Nacionalinės ekspedicijos pėdsakais Lenkijoje

 

                                                           
                                             

Nacionalinė ekspedicija, trunkanti net 5 metus, įkvepia pasekti jos keliais. Daug kas sekė ją per televiziją. Kai kas bandė pakartoti. Ne visa apimtimi. Į trečią etapą Nacionalinę ekspediciją išlydėjau iš Lietuvos Marijampolėje. Po to dar kartą ją išlydėjome Lomžoje, kur jie sėdo į laivus.
                                          

Sekiau jų kelionę per Lenkiją. Dalis objektų buvo aplankyta, dalis- ne. Tad teko uždažyti baltas dėmes. Šią šiltą vasarą pabandžiau „pasivyti“ Nacionalinę ekspediciją. Aišku

 automobiliu, ne laivu.       

  

          Išvykus iš Lietuvos pirmas sustojimas buvo Ščiutine. Šį miestą pravažiuoja daugybė tautiečių, vykdami į Varšuvą ar toliau. Retas sustoja. Nes yra apvažiavimas šalia miesto.

1683 metais vietovę nusipirko Stanislovas Ščiuka. Jis buvo karaliaus Jono Sobieskio sekretorius.                 

    

          1692 metais įkurtas miestas. 1699 metais Ščiutinas gavo Magdeburgo miesto teises. Karalius po pergalės prie Vienos Ščiutine įkūrė vienuolyną, bažnyčią, kolegiją. Barokinis pijorų ordino vienuolynas ir barokinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Miestas nedidelis, bet gražus, tvarkingas ir lengva jame orientuotis.
                                                     

                                                

             Sekantis sustojimas buvo Ostrolenkoje. Didelis pramoninis miestas. Jį pravardžiuoja „smirdinčiu“ dėl celiuliozės ir plokščių fabrikų. Tai „aštrių pievų“ mietas prie Narevo. Apskrities centras Mazovijoje. 1373 metais buvo miesto pradžia. Mazovijos kunigaikštis Ziemovitas III suteikė miestui privilegiją. 
                                                  

           1526 metais miestas tapo Lenkijos karalystės dalimi. Karalienė Bona Ostrolenką globojo, miestas plėtėsi, vystėsi. Vėliau Ostrolenka nukentėjo nuo maro, švedų invazijos. Dar vėliau Napoleono armija čia sumušė rusų armiją.
                                                  

          1831.05.26 sukilimo metu Ostrolenkoje įvyko svarbiausias mūšis. Tarp lenkų ir rusų armijų. Dešiniakrantė Ostrolenka buvo sunaikinta, kairė upės pusė nukentėjo. Lenkai mūšį pralaimėjo. Čia labiausiai išgarsėjo lenkų armijos pulkininkas leitenantas Jozefas Bemas, išgelbėjęs dalį armijos. Jo paminklas stovi Ostrolenkos centre. Čia klasicistinė rotušė.

                                                                                 

   

         Jozefas Bemas vėliau pasižymėjo Vengrijos išsivadavimo judėjime. Budapešte jo vardu pavadinta aikštė, esu joje buvęs. Įdomiausias objektas yra Bema fortai- miesto pakraštyje, kitoje Narevo pusėje. Tai Ostrolenkos mūšio mauzoliejus. Jis statytas mūšio šimtmečiui. 
                                        

           Didelė teritorija apsupta vandens. Lauke išdėstyti pabūklai. Svarbiausia dalis yra mauzoliejus, kurio viduje muziejus. Daug 1831 metų sukilimo daiktinių įrodymų, kariškių muliažai. Rodomi 2 skirtingi filmai apie sukilimą. Mačiau abu. Generolas Jozefas Bemas čia yra svarbiausias didvyris.
                                                   

           Ostrolenkoje yra barokinė šv. Antano Paduviečio bažnyčia su bernardinų vienuolynu. Joje yra šv. Antano relikvijos. O svarbiausia prie bažnyčios palaidoti lenkų kariai, kurie 1831 metais kovėsi prieš rusus. Jie priklausė ketvirtam pulkui, kuriam vadovavo legendinis Jozefas Bemas.
                                        

