Kiekvieną kartą atvykus į Gdanską, nustembi. Buvę vargani griuvėsiai ar laukymės virsta viešbučiais, restoranais. Senas pirklių miestas atrodo kaip naujas. L. Valensos ir Solidarumo miestas gyvas ir klestintis.
Šventos Brigitos bažnyčia unikali savo gintariniu altoriumi. XIV amžiuje Švedijoje gimusi Brigita, mirusi Romoje. Ji greitai paskelbta šventąja. Piligrimų globėja. XIV amžiaus gale pradėta jos vardo bažnyčios statyba. 1945 metais bažnyčia sugriauta. Iki 1970 metų joje buvo statybinių medžiagų parduotuvė. Tada vienas kunigas imasi iniciatyvos atstatyti bažnyčią. Tai vyko iki 1987 metų.
Bažnyčios pusrūsyje yra šimtai žmonių kaukolių.
Gintarinis altorius stebina grožiu ir modernumu. Iš šonų sėdi primas Višinskis ir šventasis Jonas Paulius II. Gintaro paviršius siekia 99 kvadratinius metrus. Tai daugiau nei Gintaro kambarys. 11 metrų aukščio ir 6 metrų pločio.
Šv. Brigitos bažnyčioje melsdavosi L. Valensa ir Solidarumo žmonės. 28 žmonės iš streikuotojų buvo nušauti. Altoriaus centre yra Čenstachovos Juodoji Madona. Jos karūna turi 28 gintarus. Bažnyčia turi mažosios bazilikos titulą. Dešinėje pavaizduota Šv. Elizabeta Hesselblad. Kairėje Šv. Brigita, Švedijos globėja.
Apžvalgos ratas kitapus upės. Pasisukame vakare, pamatome daug apšviestų vietų, dalį jų atpažįstame. Apsuka 3 ratus.
Šeštadienio vakarą senamiestis pilnas žmonių. Daug turistų iš Švedijos, nemažai vokiečių. Kavinės pilnos. Pijana višnia prie Žaliųjų vartų pilna ir viduje, ir lauke. Svečiai iš Skandinavijos tai trumpomis rankovėmis, tai visai be rankovių, tai su šortais. Spalio vakarą nuteikia šiltai.
Didžiajame vandens malūne įsikūręs Gintaro muziejus. Interjeras supermodernus ir juodas. Tinka gintaro spalvai pabrėžti. Jis pirmadieniais nemokamas. Šalia fontanas, kuris vakare žaismingai šviečia.
Netoli Šv. Kotrynos bažnyčia, seniausia senamiestyje. Ji 2006 metais nukentėjo nuo gaisro. Bažnyčios pradžia laikomi 997 metai. Šventoji Kotryna laikoma Gdansko miesto globėja.
Aplankome Bžežno paplūdimį. Čia smėlėta pakrantė. Niekas nebesimaudo, nes spalis. Vėjas stiprus, neša smėlį į akis.
Važiuojame į Sopotą. Čia pietūs. Pagrindine gatve pro bažnyčią, Pijaną višnią (jau kitą), pro kreivąjį namą einame ant molo. Vasarą daug kas taupo pinigus ir neina ant jo. Dabar dykai. Žmonių pilna,- ant jūros tilto, pagrindinėje gatvėje, geležinkelio stotyje ir traukinyje. Lyg būtų vasara. Virš galvų kirai. Jūroje jachtos. Vėjuota. Bet visas tiltas nueitas.
Gietrzvaldo bazilika Varmijoje. Rugsėjo 8 čia vyksta pagrindinės šv. Mišios. Bet ir kitu laiku randame daug piligrimų, maldininkų, turistų. Pataikėme į baikerių sezono uždarymą. Prie piligrimų nakvynės namo keliasdešimt motociklų. Jų pilna šalia bažnyčioje. O kavinėje baikeriai dainuoja, akompanuojant akordeonui. Su gyva muzika ir valgyti skaniau. Bazilikoje maldininkai fotografuojasi su kunigu prie altoriaus.
1352 metais Varmijos kapitula leido įkurti Gietrzvaldo kaimą pagal Kulmo teisę. Po to per kaimą ėjo kariuomenės ir vyko karai: Jogailos kariuomenė, Kunigų karas, Trylikos metų karas, Švedijos karas, Saksonijos kariuomenė, 7 metų karas, Napoleono kariuomenė...
1877 metais vizionierėms Justinai ir Barbarai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Bažnyčia per šimtmečius keitė architektūros stilius. Didinta, plėsta , remontuota. Beje ir dabar dar remontuojama. 1877.09.08 Dievo Motina palaimino šaltinį. Čia bėga šventas vanduo.
Miestelyje yra Varmijos karčema, joje šimtai vietų pavalgyti šiltu metų laiku. Jau antrą kartą čia valgėme ir likome patenkinti.
Pakeliui aplankome Mikolaikas. Miestelis prie to paties pavadinimo ežero, kuris jungiasi su didžiausiu Lenkijos ežeru- Sniardvais. Miestelis apsnūdęs. Turistų laukia tik pora laivų. Krantinė tuščia. Toliau nuo vandens randame kavos ir užkandžių. Mikolaikų herbas- seliavų karalius. Žuvis su karūna.
Kitas objektas pakeliui- Žalgirio mūšio laukas. Netoli Olštyneko miesto šalia Grunvaldo kaimo. Čia pastatytas didelis muziejaus pastatas prie stovėjimo aikštelės. Jame apžiūrime Vytauto Didžiojo biustą ir Jogailos biustą. Abudu lietuviai. Prikabinta daug vėliavų. Didelis tualetas. Ant kalvos tie patys 11 stulpų 30 metrų aukščio ir vėliavos, granitinis obeliskas sovietinio stiliaus. Pačiam viršuje kariuomenių išsidėstymo schema. Joje pažymėta lietuvių, rusų bendra vieta. Negi tiek seniai mes su jais draugaujame?
