2022 m. lapkričio 20 d., sekmadienis

Vidurvasaris Stokholme

                                                     




                

                     Stokholmas- didmiestis Europoje, didžiausias Švedijos ir Skandinavijos pusiasalio miestas. Darbo dienomis visi važiuoja, eina, bėga, važiuoja dviračiais, plaukia keltais. Miestas gyvas. Daug švedų, daug turistų iš Europos ar iš toliau. 

                                                     


                     Darbo dienomis vaikščiojome po miestą. Visur daug žmonių. Keltuose tarp salų irgi daug. Birželio gale įvyko stebuklas. 

                                                   

               Staiga miestas ištuštėjo lyg burtų lazdele mostelėjus. Mašinos gatvėse tapo pavienės. Pravažiuoja koks nors tuščias tramvajus. Plaukia pustuščiai keltai.  

                                                     


 



              Vasara. Birželio 24 diena. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Joninės. Valstybinė šventė. Švedijoje irgi. Tik vadinasi ji Vidurvasariu. Stokholme niekas nedirba ir visi švenčia.

                                         Daugybė švedų išvyko į archipelagą. Laivais, valtimis, autobusais, nuosavomis mašinomis. Daug archipelago salų sujungtų tiltais. Stokholmas ištuštėja. 

                                                    

                   Ką veikia turistai tuo metu? Geras klausimas. Plaukia keltu į Skanseną. Čia visi švenčia. Čia visi telpa. Tai liaudies architektūros ir tradicijų muziejus.

                                                    


           1891 metais jis įkurtas, kad išsaugoti iki pramonės eros buvusį gyvenimo būdą. Skansenas yra lyg atskira vietovė, gyvenvietė. Su savo tradicijomis. Su būriais turistų. 

                                                     


          Su amžių palikimu. Žodis "skansenas" tapo lyg bendriniu, apibūdinačiu liaudies architektūros muziejų . Lietuvoje tokios yra Rumšiškės. 

                                                     




                Birželio 24 dieną minios žmonių suplūsta į Skanseną. Čia daugybė amatų centrų- spaustuvė, malūnas ir kt. Juose vyksta edukacijos, rodoma kas ir kaip gaminama. Čia aibė senų prekybos vietų. Viską galima paliesti, klausti, čiupinėti, įsigyti. Tai yra didelėje Djurgardeno saloje. 

                                                



           Prieiname erdvę atvirą tarp medžių- pievą. Joje pakyla, kur kas nors dainuoja, šoka. Žiūrovų begalės. pilnos pievos. Žmonės žiūri, ploja, pritaria. Bet dar daugiau atsinešusių valgyti ir gerti. 

                                                      


          Įsitaisę ant žolės ar sulankstomų baldų. Su skrybėlėm ir sukniomis. Geria šampaną iš tikrų taurių. Valgo maistą, atsigabentą iš namų. Populiarūs įvairūs silkės variantai, kokių Lietuvoje nėra. 

                                                       

             Be to yra kavinės. Jose eilės. Mes irgi stovėjome, nes norėjome ir valgyti, ir gerti, nes karšta. Skansene yra gyvūnų. Bet jie pasislėpę nuo karščio.

                                                 


   



           Plaukiame namo iš šventės. Keltai plaukia, bet atsipalaidavę, linksmi. Pakrantėje buvo aludžių, kavinių. Jos visos uždarytos. Randame imigrantų užeigą ir pas juos pavalgome. 


           


Vietiniai gyventojai švenčia tiesiog ant žolės prie kanalo. Kiti prie daugiaaukščio namo atsinešę stalą, kėdes, pasimerkę gėlių. Geria šampaną, vyną, alų. Viešoje vietoje. Žmonės iš tikrųjų švenčia. 

                                                      


            Kitas aplankytas buvo ABBA muziejus. Dešimtmečius klausėme ir dainavome Abba daina. O čia vieta irgi Djurgardene, kur pasineri į tas dainas.

                                                     

           Gali šokti ir dainuoti ant scenos su grupe "ABBA", tau paliktoje vietoje. Čia gali virtualiai skristi su malūnsparniu į archipelago salą, kur grupė kūrė dainas, šlifavo jų atlikimą.  

                                                      


         Suvenyruose grupės vinilinės plokštelės. Ekspozicijoje automobilis, kuris juos vežiojo, gali atsisėsti ir įsivaizduoti grupės nario vietoje. 

                                                       


              Išėjus iš muziejaus norime valgyti. Bet Stokholme gerai, kad nereikia grūstis eilėse. Atsisėdę prie staliukų pavalgome erdvioje vietoje, kur daug žolės aplink. 