          Kita Ostrolenkos centre esanti bažnyčia seniausia mieste. Istorijos tarpsniais labiausiai nukentėjusi. Pastatyta gotikinė. Perstatyta barokine. Tai švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia pastatyta 1399 metais. Čia buvo ir kalėjimas, ir trąšų sandėlys. Buvo sugriauta.
                                       

      Nacionalinė ekspedicija išplaukė iš Lomžos Narevo upe, sustojo Novogrode, kur aplankė kurpių skanseną. Kurpiai yra etnografinė Lenkijos grupė, kuri gyvena Mazovijos šiaurės vakaruose. Jie gyvena ir Ostrolenkoje. Ekspedicija atplaukė Narevu į Ostrolenką. Po to jie plaukė į Pultuską. Aš irgi pasekiau jais plentu.

Pultuskas. Labai senas miestas. 1339 metais jis gavo miesto teises. 380 metrų ilgiausia Lenkijoje turgaus aikštė.
                                           

        Anot legendos seniai seniai miestas vadinosi „Tuskas“, potvynis pusę miesto nuplovė. Lenkiškai pusė yra „pul“. Liko Pultuskas. Tai nieko bendro su garsiu Lenkijos politiku Tusku.

1440 metais įkurta Pultuske Akademija- aukštoji mokykla. Joje profesoriavo J. Wujekas ir P. Skarga. Pastarasis vėliau buvo pirmas Vilniaus Universiteto rektorius. Jis paskelbtas šventuoju, jo kūnas yra Krokuvos senamiesčio bažnyčioje, kurią esu aplankęs.
                                                     

        1530 metais Pultuske atidaryta pirma Mazovijos spaustuvė. Per Šiaurės karą miestą niokojo švedai. Po šimtmečio didžiulis mūšis čia buvo tarp rusų ir prancūzų armijų. Žlugus Varšuvai, Pultuskas tapo Varšuvos kunigaikštystės sostine. Pralaimėjus Napoleonui užėmė rusai.
                                                  

         1875 metais Pultuskas nukentėjo nuo didžiulio gaisro. Henrikas Senkevičius knygoje „Quo Vadis“ aprašė Romos gaisrą Pultusko pavyzdžiu.

Ant Narevo kranto stovi Plocko vyskupų pilis, dabar vadinama Dom Polonii, jame prašmatnus viešbutis, bet į jį įleidžiami ir turistai, čia vyksta parodos. Rašoma, jog Pultusko pilyje nakvojo Napoleonas. Tačiau turgaus aikštėje mačiau namą- keli šimtai metrų nuo pilies- ant lentelės parašyta, kad jame nakvojo Napoleonas. Tai kur jis nakvojo?
                                               

         Šalia turgaus aikštės yra Petro Skargos gatvė. Joje šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Pultuske gyveno ir mokėsi daug Lietuvai nusipelniusių žmonių. Tai Konstantinas Sirvydas, Andriejus Bobola, Motiejus Sarbievijus. Jokūbo Wujeko „Postilę“ į lietuvių kalbą išvertė Mikalojus Daukša. Jų visų atminimas įamžintas šioje šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Už bažnyčios buvo miesto siena, deja dabar jos nebėra. Taip man paaiškino Putusko turizmo informacijos centro darbuotojas.
                                                  

1262, 1324 ir 1368 metais Pultuską sunaikino lietuviai.

Kolegialioji švč. Mergelės Marijos paskelbimo bažnyčia pradėta 1230 metais. Ji buvusi gotikinė.
                                                       

Žemiau Pultusko per Narevą kėlėsi Vytauto kariuomenė, vykusi į Žalgirio mūšį.

Turgaus aikštės viduryje stovi rotušė ir senas jos bokštas. Jis 7 aukštų. Nusiperki bilietą ir lipi. Viršuje maži langai, bet matosi daug Pultusko vaizdų. Rotušė ir dabar atlieka savo funkciją. Turgaus aikštėje vyksta prekyba, joje galima nemokamai pasistatyti automobilį. 
                                          

         Sekantis objektas- Červinskas prie Vyslos. Plentas eina netoli didžiausios Lenkijos upės. Pakeliui buvo Varšuvos priemiesčiai bei antras Varšuvos oro uostas. Juose nestojau.

