Nacionalinės ekspedicijos pėdsakais Lenkijoje

 

                                                           
                                             

Nacionalinė ekspedicija, trunkanti net 5 metus, įkvepia pasekti jos keliais. Daug kas sekė ją per televiziją. Kai kas bandė pakartoti. Ne visa apimtimi. Į trečią etapą Nacionalinę ekspediciją išlydėjau iš Lietuvos Marijampolėje. Po to dar kartą ją išlydėjome Lomžoje, kur jie sėdo į laivus.
                                          

Sekiau jų kelionę per Lenkiją. Dalis objektų buvo aplankyta, dalis- ne. Tad teko uždažyti baltas dėmes. Šią šiltą vasarą pabandžiau „pasivyti“ Nacionalinę ekspediciją. Aišku

 automobiliu, ne laivu.       

  

          Išvykus iš Lietuvos pirmas sustojimas buvo Ščiutine. Šį miestą pravažiuoja daugybė tautiečių, vykdami į Varšuvą ar toliau. Retas sustoja. Nes yra apvažiavimas šalia miesto.

1683 metais vietovę nusipirko Stanislovas Ščiuka. Jis buvo karaliaus Jono Sobieskio sekretorius.                 

    

          1692 metais įkurtas miestas. 1699 metais Ščiutinas gavo Magdeburgo miesto teises. Karalius po pergalės prie Vienos Ščiutine įkūrė vienuolyną, bažnyčią, kolegiją. Barokinis pijorų ordino vienuolynas ir barokinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Miestas nedidelis, bet gražus, tvarkingas ir lengva jame orientuotis.
                                                     

                                                

             Sekantis sustojimas buvo Ostrolenkoje. Didelis pramoninis miestas. Jį pravardžiuoja „smirdinčiu“ dėl celiuliozės ir plokščių fabrikų. Tai „aštrių pievų“ mietas prie Narevo. Apskrities centras Mazovijoje. 1373 metais buvo miesto pradžia. Mazovijos kunigaikštis Ziemovitas III suteikė miestui privilegiją. 
                                                  

           1526 metais miestas tapo Lenkijos karalystės dalimi. Karalienė Bona Ostrolenką globojo, miestas plėtėsi, vystėsi. Vėliau Ostrolenka nukentėjo nuo maro, švedų invazijos. Dar vėliau Napoleono armija čia sumušė rusų armiją.
                                                  

          1831.05.26 sukilimo metu Ostrolenkoje įvyko svarbiausias mūšis. Tarp lenkų ir rusų armijų. Dešiniakrantė Ostrolenka buvo sunaikinta, kairė upės pusė nukentėjo. Lenkai mūšį pralaimėjo. Čia labiausiai išgarsėjo lenkų armijos pulkininkas leitenantas Jozefas Bemas, išgelbėjęs dalį armijos. Jo paminklas stovi Ostrolenkos centre. Čia klasicistinė rotušė.

                                                                                 

   

         Jozefas Bemas vėliau pasižymėjo Vengrijos išsivadavimo judėjime. Budapešte jo vardu pavadinta aikštė, esu joje buvęs. Įdomiausias objektas yra Bema fortai- miesto pakraštyje, kitoje Narevo pusėje. Tai Ostrolenkos mūšio mauzoliejus. Jis statytas mūšio šimtmečiui. 
                                        

           Didelė teritorija apsupta vandens. Lauke išdėstyti pabūklai. Svarbiausia dalis yra mauzoliejus, kurio viduje muziejus. Daug 1831 metų sukilimo daiktinių įrodymų, kariškių muliažai. Rodomi 2 skirtingi filmai apie sukilimą. Mačiau abu. Generolas Jozefas Bemas čia yra svarbiausias didvyris.
                                                   

           Ostrolenkoje yra barokinė šv. Antano Paduviečio bažnyčia su bernardinų vienuolynu. Joje yra šv. Antano relikvijos. O svarbiausia prie bažnyčios palaidoti lenkų kariai, kurie 1831 metais kovėsi prieš rusus. Jie priklausė ketvirtam pulkui, kuriam vadovavo legendinis Jozefas Bemas.
                                        

          Kita Ostrolenkos centre esanti bažnyčia seniausia mieste. Istorijos tarpsniais labiausiai nukentėjusi. Pastatyta gotikinė. Perstatyta barokine. Tai švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia pastatyta 1399 metais. Čia buvo ir kalėjimas, ir trąšų sandėlys. Buvo sugriauta.
                                       

      Nacionalinė ekspedicija išplaukė iš Lomžos Narevo upe, sustojo Novogrode, kur aplankė kurpių skanseną. Kurpiai yra etnografinė Lenkijos grupė, kuri gyvena Mazovijos šiaurės vakaruose. Jie gyvena ir Ostrolenkoje. Ekspedicija atplaukė Narevu į Ostrolenką. Po to jie plaukė į Pultuską. Aš irgi pasekiau jais plentu.

