Hola Andalucia!

-Olia Andaluzija!- tariame mes, išlipę iš lėktuvo Malagoje. Buenos dias- laba diena. Šios ir kitos skambios, balsingos frazės lydi visoje kelionėje po Andalūziją. Mums plazda raudonai-geltonai-raudona Ispanijos ir žaliai-baltai-žalia Andalūzijos vėliava.

Tai piečiausia iš Europoje, žemyne esančių autonominių sričių, turinti 87.000 kv.km plotą ir virš 7 mln.gyventojų. Andalūzijos pavadinimas kilo iš vandalų, kurie 409m. užėmė romėnų valdomą teritoriją. Bet 414m. buvo sumušti vestgotų. Sritis su labai sena ir turtinga istorija pavadinimą išlaikė 5 metus valdžiusios genties.

Andalūzija dabar tvarkingas, gražus kraštas. Turi 4 pakrantes Viduržemio jūroje ir Atlanto vandenyne: Almerijos, Tropinę, Saulės ir Šviesos.

Viduržemio jūros beveik visa pakrantė užstatyta didžiuliais pastatais, dauguma virš 10 aukštų. Važiuojant atrodo ,jog miestas nesibaigia. Jūra rudenį mums pakankamai šilta, saulė deginanti. Nors vietiniams gyventojams jau ne sezonas.

Pakelėse alyvmedžių ir vynuogynų plantacijos, balti miesteliai su bažnyčios bokštu, pilimi ar tvirtove bei mūrine tvora aptvertomis kapinėmis. Svarbiausi verslai čia turizmas ir žemės ūkis. Nors šis regionas Ispanijoje vienas vargingesnių, automobiliai vidutinės klasės, apynauji ir visi švarūs. Dažniausiai prancūzų firmų, Seat, Opel,VW, itališki. Miestai švarūs ir tvarkingi. Paplūdimiai prižiūrimi.

Andalūzijos herbas: 2 Heraklio stulpai su arka virš jų žalia-balta-žalia spalvos, 2 liūtai ir Heraklis. Mat senovės graikai laikė Gibraltaro sąsiaurį pasaulio riba. Abipus sąsiaurio esančios uolos- Gibraltaro ir Hacho ( prie Seutos šiaurės Afrikoje ) buvo vadinamos Heraklio stulpais. Gibraltaro sąsiauris skiria Andalūziją nuo Maroko bei jungia Viduržemio jūrą ir Atlanto vandenyną.

Huelvos, Cadizo, Sevilijos, Kordobos, Jaeno, Malagos, Granados ir Almerijos provincijos sudaro Andalūziją. Sevilija yra autonomijos sostinė, didžiausias miestas ir ketvirtas Ispanijoje pagal dydį. Joje yra metro. Teka upė Gvadalkviviras. Išvertus iš arabų tai reikštų didžioji upė. Nes tai toliausiai nuo jūros esantis jūrinis uostas Ispanijoje ir vienintelė jūrų laivybai tinkanti upė.

Sevilija išgarsėjo 1992 metais, kai surengė pasaulinę Expo parodą. O viduramžiais Seviliją išgarsino Kolumbas. Nors būdamas iš Genujos, jis plaukė iš Sevilijos, Cadizo ieškodamas kelio į Indiją, o atrado Ameriką.

Prasidėjo Sevilijos aukso amžius. Nes maurai buvo neseniai išvaryti. Laivai iš Cadizo ir Sevilijos plaukė į Ameriką ir plėšė indėnus. Prisiplėštas turtas ir iškėlė būtent Seviliją. Tuomet XVIa. miestas buvo labai didelis ir turtingas. Tam predisponavo Ferdinandas III ir Izabelė, katalikiškos Kastilijos karališkieji atstovai.

Sevilija randasi tik 80 km nuo upės žiočių. Su Madridu ją jungia greitasis geležinkelis. Yra tarptautinis aerouostas, kuris su Malagos aerouostu yra pagrindiniai turistų atvykimo vartai Andalūzijoje. Miestą iš visų pusių supa apvažiavimo kelias.
Sevilijos simbolis yra didžiausia katalikiška katedra Europoje su varpinės bokštu La Giralda.