Červinske bažnyčia buvo romaninė, statyta XII amžiuje. Čia susitiko Vytautas ir Jogaila.
                                               

         Nes Jogailos kariuomenės apie 10.000 karių čia kėlėsi per Vyslą į Žalgirio mūšį. Susitiko kariuomenės, buvo laikomos mišios. Kariai išklausė pamokslą lenkiškai, kad abi armijos suprastų.
                                                          

        Dabar Červinskas prie Vyslos nedidelis miestelis Plonsko apskrityje Mazovijoje. Gyvenvietė dabar neturi miesto statuso. Bažnyčia perstatyta, didelė su vienuolynu. Išlaikytas romaninis stilius. Visas kompleksas didelis, užima plačią teritoriją ant aukšto Vyslos kranto.
                                                

          1373 metais miestelio dalis gavo miesto teises. Tačiau per šimtmečius, karus bei invazijas miestas sunyko, neteko miesto teisių. Planuojama, jog 2020.01.01 Červinskas prie Vyslos gaus miesto teises. 
                                                   

        Vyšogrodas yra didesnis miestelis už 9 kilometrų į vakarus nuo Červinsko. Ant aukšto Vyslos kranto. Priklauso Plocko apskričiai Mazovijoje. Miestas paminėtas pirmą kartą 1112 metais, miesto teises gavo 1398 metais. 
                                         

           Vyšogrodas randasi ant 30 metrų aukščio Vyslos kranto. Pavadinimas susideda iš 2 žodžių: „aukštas“ ir „tvirtovė“. Kazimieras Didysis čia pastatė mūrinę pilį. Miestas turėjo uostą, iš jo turtėjo prekiaudamas. Augino vynuoges, gamino vyną. Dabar likęs tik pilies kalnas, senamiesčio dalis. Vaizdas į Vyslą puikus. Miestas nėra ypatingas, kad pritrauktų turistus. Svarbiausias objektas čia tiltas per Vyslą, pastatytas 1999 metais. Anksčiau buvęs ilgiausias Europoje medinis tiltas nugriautas. 
                                                   

         Pagaliau tolimiausias nuo Lietuvos suplanuotas kelionės taškas. Plockas. Apskrities centras Mazovijos vaivadijoje. Miestas didelis. Po 3 ar 4 eismo juostas į abi puses pagrindinėje gatvėje. Kada užsidegs ar užges šviesoforas rodo švieslentė sekundėmis. Taip yra daugumoje Baltarusijos miestų. 
                                                 

        Miestas didelis ir ilgas, jame įsikūrusi naftos produktų gamykla. Senamiestis yra prie Vyslos. Pėsčiųjų gatvės centre atrodo tvarkingai, bet nėra kuo nors ypatingos. Plockas buvo pirmoji istorinė Lenkijos sostinė 1079- 1138 metais. 
                                                   

          Į Plocką nutekėjo Kernavės kunigaikščio dukra Gaudemunda. 1279 metais ji tapo Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II žmona. Vėliau į Plocką nutekėjo Gedimino dukra Elžbieta, Kęstučio dukra Rimgailė, Algirdo dukra Aleksandra. 
                                                   

         Pastarosios dukra Cymbarka po Žalgirio mūšio ištekėjo už Habsburgo, pagimdė 13 vaikų ir pradėjo Habsburgų dinastiją.

Įdomiausias turistinis objektas Plocke yra katedra. O ypač jos durys. Metalinės, didžiulės. Katedra pastatyta XIV amžiaus pirmoje pusėje, viena iš 5 seniausių katedrų Lenkijoje. 
                                                 

         Švč. Mergelės Marijos katedroje yra Lenkijos valdovų sarkofagai. Durys sunkios, vos jas atidariau ir uždariau. Yra versija, kad 1262 metais šias duris pavogė lietuviai. Nes tokios durys atsirado Novgorode. Kažin kaip jas ten nugabeno? Nebuvo plentų ir geležinkelių. Originalios katedros durys buvo pagamintos Magdeburge. Šiais laikais Novgorodas pagamino šių durų kopiją ir padovanojo Plockui. Aš jas varsčiau. 
                                                     

            Šalia ant kalvos Vyslos krante stovi gotikinė Plocko pilis. Seną medinę pilį XIII amžiuje perstatė į mūrinę Kazimieras III Didysis.  Joje buvo Mazovijos kunigaikščių rezidencija iki XV amžiaus. Vėliau pilyje buvo vienuolynas. Dabar Plocko pilyje yra muziejus. 
                                                   