Pultuskas. Labai senas miestas. 1339 metais jis gavo miesto teises. 380 metrų ilgiausia Lenkijoje turgaus aikštė.
                                           

        Anot legendos seniai seniai miestas vadinosi „Tuskas“, potvynis pusę miesto nuplovė. Lenkiškai pusė yra „pul“. Liko Pultuskas. Tai nieko bendro su garsiu Lenkijos politiku Tusku.

1440 metais įkurta Pultuske Akademija- aukštoji mokykla. Joje profesoriavo J. Wujekas ir P. Skarga. Pastarasis vėliau buvo pirmas Vilniaus Universiteto rektorius. Jis paskelbtas šventuoju, jo kūnas yra Krokuvos senamiesčio bažnyčioje, kurią esu aplankęs.
                                                     

        1530 metais Pultuske atidaryta pirma Mazovijos spaustuvė. Per Šiaurės karą miestą niokojo švedai. Po šimtmečio didžiulis mūšis čia buvo tarp rusų ir prancūzų armijų. Žlugus Varšuvai, Pultuskas tapo Varšuvos kunigaikštystės sostine. Pralaimėjus Napoleonui užėmė rusai.
                                                  

         1875 metais Pultuskas nukentėjo nuo didžiulio gaisro. Henrikas Senkevičius knygoje „Quo Vadis“ aprašė Romos gaisrą Pultusko pavyzdžiu.

Ant Narevo kranto stovi Plocko vyskupų pilis, dabar vadinama Dom Polonii, jame prašmatnus viešbutis, bet į jį įleidžiami ir turistai, čia vyksta parodos. Rašoma, jog Pultusko pilyje nakvojo Napoleonas. Tačiau turgaus aikštėje mačiau namą- keli šimtai metrų nuo pilies- ant lentelės parašyta, kad jame nakvojo Napoleonas. Tai kur jis nakvojo?
                                               

         Šalia turgaus aikštės yra Petro Skargos gatvė. Joje šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Pultuske gyveno ir mokėsi daug Lietuvai nusipelniusių žmonių. Tai Konstantinas Sirvydas, Andriejus Bobola, Motiejus Sarbievijus. Jokūbo Wujeko „Postilę“ į lietuvių kalbą išvertė Mikalojus Daukša. Jų visų atminimas įamžintas šioje šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Už bažnyčios buvo miesto siena, deja dabar jos nebėra. Taip man paaiškino Putusko turizmo informacijos centro darbuotojas.
                                                  

1262, 1324 ir 1368 metais Pultuską sunaikino lietuviai.

Kolegialioji švč. Mergelės Marijos paskelbimo bažnyčia pradėta 1230 metais. Ji buvusi gotikinė.
                                                       

Žemiau Pultusko per Narevą kėlėsi Vytauto kariuomenė, vykusi į Žalgirio mūšį.

Turgaus aikštės viduryje stovi rotušė ir senas jos bokštas. Jis 7 aukštų. Nusiperki bilietą ir lipi. Viršuje maži langai, bet matosi daug Pultusko vaizdų. Rotušė ir dabar atlieka savo funkciją. Turgaus aikštėje vyksta prekyba, joje galima nemokamai pasistatyti automobilį. 
                                          

         Sekantis objektas- Červinskas prie Vyslos. Plentas eina netoli didžiausios Lenkijos upės. Pakeliui buvo Varšuvos priemiesčiai bei antras Varšuvos oro uostas. Juose nestojau.