Iš bokšto viršaus atsiveria puiki miesto ir net apylinkių panorama. Matyti bažnyčių bokštai, koridos arena, baseinai kiemuose, skėčiai nuo saulės su kėdutėmis ir staliukais ant plokščių namų stogų.

Varpinės viršų puošia bronzinė vėtrungė- moters figūra, simbolizuojanti tikėjimą. Tiesa viršuje yra kopija, originali vėtrungė yra dešinėje pusėje apačioje prie katedros sienos.

Į katedrą lipama 5-10 minučių, man pavyko užlipti per 4 min. La Giralda yra iš minareto perstatyta varpinė.

Pati katedra yra gotikos šedevras, pastatytas mečetės vietoje. Katedroje yra auksu tviskantis didysis altorius. Dešimtys kitų altorių. Vienas jų yra transportabilus. Tai yra prieš Velykas išnešamas tikinčiųjų laukan. Ispanijoje būdinga prieš Velykas tai daryti. Tikintieji, susiskirstę į grupes priešvelykinį laikotarpį neša nedideliais atstumais altorių. Sevilijoje jis yra didelis ir sunkus.

Vienas altorius buvo užpultas plėšiko, išpjauta paveikslo dalis. Pagrobtoji dalis buvo atrasta su Šv.Antano atvaizdu. Aš aiškiai mačiau paveikslo pjūvio vietą, nors po restauracijos.

Katedroje ilsisi Kolumbas. Tai jo kelintas palaidojimas. Kolumbas mirė ir palaidotas Valjadolide.Jis buvo perlaidotas Santo Dominge Dominikos Respublikoje, Havanoje Kuboje ir tik XIXa. gale sugrįžo į Sevilijos katedrą. Jo karstą laiko 4 karaliai: Kastilijos, Leono, Aragono ir Navaros. Šios karalystės suvienytos Į Ispanijos karalystę. Tai simbolizuoja visos Ispanijos dėkingumą ir pagarbą atradėjui. Netoliese kitame katedros šone ilsisi ir Kolumbo sūnus.

Katedros ilgis- 126m, plotis- 83m, aukštis- 37m, plotas- 23,500kv.m, La Giralda aukštis- 98m. Kieme yra apelsinmedžių sodas.
Šalia katedros įspūdingas Indėnų archyvo pastatas. Jame Amerikos atradimo ir nukariavimo dokumentų archyvas. Prie jo ir katedros Triumfo aikštė. O puikus Švč. Marijos paminklas joje pastatytas po 1755m. žemės drebėjimo. Tai atsidėkojimas, išlikus miestui, kai Lisabona buvo nušluota nuo žemės paviršiaus.

Netoliese romantiškiausias Sevilijos rajonas- Santa Cruz. Čia siauros gatvelės, parduotuvėlės turistams, tapas barai, aikštės su fontanais bei medžiais. Aš čia pirkau lauktuves namiškiams. Įspūdingiausia Donjos Elvyros aikštė. Sėdėjau joje, valgiau ir klausiau gitaros.

Šalia yra Reales Alcazares. Tai karališki rūmai su daug kiemų, su sodais, galerijomis. Architektūra čia specifinė- mudecharo stiliaus, tai yra krikščionių perimtos iš musulmonų tradicijos.

Į vakarus nuo jų teka Gvadalkviviras. Anksčiau upė buvo uždumblėjusi. Prieš Expo-92 vaga išvalyta. Labai gražus pakrantės vaizdas abipus upės. Matyti keletas tiltų. Šiaurėje esantis Alamilo tiltas pastatytas parodai. Smailė su tiltą laikančiais lynais matyti iš toli. Upės pakrantė ir Salvadoro aikštė yra mėgstamiausios vietos gyventojams susitikti ir pasivaikščioti. Vanduo upėje žalias.

Rytiniame Gvadalkviviro krante yra Sevilijos bulių kovų arena- Plaza de Torros de Maestranza. Korida yra būdinga Ispanijai, ypač Andalūzijai, o šiai arenai gali prilygti tik Madrido arena. Koridos paprastai vyksta sekmadieniais, mums netiko tokia savaitės diena. Tad reginio nepamatėme.

Piečiau yra Aukso bokštas,- senas maurų gynybinis statinys, vėliau pasitikdavo auksu-sidabru pakrautus laivus iš Amerikos. Paauksuotomis azulechomis padengtos sienos. Dabar čia jūrų muziejus.