                                                    


            Vieną dieną mes plaukiame į archipelagą. Apie tai girdėjom iš anksto. Žodis "archipelagas" atrodė mistiškas, kažkoks ypatingas. Švedams tai kasdieninis žodis, bet ypatingas. 

                                                     


            Išplaukiame ryte iš Stokholmo centro. Matosi kitoje įlankos pusėje Švedijos Karaliaus darbovietė. Laivas nemažas. Vietos visiems užtenka. Yra ir vienas ir kitas aukštas. Ir vidus ir išorė.

                                                       

             Atsisėdame lauke, žiūrime kur plaukiame. Nustebino draugo švedo pasirodymas su padėklu ir po bokalą alaus kiekvienam. Kai tėvynėje daug kas negalima ir vieni bijo kitų, čia geriame alų viešai ir fotografuojame vaizdus. 

                                                   


               Daugybė mažų ir dar mažesnių laivukų plaukia ta kryptimi, kai kas priešinga kryptimi. Pradžioje sostinės pakraščiai, po to priemiesčiai. 

                                                      


                    Pasirodo didesnės ir mažesnės salos. Su uolomis. Su namais ar mažais namukais. Kai kurios salelės mažos. Bordo spalvos nedidelis namas, keletas medžių, plazda Švedijos vėliava. 

                                                     

                  Pririštas nedidelis laivukas. Viena iš mūsų pasvajoja, kad gerai būtų gyventi tokiame vienišame name. Čia tyla. Tik praplaukiantys laivai. 


                 


               Plaukiame žydru vandeniu tarp skirtingų krantų. Jie tai nutolsta, tai priartėja. Net neaišku, kur sala, kur pusiasalis. Priplaukiame Vaksholm salą kairėje. Dešinėje matome tvirtovę. Išlipame. Turistinė sala. Suvenyrai, jūros pakrantė, eilė prieplaukų skirtingo dydžio vandens transportui.

                                                     


                          

             Vaksholmo pilis kitoje salelėje netoliese. Su nedideliu keltu nuplaukiame tenai. Pilis apjuosta gynybinės sienos. Aplink pieva, laukinės gėlės. Apeiname pilį. Grotuoti langai. Rūstus eksterjeras. Lauke vasara. Į vidų neiname. Visą pilį apeiname ratu. 

                                                      


               Pilį pastatė Gustavo Vazos laikais, kad apsaugoti sąsiaurį. Pilis 2 kartus tarnavo  kaip apsauga. XVII amžiuje nuo danų. XVIII amžiuje nuo rusų. Dabar tai visiškai turistinis objektas. Čia vyksta konferencijos arba koncertai. 

                                                   


              

                        Pati Vaksholmo sala yra lyg archipelago sostinė. Mažas miestas. Suvenyrų parduotuvės. Kavinės. Bažnyčia. Pakrantė žalia, pieva iki pat jūros. Iškilę kažkokios kalvos, pasirodo buvę tvirtovės, gynybos likučiai užsimaskavę po žole. 

                                                   


   

                Stokholme visur pilna paukščių. Ir vandens, ir ne vandens. Žmonės draugiški gamtai, todėl gamta arti.

                                                      


                  Valgėme Šveiko kavinėje. Ji ypatinga, nes Čekiją labai myliu, valgiau Šveiko kavinėje Prahoje.  _-Dar taip nebuvo , kad kaip nors nebūtų.. 

                                                     


              Kitas aforizmas- Labas rytas visiems ir kiekvienam atskirai. Čia yra Šveiko klasika. Kavinė puiki, gera atmosfera. maistas ir alus puikūs. 

                                                     




                                                    


2022 m. lapkričio 18 d., penktadienis

Sostinė archipelage

            

                                                     


                                                      


                                                                                                                         

                      Arba “Šiaurės Venecija”. Tokie yra Stokholmo pavadinimai ar epitetai. Švedijos sostinė mane nustebino salų gausa. Tarp jų daug tiltų ir plaukiojantys laivai.

                                                     


                    Stokholmo archipelage yra apie 24.000 salų, tarp jų yra trečia pagal dydį Švedijos sala. Šis archipelagas didžiausias Švedijoje. Natūralu, kad salų dydžių ir jų pavadinimų neišvardinsiu.

                                               


          Švedija yra didžiausia Skandinavijos valstybė. Stokholmas yra didžiausias Švedijos miestas ir sostinė. Bet ne seniausias. Jis įkurtas 1252 metais Stadsholmeno saloje Birgerio Jarlo. Seniausias Švedijos miestas yra Birka Melareno ežero saloje įkurtas miestas. Stokholmas įkurtas tarp Melareno įlankos ir Baltijos jūros. Jis buvo neprieinamas priešams.