Červinske bažnyčia buvo romaninė, statyta XII amžiuje. Čia susitiko Vytautas ir Jogaila.
                                               

         Nes Jogailos kariuomenės apie 10.000 karių čia kėlėsi per Vyslą į Žalgirio mūšį. Susitiko kariuomenės, buvo laikomos mišios. Kariai išklausė pamokslą lenkiškai, kad abi armijos suprastų.
                                                          

        Dabar Červinskas prie Vyslos nedidelis miestelis Plonsko apskrityje Mazovijoje. Gyvenvietė dabar neturi miesto statuso. Bažnyčia perstatyta, didelė su vienuolynu. Išlaikytas romaninis stilius. Visas kompleksas didelis, užima plačią teritoriją ant aukšto Vyslos kranto.
                                                

          1373 metais miestelio dalis gavo miesto teises. Tačiau per šimtmečius, karus bei invazijas miestas sunyko, neteko miesto teisių. Planuojama, jog 2020.01.01 Červinskas prie Vyslos gaus miesto teises. 
                                                   

        Vyšogrodas yra didesnis miestelis už 9 kilometrų į vakarus nuo Červinsko. Ant aukšto Vyslos kranto. Priklauso Plocko apskričiai Mazovijoje. Miestas paminėtas pirmą kartą 1112 metais, miesto teises gavo 1398 metais. 
                                         

           Vyšogrodas randasi ant 30 metrų aukščio Vyslos kranto. Pavadinimas susideda iš 2 žodžių: „aukštas“ ir „tvirtovė“. Kazimieras Didysis čia pastatė mūrinę pilį. Miestas turėjo uostą, iš jo turtėjo prekiaudamas. Augino vynuoges, gamino vyną. Dabar likęs tik pilies kalnas, senamiesčio dalis. Vaizdas į Vyslą puikus. Miestas nėra ypatingas, kad pritrauktų turistus. Svarbiausias objektas čia tiltas per Vyslą, pastatytas 1999 metais. Anksčiau buvęs ilgiausias Europoje medinis tiltas nugriautas. 
                                                   

         Pagaliau tolimiausias nuo Lietuvos suplanuotas kelionės taškas. Plockas. Apskrities centras Mazovijos vaivadijoje. Miestas didelis. Po 3 ar 4 eismo juostas į abi puses pagrindinėje gatvėje. Kada užsidegs ar užges šviesoforas rodo švieslentė sekundėmis. Taip yra daugumoje Baltarusijos miestų. 
                                                 

        Miestas didelis ir ilgas, jame įsikūrusi naftos produktų gamykla. Senamiestis yra prie Vyslos. Pėsčiųjų gatvės centre atrodo tvarkingai, bet nėra kuo nors ypatingos. Plockas buvo pirmoji istorinė Lenkijos sostinė 1079- 1138 metais. 
                                                   

          Į Plocką nutekėjo Kernavės kunigaikščio dukra Gaudemunda. 1279 metais ji tapo Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II žmona. Vėliau į Plocką nutekėjo Gedimino dukra Elžbieta, Kęstučio dukra Rimgailė, Algirdo dukra Aleksandra. 
                                                   

         Pastarosios dukra Cymbarka po Žalgirio mūšio ištekėjo už Habsburgo, pagimdė 13 vaikų ir pradėjo Habsburgų dinastiją.

Įdomiausias turistinis objektas Plocke yra katedra. O ypač jos durys. Metalinės, didžiulės. Katedra pastatyta XIV amžiaus pirmoje pusėje, viena iš 5 seniausių katedrų Lenkijoje. 
                                                 

         Švč. Mergelės Marijos katedroje yra Lenkijos valdovų sarkofagai. Durys sunkios, vos jas atidariau ir uždariau. Yra versija, kad 1262 metais šias duris pavogė lietuviai. Nes tokios durys atsirado Novgorode. Kažin kaip jas ten nugabeno? Nebuvo plentų ir geležinkelių. Originalios katedros durys buvo pagamintos Magdeburge. Šiais laikais Novgorodas pagamino šių durų kopiją ir padovanojo Plockui. Aš jas varsčiau. 
                                                     

            Šalia ant kalvos Vyslos krante stovi gotikinė Plocko pilis. Seną medinę pilį XIII amžiuje perstatė į mūrinę Kazimieras III Didysis.  Joje buvo Mazovijos kunigaikščių rezidencija iki XV amžiaus. Vėliau pilyje buvo vienuolynas. Dabar Plocko pilyje yra muziejus. 
                                                   

          Tokią Nacionalinės ekspedicijos III-ųjų metų kelionės dalį pakartojau automobiliu. Buvo įdomu. Daug sužinojau istorinių dalykų, kurie atspindi Lietuvos ir Lenkijos praeitį. Pačiupinėjau tuos objektus Plocke ir Ostrolenkoje, Pultuske ir Červinske prie Vyslos.