          Tokią Nacionalinės ekspedicijos III-ųjų metų kelionės dalį pakartojau automobiliu. Buvo įdomu. Daug sužinojau istorinių dalykų, kurie atspindi Lietuvos ir Lenkijos praeitį. Pačiupinėjau tuos objektus Plocke ir Ostrolenkoje, Pultuske ir Červinske prie Vyslos. 
                                                   

 

Ramu kaip Estijoje

                                           

                                        

                                        

                                        

         Keliavau po rytinę Estiją. Tai rami ir saugi šalis. Keliai kokybiški. Eismas tvarkingas. Rytinėje Estijoje graži gamta, kalvota, nedideli miškai. Nedidelės upės. Nedideli jaukūs miestai. Dauguma jų tvarkingi, gražūs, turi bažnyčią, pilį.
                                       

        Gyvenau Tartu. Antras pagal dydį Estijos miestas. Universitetinis arba studentų ir mokslo centras. Miestas senas ir garsus. Išsidėstęs įdomiame reljefe. Prie Emajegio upės. Ji jungia didžiausius Estijos ežerus- Vyrtsjarvą ir Peipų. Upe plaukia laivai.
                                 

       Tartu Universitetas įkurtas 1632 metais. Jo rektorius pavaldus tiesiogiai Ministrui Pirmininkui. Estijos studentai už mokslą nemoka.
                                      

       Jo pastatas ir šalia šv. Jono bažnyčia, statyta 1323 metais yra šalia miesto centro- Rotušės. Tartu vėliava yra baltai raudona, identiška lenkiškai.
                                         

          Paradoksas tas, jog vėliava gauta teisėtai, suteikta tuo metu buvusio valdovo. Tartu priklausė Abiejų Tautų Respublikai. XVII amžiuje. O Lenkija šią vėliavą pradėjo naudoti daug vėliau.
                                     

         Rotušė ir jos aikštė yra turistų traukos centras. Besibučiuojančių studentų skulptūra fontane yra visų mėgstama. Daromos asmenukės, fotografuojama ir... bandoma pakartoti.
                                       

       Daug restoranų ir kavinių pastatuose ir po atviru dangumi. Įvairiakalbė publika. Po pačių estų antra turistų dauguma yra suomiai. Bet Tartu daug įvairių šalių turistų, kurie nemoka estiškai.
                                        

        Aš mokėjau tik „tere“- labas. Bet susikalbėjau. Tartu yra A. Le Coq alaus darykla ir jos muziejus. Ekspozicijos nelankiau, tačiau Rotušės aikštėje ragavau.
                                   

        Vienas XVIII amžiaus pastatas Rotušės aikštėje yra svyrantis, jame įsikūręs meno muziejus. Jis buvo statytas prie miesto sienos ant jos pamatų, dalinai ant metinių polių. Jis pasviręs labiau nei Pizos bokštas.
                                       

         Toomemiagi- yra senovinės citadelės vieta. Angliško stiliaus parkas. Už rotušės yra Pirogovo parkas. Čia oficialiai galima vartoti alkoholinius gėrimus. Vieni gėrė alų. Kiti šampaną. Buvo linksmų išgėrusių žmonių, bet neagresyvių. Daug suoliukų žmonėms atsisėsti.
                                       

         Už parko parako sandėlis. Dabar aludė aukščiausiomis lubomis pasaulyje, tai užfiksuota Gineso rekordų lentoje prie įėjimo. Pati aludė yra kalno šlaite.
                                     

        Toliau kalvotas reljefas. Dėl to yra Angelų ir Velnių tiltai virš gatvių. Velnių tiltas gadindavo egzaminų pažymius, jei buvo juo perėję. Angelų tiltu einant reikia sugalvoti norą ir nekvėpuojant pereiti.
                                    