                                              


              Švedai išsilavinę, kultūringi, labai draugiški ir gana ramūs. Stokholme neateina į galvą mintis, kad gali kas nors užpulti ar pakenkti. Atvirkščiai,- švedai linkę padėti turistams. Stokholmas draugiškas visiems į jį atvykstantiems svečiams.

                                                 


             Stokholme ir visame Švedijoje yra kelios svarbios šventės. Linksmiausia yra Midsomerio arba Vidurvasario šventė birželio 24 dieną. Valborgo šventė būna balandžio 30 dieną. Tai raganų naktis arba pavasario pradžia. Deginami laužai. Šventos Liucijos šventė yra gruodžio 13 dieną. Tai šviesos šventė,- merginos su gėlėmis ir žvakėmis. Ir aišku šv. Kalėdos.

                                      


              Maistas panašus į mūsų. populiarūs maltos mėsos kukuliai. Paplitę gaminiai iš briedienos. Bulkutės su cinamonu, šafranu ar kardamonu. Iš gėrimų populiarus alus ar stipresnis 40 laipsnių Akvavitas. Archipelage miestas, tad žuvys sudaro žymią raciono dalį. populiari lašiša ir įvairūs būdais pagaminta silkė. Švedas mane supažindino su gausybe silkių ir jas pamėgau. Lietuvoje tokių nėra.

                                               

             Stokholme gyvena beveik milijonas gyventojų. Tai didžiausias Švedijos ir visos Skandinavijos miestas. Jame yra metro.                                 


                 Dalahestas yra Dalarnos regiono raudonas medinis arklys. Jis populiarus ir Stokholme. Turiu ant sienos mažą raudoną dalahestą- magnetuką. Primena Stokholmą. Dalarna yra šiauriau sostinės šalies viduryje. Nedideliame Moros mieste vyksta tradicinis lygumų slidžių maratonas kasmet. Šiemet vyko jubiliejinis 100-asis maratonas. Vyko pirmą kovo savaitę kasdien,- tai dieną, tai naktį. Trasos 45 ir 90 km ilgio. Gerai paruoštos trasos. Vadinasi Vasaloppetas. Viduramžiais tuo maršrutu bėgo švedų karalius Vaza.

                                                


              Atvykus į Stokholmą stebina ramus švedų būdas. Jie nelinkę skubėti ir skųstis. Matosi, jog visiems visko užtenka. Švedija apie 300 metų nekariavo, jų tiek metų nebuvo okupavę. Pilnos krantinės su pritvirtintais laivais.

                                                 


          Pakeliaukime po Stokholmą. Gamla Stan (senamiestis). Išsidėstęs 3 salose: Stadsholmen, Riddarholmen ir Helgeandsholmen. Stortorget yra senamiesčio aikštė, dažniausiai atpažįstama iš albumų ir atvirukų. Viduramžiai čia buvo Stokholmo centras- čia atvyko turistai ir svečiai, čia buvo rotušė.

                                     


             

             Šalia aikštės stovi katedra su 66 metrų aukščio varpinė. Gotikinis senas pastatas 1740 metais tapo barokiniais. Katedroje vyko dabartinio Švedijos karaliaus Karolio XVI santuoka su Silvija Sommerplat. Čia atsisveikino su Olafu Palme, Švedijos premjeru 1986 metais, nušautu miesto centre.

                                                 




                   Stadhuset yra rotušė. Ji pradėta statyti 1911 metais, prireikė 8 milijonų plytų. Pastatyta per 12 metų. 106 metrų aukščio kvadratinis bokštas. Rotušė matoma iš daugelio Stokholmo vietų. Jos siluetas specifinis ir nesumaišysi su kitu pastatu. Stovi ant jūros kranto. Vaikščioti po ir aplink rotušę smagu, gražūs vaizdai. Po rotuše vieša erdvė. Kasmet gruodžio 10 dieną rotušėje vyksta puota, skirta Nobelio premijos laureatams.

                                                  


                 Djugardenas. Sala, kuri man įsiminė Stokholme. Čia galima ateiti per tiltą arba atplaukti laivu. Švedijos sostinėje vandens transporto paplitęs kaip autobusas. Iš toli matomas Skandinavijos muziejus, kurio gražus ir didelis pastatas išnyra virš kitų. Bet daugi turistų ir man netoliese yra įdomesnis pastatas. Tai Gustavo Vazos muziejus. 1628 metais ką tik pastatytas prabangus laivas nuskendo už 1300 metrų nuo doko. Visas laivas pastate. Šalia galeono 4 aukštai turistams.

