Keliavau po rytinę Estiją. Tai rami ir saugi šalis. Keliai kokybiški. Eismas tvarkingas. Rytinėje Estijoje graži gamta, kalvota, nedideli miškai. Nedidelės upės. Nedideli jaukūs miestai. Dauguma jų tvarkingi, gražūs, turi bažnyčią, pilį.
Gyvenau Tartu. Antras pagal dydį Estijos miestas. Universitetinis arba studentų ir mokslo centras. Miestas senas ir garsus. Išsidėstęs įdomiame reljefe. Prie Emajegio upės. Ji jungia didžiausius Estijos ežerus- Vyrtsjarvą ir Peipų. Upe plaukia laivai.
Tartu Universitetas įkurtas 1632 metais. Jo rektorius pavaldus tiesiogiai Ministrui Pirmininkui. Estijos studentai už mokslą nemoka.
Jo pastatas ir šalia šv. Jono bažnyčia, statyta 1323 metais yra šalia miesto centro- Rotušės. Tartu vėliava yra baltai raudona, identiška lenkiškai.
Paradoksas tas, jog vėliava gauta teisėtai, suteikta tuo metu buvusio valdovo. Tartu priklausė Abiejų Tautų Respublikai. XVII amžiuje. O Lenkija šią vėliavą pradėjo naudoti daug vėliau.
Rotušė ir jos aikštė yra turistų traukos centras. Besibučiuojančių studentų skulptūra fontane yra visų mėgstama. Daromos asmenukės, fotografuojama ir... bandoma pakartoti.
Daug restoranų ir kavinių pastatuose ir po atviru dangumi. Įvairiakalbė publika. Po pačių estų antra turistų dauguma yra suomiai. Bet Tartu daug įvairių šalių turistų, kurie nemoka estiškai.
Aš mokėjau tik „tere“- labas. Bet susikalbėjau. Tartu yra A. Le Coq alaus darykla ir jos muziejus. Ekspozicijos nelankiau, tačiau Rotušės aikštėje ragavau.
Vienas XVIII amžiaus pastatas Rotušės aikštėje yra svyrantis, jame įsikūręs meno muziejus. Jis buvo statytas prie miesto sienos ant jos pamatų, dalinai ant metinių polių. Jis pasviręs labiau nei Pizos bokštas.
Toomemiagi- yra senovinės citadelės vieta. Angliško stiliaus parkas. Už rotušės yra Pirogovo parkas. Čia oficialiai galima vartoti alkoholinius gėrimus. Vieni gėrė alų. Kiti šampaną. Buvo linksmų išgėrusių žmonių, bet neagresyvių. Daug suoliukų žmonėms atsisėsti.
Už parko parako sandėlis. Dabar aludė aukščiausiomis lubomis pasaulyje, tai užfiksuota Gineso rekordų lentoje prie įėjimo. Pati aludė yra kalno šlaite.
Toliau kalvotas reljefas. Dėl to yra Angelų ir Velnių tiltai virš gatvių. Velnių tiltas gadindavo egzaminų pažymius, jei buvo juo perėję. Angelų tiltu einant reikia sugalvoti norą ir nekvėpuojant pereiti.
Viršuje Tartu Universiteto observatorija. Jai vadovavo Vilhelmas Struvė. Jis tiksliausiai išmatavo Žemės dienovidinį lanką, matavimai buvo tikslūs.
Dabar UNESCO saugo V. Struvės geodezinio lanko taškus. V. Struvei pastatytas paminklas. Didelis senojo Anatomijos teatro pastatas.
Už jo didingi Tartu katedros griuvėsiai- XV amžiaus pastatas, o pradėti statyti net XIII amžiuje.
Buvusi didžiausia Livonijos katedra. Labai aukšta gotikinė, vos telpanti į kadrą. Dalis katedros yra muziejus su stogu ir infrastruktūra. Čia būna koncertai.
Netoliese yra Bučinių kalnelis. Jei ant jo pasibučiuosi, gyvensi ilgai ir laimingai. Į jį galima ateiti per akmeninį Meilės tiltelį. Mėgstamos fotosesijos katedros fone.
Karlas Ernstas fon Baeras sėdi ant pjedestalo. Jis embriologijos pradininkas, ištyrė kaip apvaisinami ir vystosi žinduolių embrionai. Jis paneigė, kad vaikus neša gandrai.
Kristianas Jaakas Petersonas gyveno vargingai Rygoje, buvo gabus. Jis net neturėjo pinigų atvykti į Tartu Universitetą. Jis kūrė literatūrą estų kalba.
Kalvos papėdėje randasi populiari kavinė su knygynu „Wilde“. Priešais ją ant suoliuko sėdi Oskaras Vaildas ir estas Eduardas Wilde. Tolėliau Vanemuinės teatras išdidžiai stovi su plačiais laiptais į jį.
Kita skulptūra vadinasi „Tėvas ir sūnus“. Skulptorius šalia pavaizdavo 1,5 metų sūnų, bet vienodo ūgio.
Paidė yra miestas Estijos centre. Kalavijuočių pilies griuvėsiai su milžinišku baltu bokštu čia dominuoja. 1265 metais pradėta pilies statyba. 1291.09.30 Paidei suteiktos miesto teisės. Paidė yra Jervos apskrities centras. Visoje Estijoje yra 15 apskričių.
Baltajame pilies bokšte yra muziejus. Pilies teritorijoje vyksta koncertai ir fotosesijos. Miesto centre kavinės po skėčiais aikštėje, vyksta jaunimo edukacijos.