         Viršuje Tartu Universiteto observatorija. Jai vadovavo Vilhelmas Struvė. Jis tiksliausiai išmatavo Žemės dienovidinį lanką, matavimai buvo tikslūs.
                                        

        Dabar UNESCO saugo V. Struvės geodezinio lanko taškus. V. Struvei pastatytas paminklas. Didelis senojo Anatomijos teatro pastatas.
                                          

        Už jo didingi Tartu katedros griuvėsiai- XV amžiaus pastatas, o pradėti statyti net XIII amžiuje.
                                        

          Buvusi didžiausia Livonijos katedra. Labai aukšta gotikinė, vos telpanti į kadrą. Dalis katedros yra muziejus su stogu ir infrastruktūra. Čia būna koncertai.
                                   

        Netoliese yra Bučinių kalnelis. Jei ant jo pasibučiuosi, gyvensi ilgai ir laimingai. Į jį galima ateiti per akmeninį Meilės tiltelį. Mėgstamos fotosesijos katedros fone.
                                       

        Karlas Ernstas fon Baeras sėdi ant pjedestalo. Jis embriologijos pradininkas, ištyrė kaip apvaisinami ir vystosi žinduolių embrionai. Jis paneigė, kad vaikus neša gandrai.
                                       

       Kristianas Jaakas Petersonas gyveno vargingai Rygoje, buvo gabus. Jis net neturėjo pinigų atvykti į Tartu Universitetą. Jis kūrė literatūrą estų kalba.
                                           

       Kalvos papėdėje randasi populiari kavinė su knygynu „Wilde“. Priešais ją ant suoliuko sėdi Oskaras Vaildas ir estas Eduardas Wilde. Tolėliau Vanemuinės teatras išdidžiai stovi su plačiais laiptais į jį.
                                       

       Kita skulptūra vadinasi „Tėvas ir sūnus“. Skulptorius šalia pavaizdavo 1,5 metų sūnų, bet vienodo ūgio.
                                            
                                               Paidė yra miestas Estijos centre. Kalavijuočių pilies griuvėsiai su milžinišku baltu bokštu čia dominuoja. 1265 metais pradėta pilies statyba. 1291.09.30 Paidei suteiktos miesto teisės. Paidė yra Jervos apskrities centras. Visoje Estijoje yra 15  apskričių.
            
                                              
                                                
                                                             Baltajame pilies bokšte yra muziejus. Pilies teritorijoje vyksta koncertai ir fotosesijos. Miesto centre kavinės po skėčiais aikštėje, vyksta jaunimo edukacijos.
                                       

       Aikštėje gelsvas rotušės pastatas. Netoliese Šventojo Kryžiaus bažnyčia. Tarp pilies ir bažnyčios daug restauruotų senų namų, tvarkingas medinis senamiestis. Netoliese gyveno rašytojo Hermano Hesės senelis, deja namas neišliko.
                                 
                                                 Kitą miestą Estijos viduryje aplankiau Pyltsamą. Jis garsus savo pilimi. Yra Estijos vyno sostinė. Per miestą teka to paties pavadinimo upė.
                                    

         Pilis pastatyta 1272 metais. Joje buvo karaliaus Magnuso rezidencija. Ji nukentėjo per paskutinį karą. Pilyje vyksta koncertai ir šventės, joje yra turizmo informacijos centras, vyno rūsys su maisto muziejumi. Muzikantai kvietė mane į koncertą, bet nenorėjau laukti vakaro. Prie pilies prigludusi bažnyčia atstatyta.
                                     

          Upė vingiuoja per miestą. Per ją nutiesti keli tiltai pėstiesiems ir dviratininkams. Daug gėlių. Pyltsama garsėja ir rožių gausa. Tai tikrai jaukus miestas , į kurį norisi dar kartą užsukti.
                                         

        Čia jau yra Jygevos apskritis. Toliau pats miestas Jygeva visai neįdomus turistui. Važiuoju tolyn iki Laiuzės pilies griuvėsių. XIV amžiuje pilį pastatė Livonijos Ordinas.

                

     Vieną žiemą joje gyveno Švedijos karalius Karolis XII, buvo jo rezidencija. Laiuzė buvo Švedijos imperijos centru. Griuvėsiai gana didingi, smagu po juos pasikarstyti. Šalia esantis miestelis nedidelis. Aplink gražios kalvotos apylinkės.
                                
          Važiuoju iki Peipaus ežero. Jis penktas Europoje po Ladogos, Onegos, Venerno, Saimos. Pakrantėje 2 miestai, kiti kaimai nedideli.
                                     

      Mustve didžiausias pakrantės miestas, išvertus reiškia „juodas vanduo“. Bendravardė upė įteka į ežerą tikrai juoda. Krantas labai seklus, ilgai reikia bristi, kad išsimaudytum.
                                   

        Mieste daug įvairių konfesijų maldos namų. Estijai būdinga tolerancija. Peipaus pakrantei būdingi sentikiai. Jie čia gyvena virš 300 metų, kai pabėgo iš tėvynės nuo religijos reformų. Čia girdima rusų kalba tarp vietinių.
                                       

                                                 Peipaus ežero plotas yra 2611 kvadratinių kilometrų. Kasepa miestelyje išsimaudau. Kitas miestas Kalastė. Abiejuose miestuose galima sustoti tiesiog centre pakrantėje. Peipus pritraukia žvejus. O maudynių mėgėjai labiau važiuoja prie jūros, nes Estijos jūros pakrantė ilga.

       Netoli Peipaus yra Alatskivi pilis to paties pavadinimo miestelyje. 1885 metais baronas A. von Nolcken pastatė.
                                        

       Neogotikinė pilis yra lyg Balmoralio pilies Škotijoje kopija. Gražiausias neogotikins pastatas Estijoje. Tai populiarus turistų traukos centras.
                                 
                                                                               Nuo  Tartu ir Peipaus važiuojant į pietus kyla aukštis virš jūros lygio. Gražios kalvos su mažais miškeliais ir pavieniais medžiais.
                                       
                                                 Pietuose Vyru miestas. Labai graži centrinė aikštė moderniai atnaujinta. Atrodo kaip iš kosmoso ar ateities. Daug modernių dizaino elementų. Šventos Jekaterinos liuteronų bažnyčia. Iš po žemės kyla  rūkas, kuris vėsina žmones karštą dieną.

                                         
                                             Vyru mieste gyveno F. R. Kreicvaldas. Jis buvo gydytojas ir estų nacionalinės literatūros pradininkas. Sukūrė nacionalinį epą „Kalevipoeg“. Yra autoriaus muziejus ir paminklas jam.

     Vyru yra prie didelio ežero, kurio pakrantė kaip kurorte. Tvarkinga, graži. Žalioji zona.

                                        
                                             
          Piečiau Vyru miesto yra Rouge miestelis. Nuo kalvos matosi 7 ežerai. Bažnyčia aukštai, ežerai apačioje. Yra apžvalgos bokštas.
                                 

         Pavingiavus kalvomis ir slėniais, kelias kyla aukštyn. Pasiekiu Hanją- aukščiausiai Estijoje esantį miestelį. Jo pakraštyje 318 m taškas aukščiausiai Estijoje. 346,7 metro aukštyje yra bokšto viršus.
                                

        Suur Munamiagi viršūnė išvertus reiškia „didysis kiaušinis“. Nuo bokšto galima matyti aplinkui iki 50 kilometrų atstumu. Nežinau, ar tiek mačiau, bet daug.
                                     

         Nuo aukščiausio kalno vingiavau žemyn ant žemesnio kalno. Livonijos pasienyje 1343 metais pastatyta vyskupo pilis. Vastselijna. Vienas bokštas lankomas turistų yra 4 aukštų.
                                   

         Kitas bokštas apgriuvęs. Kitas pilies dalis restauruoja. Vastselijna yra populiari piligrimystės vieta. 1353 metais įvyko stebuklas,- žmonės pamatė baltą kryžių stovintį be atramos koplyčioje.
                                        

       Tai buvo piligrimystės pradžia. Dabar kryžius stovi atviroje vietoje pilies teritorijoje, yra daug vietos atsisėsti, nes koplyčia sugriauta. Piligrimų pilna. Kalvos šlaitai statūs.
                                       

        Dabar iki Estijos pasienio keliolika kilometrų. Pilis pažymėta geltonu „National geographic“ langu. Tokių pietinėje Estijoje yra 21. Šitas pietrytinis Estijos regionas yra Setoma- setų žemė.
                                       

        Jie turi savo vėliavą. Setai renka savo karalių. Turi savo polifoninio dainavimo tradiciją. Dainos vadinamos lelomis. Tokia ji- rytų ir pietryčių Estija.