Bydgoščius. Nepelnytai tautiečių mažai lankomas miestas. Jame 366.000 gyventojų. Pamario Kujavijos sostinė. Tai yra viena iš dviejų sostinių šalia Torunės. Šalia Vyslos. Miestas turi pilną apvažiavimą. Mieste yra įvairus transportas, netgi vandens tramvajus.
Miestas buvo paskelbtas geriausia Europos turistine kryptimi 2020 metais. Miesto pavadinimas gal kiek keistas. Buvo senovėje 2 broliai: Bydas ir Gostas. Jie iš pietų ėjo jūros link. Rado daug miškų, vešlias pievas.
Jose daug ežerų, dar kelios upės tekėjo. Jiems reikėjo maisto- žuvų, vandens kelių, o miškas juos saugojo. Jie apsistojo, įkūrė miestą, Bydas ir Gostas natūraliai pavadino jį Bydgoščiumi.
1851 metais Bydgoščius buvo sujungtas geležinkeliu su Berlynu. Tuo metu priklausė Prūsijai. Tai labai paskatino miesto vystymąsi. 1896 metais mieste pradėjo važiuoti elektriniai tramvajai (arklių traukiami nuo 1888 metų).
Praeito amžiaus 8 dešimtmetyje Kujaviako alaus daryklos darbininkas remontavo vamzdžius ir sujungė alaus vamzdį su vandentiekio. Pusę dienos aplink gyvenantiems tekėjo alus. Jie nesiskundė, pildė talpas ir ragavo. Kol pastebėta klaida. Ar taip buvo iš tikrųjų? Jeigu tai padavimas, nėra blogai. Bydgoščiuje alus populiarus, labai daug jo rūšių.
Jame pats storiausias vandens bokštas su apžvalgos aikštele ir įdomiu unikaliu muziejumi. Tai viskas apie vandentiekį ir jo naudojimą. Viduje įvairiausi vamzdžiai ir jų sujungimai, čiaupai, dušai, vonios. Į viršų veda dveji laiptai.
Vieni veda per buvusio vandens rezervuaro vidų ir išveda ant stogo, kur yra apžvalgos aikštelė. Matosi didelė Bydgoščio dalis, čia susiplanuojame kitos dienos maršrutą. Kiti laiptai veda palei plataus bokšto sieną. Užlipus milžiniškas paveikslas dešimčių metrų ilgio.
Jame atvaizduoti miesto žymūs ar garbingi žmonės. Mes čia pažįstamų neturim. Paveikslas vertas dėmesio. Muziejuje paaiškino, jog už 4 kilometrų nuo bokšto yra kanalizacijos muziejus ir mūsų nusipirktas bilietas ten galioja.
Didelė Bydgoščio aikštė, jame pilna turistų grupėmis, bet jos visos iš Lenkijos. Įspūdingi tiltai per Brda upę. Malūno sala upėje. Joje yra Baltoji klėtis. Ji skirta perkrovimui į malūną. Raudonas malūno pastatas atsirado 1861 metais kaip garo malūnas.
Dabar jame modernaus meno muziejus. Čia vadinamoji Bydgoščio Venecija. Daugybė pėsčiųjų zonų. Senieji sandėliai prie Brda upės. Jie yra lyg Bydgoščio logotipas. Fachverko grožis.
Virš Brda nutiestas lynas. Ant jo žmogaus figūra su kartimi palaikyti pusiausvyrą, einant lynu. Kairėje rankoje laiko strėlę, paleistą lankininko. Ši kompozicija matoma nuo abiejų krantų ir nuo tilto. Skulptūra pastatyta 2004 metais kai Lenkija įstojo į Europos Sąjungą.
Per miestą teka Brda ir kanalas. Pastarasis seniausias Lenkijoje. Jis jungia Brda ir Noteco upes. Įrengtas šliuzas prieš 100 metų, kelia vandens lygį virš 3 metrų, naudojamas turizmo reikmėms. Paštas Bydgoščiuje veikė nuo XVIII amžiaus pradžios. Įspūdingas raudonas su bokšteliais pašto pastatas puošia miestą.
Yra centre muilo ir nešvaros istorijos muziejus. Jame vyksta edukacijos. Įdomiausia yra pačiam pasigaminti sau muilą. Mieste veikia Kazimiero Didžiojo universitetas. Vakarinėje aikštės dalyje yra baroko stebuklas- rotušė. Netoli jos kampe matosi tikra gotika- Bydgoščio katedra.
1346 metų senumo pastatas. Ji yra šventųjų Martyno ir Mikalojaus katedra. Jos interjere stebina mėlynos lubos ir skliautai. Geltonos spalvos nerviūros gotiškame pastate atrodo lyg auksinės. Kartu tai lyg giedras žvaigždėtas dangus. 1346 metai, tada karalius suteikė Bydgoščiui miesto teises.
Bydgoščio senamiestyje aplankėme neogotikinę šv. Bobolos bažnyčią pamaldų metu. 1787 metais čia pastatyta bažnyčia, bet 1903 metais sunaikinta. Tais pačiais 1903 metais pastatyta bažnyčia pašventinta. Po Antro Pasaulinio karo bažnyčia perduota katalikų bažnyčiai ir pavadinta šv. Bobolos vardu.
Ji yra aukščiausia Bydgoščiuje 75 metrų aukščio. Mums įdomiausia, kad šv. Bobola 1611 metais Vilniuje tapo jėzuitu, studijavo Vilniaus Universitete, tarnavo Vilniuje šv. Kazimiero bažnyčioje. 1622 metais čia jis įšventintas į kunigus,
1630 metais davė vienuolio jėzuito įžadus. Trečdalį gyvenimo ji praleido Lietuvoje. Gimė Lenkijoje, buvo nukankintas ir nužudytas Lenkijoje. 1938 metais paskelbtas šventuoju. Vilniuje šv. Kazimiero bažnyčioje saugomos jo relikvijos.
Švento Vincento de Paulo mažoji bazilika- didžiausia Bydgoščiuje ir viena didžiausių Lenkijoje šventovių. Tai lyg panteonas Romoje. Kupolas matomas iš įvairių miesto vietų. Kupolo skersmuo yra 40 metrų. Pastatyta tarpukariu. Miestas turi oro uostą, kuris pavadintas įžymaus kompozitoriaus Ignaco Paderevskio vardu.
Tokį aplankėme Lenkijos miestą Bydgoščių. Jis buvo svetingas, erdvus, skaniai valgėme, smagiai vaikščiojome. Lietuvių nesutikome. Lenkai buvo labai svetingi. Mes norėjome pažiūrėti krepšinio varžybas, tai viešbutyje darbuotojai dėjo visas pastangas.
Pagalba mums buvo didelė, jiems patiems unikali. Pavyko. Pamatėme. Krepšinį. Bydgoščių. Patiko. Linkime sekti mūsų pėdomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą