurės ir rankinės sudėti patronams yra jų skiriamasis bruožas. Jai paprastai eina tarnauti savanoriai. Pamainos keičiasi kasdien 12 valandą. Groja gvardijos orkestras jei karalienė yra rūmuose. Jie ne tik stovi būdelėse, bet vaikšto aplink nustatytais maršrutais. Jie netgi trumpai pakalba su turistai arba sostinės gyventojais. Karališkos gvardijos būstinė yra Rozenborgo pilyje.
Fredensborgo pilis- oficiali karališkos šeimos rezidencija vasarai. Ji randasi į šiaurę nuo sostinės ant Esrum ežero kranto. Tiesa karalienės vyras prancūzas turi princo titulą, bet ne karaliaus. Ji išėjo į pensiją, atsisakė princo titulo. Dažnai būdavo Prancūzijos vynuogynuose, rečiau Kopenhagoje.