                                                    


               Netoli nuo čia Djugardene yra Estonijos kelto memorialas. Santūrus, net paprastas, bet verčiantis susimąstyti. 1994.09.27 buvo Baltijos jūroje audra. Per nelaimę dingo 757 žmonės. Iškaltos pavardės dingusių.

                                             


             Už kilometro Djugardene kitas žymus muziejus. ABBA muziejus. Tų laikų drabužiai, muzika. Galima tapti 5-u grupės nariu. Galima pasimatuoti grupės drabužius. Galima įrašų studijoje sudainuoti jų dainą. Legendinė ABBA.

                                                


             Dar toliau yra Griona Lund- seniausias Švedijoje atrakcionų parkas.. Įkurtas 1883 metais. Jis užima teritoriją, yra aukštas ir matosi iš toli. Ten galima atplaukti keltu.

                                               


             Švedijos istorija įvairialypė, kova už nepriklausomybę nuo Danijos viduramžių. 1397 metais pasirašyta Kalmaro unija tarp 3 karalystės: Švedijos, Danijos ir Norvegijos. Tai buvo atsvara vokiečių dominavimui Baltijos jūroje. Laikinai padėjo, bet išliko vidinės įtampos ir priešpriešos, ypač tarp Švedijos ir Danijos. 1434- 1436 metais įvyko kasyklų darbininkų sukilimas prieš karalių Eriką. Nuo tada Stokholmas įgyja Švedijos sostinės ir švedų susivienijimo centro srityje. Pradeda vadovauti Sture giminė. Švedai laimi Brunkenbergo mūšį prie Stokholmo, valdo savo sostinę, bet pilnai negali atsiskirti nuo unijos. 1513 metais Danijos karaliumi tampa Kristijonas II. 1520 metais jis tampa Švedijos karaliumi. Jis į savo inauguraciją pasikviečia daug žymių švedų. Buvo klastingai suplanavęs išžudyti svečius, taip ir pasielgė. Sukilo švedai, jiems vadovavo Gustavas Vaza. Nuvertė danų karalių. Tada prasideda švedų kilimas nuo dugno. Gustavas Vaza atsiskyrė nuo popiežiaus, palaikė liuteronų tikybą. Stokholmas auga, pasiekia 30.000 gyventojų buvusių 7.000 danų valdymo laikais. Švediją Gustavas Vaza suvienija. XVII amžiuje Stokholmas jau tikra sostinė tikros europietiškos Švedijos.

                                                     


           1700- 1721 metais vyko Šiaurės karas. Iki tol Švedija buvo stipriausia valstybė Baltijos jūroje. Švedijai priklausė Estija, Livonija, Karelija, šiaurinės Vokietijos teritorijos ir Ingrija. Ingrai buvo tauta, kuri gyveno prie Suomių įlankos. Švedijos karalius Karolis XII mūsų LDK karalių Augustą II nuvertė. 1710 metais Stokholmą apėmė maras, mirė apie 20.000 žmonių.

                                              


            Po to keitėsi Švedijos karalių vardai. Dinastija ta pati. Švedija augo, stiprėjo. 1818 metais mirus Karoliai XIII, neliko įpėdinio. Švedijos parlamentas išrinko prancūzų maršalą Žaną Batistą Bernadotą karaliumi. Jo palikuonys jau 200 metų valdo Švediją. Dabartinis karalius Karolis XVI Gustavas yra jo palikuonis.                


           Ridarholmo bažnyčia yra svarbiausia Švedijoje, joje nevyksta 200 metų apeigos. Čia laidojami monarchai. Nuo 1624 metų princesės Kristinos iki 1950 metų Gustavo V palaikai. Tai maža sala sostinės centras.    


            Esu lietuvis, todėl aplankau Lietuvos ambasadą Stokholme. Ji randasi Grevgatan 5. Ten nuveda vietinis švedas. Man malonu nusifotografuoti prie mūsų atstovų Švedijoje darbovietės. Rami gatvės sostinės centras. Kai žinai, rasti lengva.


             Hiotorget aikštėje pasitinka pistoletas užmegztu vamzdžiu. 


          Einame į Skeppsholmen salą, toliau į Kastellholmen salą. Jos visos sujungtos tiltu. Paskutinė sala su kalva, bet su pilaite ant s. Į ją nepavyksta užeiti, nes rezervuota renginiui. Tačiau pasigrožėti Stokholmu nuo kalvos pavyko. Aplink vandenyje zuja motorinės valtys ir laiveliai. Priešais pramogų parkas Djurgardene. 


            Parėjus iš salų, pasitinka Nacionalinis muziejus. Skamba patikimai, atrodo įdomiai. Pastatas prie vandens ir solidus. Eksponatų daug ir jie įspūdingi.