Dar piečiau San Telmo rūmai. Juose ruošdavo jūrų kapitonus ir navigatorius. Dabar čia įsikūrusi Andlūzijos srities vadovybė.

Mane nustebino impozantiškas rūmų fasadas, kuriame tarp kolonų stovi Šv.Telmas, laikantis laivą ir žemėlapį. Šonuose dar 2 šventieji.

Už rūmų yra Marijos Luizos parkas. Jame Ispanijos ir Amerikos aikštės, išklotos azulechomis. Daug paviljonų,skulptūrų,alėjų. Viskas čia atsirado prieš 1929m. Iberijos-Amerikos parodą.
Šalia jų buvęs Karališkasis tabako fabrikas, kuriame dirbo čigonė Karmen. Tai Bize operos prototipas, išgarsinęs Seviliją. Pastatai dabar priklauso Sevilijos universitetui, tabako nebegamina.
Neradau Sevilijoje namo , kur gyveno Figaro- Sevilijos kirpėjas iš žinomos linksmos operos.

125 km piečiau Sevilijos finikiečių įkurtas 1100m.pr. Kr. Cadiz. Miestas iškyšulyje iš visų pusių apsuptas vandens. Iš žemyno jį saugo gynybinė siena su vartais. Cadizo katedra su įspūdingu kupolu viena didžiausių Ispanijoje. Miestui būdingos aikštės, apsuptos puošnių rūmų. Juk miestas Napoleono laikais trumpam buvo tapęs Ispanijos sostine. Iškyšulio gale 2 pilys, saugančios įlanką. Tai piečiausias Andalūzijos provincijos centras.

Šiauriau netoli yra Jerez de la Frontera,- už Cadizą didesnis miestas. Jis garsus jojimo mokyklomis ir šeriu- likeriniu vynu. Čia daug vyninių, britai investavo į šią dabar klestinčią ūkio šaką.
Į vakarus nuo Sevilijos puikia autostrada, kaip į Cadizą, pasiekiame Huelvą. Tai irgi provincijos sostinė su 147.000 gyventojų. Tai uostas, naftos perdirbimo ir kitokios pramonės centras. Čia daug smėlėtų paplūdimių ir net kopų. Iš šalia esančio Palos de la Frontera uosto išplaukė 3 Kolumbo laivai į Ameriką.

Iš Huelvos yra keliai į Portugaliją, kaimyninę Estremadūrą šiaurėje bei į Seviliją. Grįžtame per Andalūzijos sostinę. Sekantis miestas kelionėje- Kordoba, trečias pagal dydį miestas Andalūzijoje ir provincijos centras. Jame virš 300 tūkstančių gyventojų. Miestas prie tos pačios Gvadalkviviro upės kaip sostinė. Miestas įkurtas finikiečių, vėliau gyveno romėnai. Čia gimė garsusis L.Seneka, musulmonų ir žydų įžymybės. 711m. miestą užėmė maurai, o 756m. jis paskelbtas musulmoniškos Ispanijos sostine. 929m. įkurtas Kordobos kalifatas. Apie 1000 metus Kordoba buvo didžiausias miestas Europoje, su ja lygiavosi tik Bagdadas. Kordobos kalifatui priklausė beveik visa Ispanija.

Jame gyveno daug atsikėlusių musulmonų, krikščionių ir žydų. Buvo vystomas mokslas, drėkinamoji žemdirbystė,statoma daug pirčių. Miestas klestėjo.

Atvažiuojame į Kordobą iš pietų pusės. Mus visus nustebino graži miesto panorama anapus upės. Senamiestis yra dešiniajame Gvadalkviviro krante. Aukščiausi pastatai atsispindi upės vandenyje.

Ateiname prie Kalaoro bokšto, kuriame yra arabų, žydų ir krikščionių muziejus. Nuo jo eina romėnų Ia. pr.Kr. statytas tiltas per Gvadalkvivirą.
Stebina ir tilto grožis, ir kokybė. Na, aišku, kad jis remontuotas. Bet jis stovi jau 2000 metų. O kiek žymiai jaunesnių tiltų nugarma į vandenį. Ant tilto stovi vietinių labai mylimas Šv.Rafaelio pergalės paminklas. Pasidžiaugę šventuoju, žygiuojame į miestą. Jame pasitinka turistų laukiančios karietos.