Aikštėje gelsvas rotušės pastatas. Netoliese Šventojo Kryžiaus bažnyčia. Tarp pilies ir bažnyčios daug restauruotų senų namų, tvarkingas medinis senamiestis. Netoliese gyveno rašytojo Hermano Hesės senelis, deja namas neišliko.
Kitą miestą Estijos viduryje aplankiau Pyltsamą. Jis garsus savo pilimi. Yra Estijos vyno sostinė. Per miestą teka to paties pavadinimo upė.
Pilis pastatyta 1272 metais. Joje buvo karaliaus Magnuso rezidencija. Ji nukentėjo per paskutinį karą. Pilyje vyksta koncertai ir šventės, joje yra turizmo informacijos centras, vyno rūsys su maisto muziejumi. Muzikantai kvietė mane į koncertą, bet nenorėjau laukti vakaro. Prie pilies prigludusi bažnyčia atstatyta.
Upė vingiuoja per miestą. Per ją nutiesti keli tiltai pėstiesiems ir dviratininkams. Daug gėlių. Pyltsama garsėja ir rožių gausa. Tai tikrai jaukus miestas , į kurį norisi dar kartą užsukti.
Čia jau yra Jygevos apskritis. Toliau pats miestas Jygeva visai neįdomus turistui. Važiuoju tolyn iki Laiuzės pilies griuvėsių. XIV amžiuje pilį pastatė Livonijos Ordinas.
Vieną žiemą joje gyveno Švedijos karalius Karolis XII, buvo jo rezidencija. Laiuzė buvo Švedijos imperijos centru. Griuvėsiai gana didingi, smagu po juos pasikarstyti. Šalia esantis miestelis nedidelis. Aplink gražios kalvotos apylinkės.
Važiuoju iki Peipaus ežero. Jis penktas Europoje po Ladogos, Onegos, Venerno, Saimos. Pakrantėje 2 miestai, kiti kaimai nedideli.
Mustve didžiausias pakrantės miestas, išvertus reiškia „juodas vanduo“. Bendravardė upė įteka į ežerą tikrai juoda. Krantas labai seklus, ilgai reikia bristi, kad išsimaudytum.
Mieste daug įvairių konfesijų maldos namų. Estijai būdinga tolerancija. Peipaus pakrantei būdingi sentikiai. Jie čia gyvena virš 300 metų, kai pabėgo iš tėvynės nuo religijos reformų. Čia girdima rusų kalba tarp vietinių.
Peipaus ežero plotas yra 2611 kvadratinių kilometrų. Kasepa miestelyje išsimaudau. Kitas miestas Kalastė. Abiejuose miestuose galima sustoti tiesiog centre pakrantėje. Peipus pritraukia žvejus. O maudynių mėgėjai labiau važiuoja prie jūros, nes Estijos jūros pakrantė ilga.
Netoli Peipaus yra Alatskivi pilis to paties pavadinimo miestelyje. 1885 metais baronas A. von Nolcken pastatė.
Neogotikinė pilis yra lyg Balmoralio pilies Škotijoje kopija. Gražiausias neogotikins pastatas Estijoje. Tai populiarus turistų traukos centras.
Nuo Tartu ir Peipaus važiuojant į pietus kyla aukštis virš jūros lygio. Gražios kalvos su mažais miškeliais ir pavieniais medžiais.
Pietuose Vyru miestas. Labai graži centrinė aikštė moderniai atnaujinta. Atrodo kaip iš kosmoso ar ateities. Daug modernių dizaino elementų. Šventos Jekaterinos liuteronų bažnyčia. Iš po žemės kyla rūkas, kuris vėsina žmones karštą dieną.
Vyru mieste gyveno F. R. Kreicvaldas. Jis buvo gydytojas ir estų nacionalinės literatūros pradininkas. Sukūrė nacionalinį epą „Kalevipoeg“. Yra autoriaus muziejus ir paminklas jam.
Piečiau Vyru miesto yra Rouge miestelis. Nuo kalvos matosi 7 ežerai. Bažnyčia aukštai, ežerai apačioje. Yra apžvalgos bokštas.
Pavingiavus kalvomis ir slėniais, kelias kyla aukštyn. Pasiekiu Hanją- aukščiausiai Estijoje esantį miestelį. Jo pakraštyje 318 m taškas aukščiausiai Estijoje. 346,7 metro aukštyje yra bokšto viršus.
Suur Munamiagi viršūnė išvertus reiškia „didysis kiaušinis“. Nuo bokšto galima matyti aplinkui iki 50 kilometrų atstumu. Nežinau, ar tiek mačiau, bet daug.
Nuo aukščiausio kalno vingiavau žemyn ant žemesnio kalno. Livonijos pasienyje 1343 metais pastatyta vyskupo pilis. Vastselijna. Vienas bokštas lankomas turistų yra 4 aukštų.
Kitas bokštas apgriuvęs. Kitas pilies dalis restauruoja. Vastselijna yra populiari piligrimystės vieta. 1353 metais įvyko stebuklas,- žmonės pamatė baltą kryžių stovintį be atramos koplyčioje.
Tai buvo piligrimystės pradžia. Dabar kryžius stovi atviroje vietoje pilies teritorijoje, yra daug vietos atsisėsti, nes koplyčia sugriauta. Piligrimų pilna. Kalvos šlaitai statūs.
Dabar iki Estijos pasienio keliolika kilometrų. Pilis pažymėta geltonu „National geographic“ langu. Tokių pietinėje Estijoje yra 21. Šitas pietrytinis Estijos regionas yra Setoma- setų žemė.
Jie turi savo vėliavą. Setai renka savo karalių. Turi savo polifoninio dainavimo tradiciją. Dainos vadinamos lelomis. Tokia ji- rytų ir pietryčių Estija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą