Oazė vandenyne

                                       

       Poilsis Gili Trawangan saloje Indijos vandenyne. Yra 3 Gili salos Indijos vandenyne. Gili Air, Gili Meno, Gili Trawangan.
                                        

        Pastaroji didžiausia, joje atostogavome. Palmės, paplūdimys, jūra, valtys. Tai iš vaikystės įstrigę tropikų jūrų vaizdai. Šie dalykai dominuoja saloje.
                                     

         Gili Trawangan nėra motorinio transporto. Arklių traukiamos „bėdos“, dviračiai, nedaug akumuliatorinių elektromobilių. Visi jie be triukšmo. 

                                      

       Visos Gili salos priklauso East Nusa Tenggara provincijai Indonezijoje. Prie pat Gili salų yra didelė ir kalnuota Lomboko sala. Gili salos mažos ir neaukštos.
                                         

        Gili Trawangan mažiau nei 2 km ilgio. Ją galima apeiti pėsčiomis, o ypač apvažiuoti dviračiu perimetru. Dviračių nuomos punktų daug. Tik vietomis takas virsta smėlio taku arba reikia stumtis dviratį per vandenyną.
                                       

     Pastatai 1 – 2 aukštų. Turistams skirti objektai yra pakrantėje. Kavinės, parduotuvės, suvenyrų kioskai, nardymo ir jogos mokyklos.
                                       

    Sala skirta paviršiniam ir giluminiam nardymui. Krante koralinis smėlis. Vien koralai. Yra jų nesuirusių ir net raudonų. Reikia saugoti padus, kad nesusipjaustytų. Daugybė valčių ir laivų. Tiesiog krante nuomojami plaukimui akiniai, vamzdeliai, plaukmenys.
                                         

       Saloje yra viena mečetė, iš kurios pasigirsta kvietimas maldai. Musulmoniška šalis ir provincija.
                                        

       Atplaukus laivu į Gili Trawangan nustebina, kad laiptukais nulipi į vandenyną ir brendi į krantą. Bagažą rankomis iškelia laivo komanda. Sudeda ant smėlio.
                                     

     Viešbutyje salos gilumoje gyvenome mažuose nameliuose su atskiru baseinu. Yra ir bendras viešbučio baseinas. Dušas ir tualetas po atviru dangumi, atskirti sienomis. Aplink palmės ir gėlės. Dominuoja frangipani gelsvi ar rausvi žiedai. Karvės ganosi palmių miške.
                                       

       Salos gilumoje daugybė siaurų dulkėtų gatvelių. Raizgalynė. Eini ir pasiklysti. Tada reikia eiti link kranto, žemyn. Pakrantėje lengviau orientuotis. 

                                 

      Išbandėme paviršinį nardymą su vamzdeliu. Ateini į pakrantę ryte. Lipi į laivą. Gauni vamzdelį, akinius, pelekus. Jei nori gauni ir gelbėjimo liemenę. Laivas kelis kartus sustoja. Visi krenta į vandenyną. Matėme koralus ir daugybę spalvotų žuvyčių. Matėme jūrinius vėžlius.
                                

        Jie būna vandenyno dugne, kyla į paviršių įkvėpti. Matėme povandenines skulptūras dugne. Kadangi tropinė saulė zenite,- gerai matosi vandenyne- giliai ir toli. 

                                       

       Plaukėme apie kitas salas. Buvome išlipę Gili Meno saloje, ėjome pažiūrėti labai sūraus ežero. Jis sūresnis negu vandenynas. Gili Meno sala plokščia. Čia viskas pakrantėje, nes sala maža. Aplankėme kavinę. Salos arti viena kitos.
                               

       Apiplaukėme dar kitą salą- Gili Air. Ji labai maža. Kelios kavinės. Vienoje jų pavalgėme. Tik pėsti ir dviračiais ratuoti. Pakrantėje laivai. 

                                

       Šalia jos matosi didelis ir kalnuotas Lombokas. Jis tiesiog užima horizontą.

Panardę, paplaukioję, įdegę ir pilni įspūdžių parplaukiame į krantą Gili Trawangan.
                                     

     Vakare čia įprasta eiti į vakarinį krantą, žiūrėti kaip leidžiasi saulė. Dangus gražus būna trumpai. Saulė leidžiasi tiesiai į vandenyną. Geltonų- raudonų atspalvių tada būna, trunka gal kokį pusvalandį.
                                     

        Turistai kavinėse. Staiga sutemsta. Tačiau šilta. Nereikia jokių šiltesnių drabužių. Tik gatvelėse ne visur lempos yra. Pareiti namo kokį kilometrą netoli, šilta, tamsu. Tik gatvelės klaidžios.
                                        

        Geriausia turėti prožektorių. Salos gilumoje gyvena vietiniai gyventojai. Jų gyvenimas vyksta kieme, pievoje, ant smėlio už kelių metrų. Jie angliškai kalbina turistus, klausia ar patinka sala, ar viskas gerai.
                                        

         Nors jų buitis primityvi. Turi tik elektrą ir apšvietimą. Tropikuose visos naktys trunka 12 valandų. Tačiau vietiniai neturi kondicionierių, kurie yra viešbučiuose. Važinėja senais sulūžusiais dviračiais.
                                     

        Tyla ir ramybė karaliauja Gili Trawangan. Paplūdimyje žmonės plaukioja arba vaikšto. Degintis nereikia. Nuo saulės saugo aloe vera gelis, kurio galima čia visur nusipirkti.
                                  

       Drabužiai reikalingi apsaugai nuo saulės. Daug vaikšto tiesiog su maudymukais ir paplūdimio basutėmis. Saloje daug gyvenimo vyksta atvirame ore. Daug kavinių staliukų lauke, suvenyrus parduoda gatvėje.
                                   

       Karštis, saulė, vandenynas čia visus metus būna. Kas čia gyvena,- tam visą gyvenimą. Lietaus gali būti daugiau ar mažiau. Bet po jo neatvėsta.
                                

          Aplink salą valtys ir laivai. Saloje arklinis transportas, dviračiai ir pėstieji. Daugybė turistų iš viso pasaulio atsipalaidavę.