Kairėje - vyskupų rūmai, dešinėje- garsioji Didžioji mečetė. Beje Kordobos senamiestis vienintelis iš Andalūzijos provincijos centrų yra saugomas UNESCO. Ši organizacija dar saugo 2 Andalūzijos miestus Baezą ir Ubedą, kurių nespėjau pamatyti. Kur beeitum, visur kavinės, parduotuvėlės, turistai ir... čigonės. Prieš mano nosį staiga atsirado moteriška ranka su nedidele žolele joje. Pasistengiau išvengti ir fizinio, ir akių- žvilgsnio kontakto. Tik vieną tarptautinį žodį pakartojau:"no, no". Teko matyti vėliau, kai čigonė vedžiojo po delną pirštu kažkokiai turistei ne iš Lietuvos. Mes buvome įspėti, kad saugotume pinigines, daiktus, fotoaparatus.

Didžioji mečetė. Jos plotas 23.000 kv.m. Mečetėje yra virš 850 kolonų, į jas remiasi dvigubos arkos. Kolonos paimtos iš visų Kordoboje ir aplink ją buvusių romėnų pastatų. Ant jų yra autorių parašai, kolonos skirtingos. Man sunkiausia buvo mečetėje fotografuoti. Nes per mažas apšvietimas ir per daug kolonų, jog sunku rasti tinkamiausius fotografuoti taškus.

Mečetė pastatyta 785- 787m. Šiaurvakarinėje dalyje vietoj minareto stovi varpinės bokštas 93m aukščio. Joje mudecharų stiliaus įėjimas, kur atleisdavo nuodėmes. Kieme auga apelsinmedžių sodas. Anksčiau musulmonai toje vietoje apsiplaudavo.

Mečetės viduryje 1523m. pradėta statyti katedra, ji baigta statyti XVIa. Katedrą iš visų pusių supa mečetės kolonos. Jos puošnus kupolas iškyla aukštai virš mečetės. Tai unikalus statinys, analogiško neteko matyti.

Toliau vaikštau po žydų kvartalą. Siauros gatvelės, uždari kiemeliai, ant sienų visur kabo vazonai su gėlėmis. Šie papuošalai būdingi Kordobai, vyksta konkursai, kas įdomiau vazonais su gėlėmis papuoš sienas.

Nerašysiu gatvių pavadinimų, nes jie susimaišė. Prieiname paminklą XIIa. okulistui, kuris operuodavo kataraktą. O mes naiviai galvojame, kad drumstą lęšiuką pašalinti sugalvojo mūsų laikais. 1165m. tai vyko Kordoboje.

Žydų kvartalas gražiausias Kordoboje. Siauromis gatvelėmis, kuriomis negali pravažiuoti joks automobilis pasiekiu sinagogą. Jos interjere yra musulmoniškos tikybos apraiškų, kryžius ir menora. 3 religijos sinagogoje. Netoliese gražus indulgencijų kiemelis papuoštas arkomis ir vazoninėmis gėlėmis ant sienų. Ten užlipus į antrą aukštą už pinigus galima buvo išpirkti nuodėmes. Ir bažnyčia turtinga buvo...

Toliau prieinu paminklą žydui, kuris buvo kalifo gydytojas. Tikima, jog palietus jo batą, išmintis pereis šio galvon. Tai kaip specializacija. Praeiname Muzeo Taurino, kur yra žymaus toreodoro kapas ir jį nukovusio buliaus galva.

Sekanti grožybė- XIVa. katalikų monarchų rūmai. Čia palmės, baseinai. Gražu, žalia. Danguje ryški saulė. Ši tvirtovė tiesiogiai susijusi su inkvizicija. Didelės aikštės tolumoje paminklas meilei- 2 priglausti delnai.

Kad pajausti Kordobos dvasią einu į kavinukę su uždaru vidiniu kiemeliu. Jame kabo vazonai su gėlėmis ant sienos. Jis pritaikytas lankytojams apsaugoti nuo karštos saulės. Užsisakau kavą ir sumuštinį su bulvių omletu viduje. Tai toks specifinis patiekalas, ragavau pirmąkart, bet patiko. Bet viso to vinis- atėjo kabaljero su gitara ir gyvai grojo kiemelyje. Aš filmavau, o nuotaika buvo nereali.

Tai jau ir pusė Andalūzijos provincijų sostinių. Gera pradžia- pusė darbo.
Vykstame į Granadą. Šis miestas daug kuo skiriasi nuo jau aplankytų. Pirma- jis Siera Nevada kalnų priekalnėse, aukščiau jūros lygio, tad vėsiau, kitokia čia augalija.

Šalia aukščiausia Ispanijos žemyninė viršukalnė- Mulhacen-3482m aukščio. Antra čia yra didelis, turintis gerą reitingą universitetas, atvyksta daug studentų iš kitų šalių. Trečia- čia Alhambra, UNESCO saugomas paminklas. Į jį Andalūzijoje sunkiausia patekti.

Ketvirta- miesto pakraštyje, kalno šlaituose yra urvai, kur gyveno ir tebegyvena žmonės. Penkta- čia statomas metro.

Mieste yra Alhambra- XIII- XIVa. pastatytas maurų valdovų rūmų ansamblis. Nasridų dinastija valdė Granadą. Rūmus jie įrengė kaip rojų žemėje. Granada buvo tas miestas, kur pasibaigė rekonkista- krikščioniškos Ispanijos kova su musulmonais maurais.

1492 metais ne tik Kolumbas atrado Ameriką, bet ir baigėsi rekonkista. Musulmonai turėjo išvykti, o kurie liko su žydais privalėjo apsikrikštyti. Prasidėjo popiežiaus laiminta inkvizicija Ispanijoje.

Alhambroje įspūdingiausia vieta yra Liūtų kiemas su 12 marmurinių liūtų, aplink 124 kolonos. Šiuo metu kiemas remontuojamas, tad apžiūrint jį neįmanoma susidaryti vaizdo. 12 liūtų laikomi patalpoje, kur negalima fotografuoti. Kitas yra mirtų kiemas su pailgu baseinu. Vanduo atspindi šviesą į patalpas. Bet ypač gražiai baseino galuose atsispindi pastatai- sunku atskirti vaizdą nuo atspindžio apvertus nuotrauką.

Iš mirtų kiemo patenkame į sosto patalpas. Čia kalifas bendraudavo su ambasadoriais. Lubose atvaizduoti 7 dangūs.
Kitos patalpos skirtos kalifo poilsiui, jo žmonai, pagalbininkams ir meilužėms. Yra kiemas su kiparisais, gėlėmis ir krūmais, skirtas žmonai. Yra patalpos, kur gyveno ir Alhambrą knygoje aprašė Vašingtonas Irvingas. Dar yra pirčių kompleksas. Dar yra Abencerajes salė, pagal šeimos pavardę. Čia ypač įdomios ir sudėtingos lubos, kad nesugebu aprašyti. Nuvykit patys ir pamatysit.


Alhambros tęsinys- Generalife sodai, išvertus iš arabų-turtingų rūmų sodas. Čia didelėje teritorijoje yra arkos, kolonos, fontanai,baseinai, gėlės, iš augalų suformuotos arkos, figūros, sienos. Sodų teritorija išdėstyta terasomis.

Beje iš Alhambros ir Generalife matyti panoraminis Granados vaizdas, tolumoje kalnai, jų šlaituose urvai, apgyventi žmonių ir dabar.

Fontanų čia labai daug, vandens srovė sudaro įvairias figūras. Kiparisų kiemas irgi su baseinais. Čia sultono žmona susitikinėjo su meilužiu, kol sultonas po kiparisu jį nužudė. Senas nudžiuvęs kiparisas-liūdininkas tebestovi.

Mieste apžiūrim žymiausias vietas: katedrą su nuostabiu fasadu. Palacio de la Madraza- buvo arabiškas Universitetas, o dabar rotušė. Karališkoji koplyčia- katalikų karaliams Izabelei, Ferdinandui pagerbti, nes čia baigėsi Ispanijos išlaisvinimas.

Corral de carbon ir Casa de los Tiros du įspūdingi pastatai, kuriuos reikia tiesiog atvažiuoti ir pamatyti. Man Granadoje sutrukdė lietus- tiesiog liūtis.

Chaenas- kitas Andalūzijos provincijos centras, 113.000 gyventojų. Jį garsina Šv.Kotrynos pilis ir renesansinė katedra. Pilis iškilusi virš miesto. Katedra ir visas miestas puikiai matyti nuo aukštų aplinkinių šlaitų. Miestą supa 50 milijonų alyvmedžių- daugiau negu visoje Ispanijoje gyventojų.

Varom į pietus prie jūros. Čia Almerija- kitas provincijos centras, 169.000 gyventojų. Čia ant uolėto skardžio stūkso didžiausia maurų tvirtovė. Katedra iš išorės rūsti, iš vidaus labai graži, gotikinė, 4 bokštai. Mieste geri paplūdimiai. Čia Costa de Almeria.

Lieka Andalūzijoje antras pagal dydį miestas- Malaga. Kuo jis ypatingas? Tuo, kad yra didžiausias Andalūzijos miestas pakrantėje, didžiausias Costa del Sol miestas, turi tarptautinį aerouostą. Lietuviai paminėtų Sabonio šeimą, gyvenančią Torremolinose, pirmame į pietus Malagos priemiestyje.

Malagos apylinkėse ir S.Brunza įsikūręs. Costa del Sol pakrantės labai tankiai užstatytos, čia ištisas miestas iki pat Gibraltaro. Dažnai užstatymas platus- siekia 2- 3km nuo jūros. Viduržemio jūra čia žalsvai mėlyna.
Malagos įžymybės. Gibralfaro pilis. Apie ją mažai rašo, ji nėra laikoma šedevru. Bet mane jos dominuojantis gražus ir kartu rūstus vaizdas virš aukščiausios miesto centre kalvos pakerėjo.

Buvau užsikoręs 2 kartus. Nuo pilies matyti beveik visas miestas, apylinkės, kalvos. Panoraminiai vaizdai labai kokybiški, nes paprastai šviečia saulė. Jūros pusėje gerai matyti uostas, prieplaukos, paplūdimiai. O visai arti- koridos arena kaip ant delno.

Pilies sieną galima apeiti perimetru. Viduje yra muziejus , kur parodyta, kaip regiono kariai atrodė skirtingais šimtmečiais, kaudamiesi su priešais. Teritorijoje yra skirtingų augalų, mums egzotiškų, sodas. Aprašymai tik ispanų kalba, yra iliustracijos. Yra viduramžių šuliniai. Pilis statyta XIVa. maurų.

Žemiau yra Alcazaba- statyta VIII-IXa. Joje yra archeologijos muziejus. Dar žemiau prie pat jos yra romėnų amfiteatras, neseniai atkastas.

Netoli pastarojo miesto centre yra žymioji Malagos katedra. Į ją įėjimas mokamas. Tai ispanų renesanso šedevras, puošni, didinga. Pravardžiuojama "mankita"- vienaranke, vienbokštė.

Šalia puošnūs vyskupų rūmai, juose nedidelis, nemokamas muziejus- paroda, bet fotografuoti galima tik be blykstės. Aikštėje puikus vaizdas į katedrą ir rūmus ir kavinė po atviru dangumi.

Malagą garsina Pablas Pikaso. Čia yra jo muziejus. Ten daug eskizo tipo jo paveikslų. Mane labiausiai nustebino muziejuje demonstruojamas filmas kaip Pikaso piešdavo. Jis viena ranka neatitraukdamas nupiešdavo kokį nors gyvūną. Labiausiai mėgo piešti moteris ir balandžius.

Mersed aikštėj stovi Pablo Pikaso gimtasis namas. Ant balto marmurinio suolo sėdi pats dailininkas, atsisėdau šalia jo. Bronzinis, bet kaip gyvas. Tarp Mersed aikštės ir P.Pikaso muziejaus yra Santjago bažnyčia.
Link jūros prieiname Servanteso prospektą, ten miesto valdžios būstinė.

Daug puošnių gėlynų ir žalumos. Toliau koridos arena. Ją pravardžiuoja "malageta". Į vakarus- uostas, laivai, keltai. Priemiestinių autobusų stotis. Teko važiuoti ilgais su "dumplėmis" autobusais. Nuo čia į rytus eina neilga pėsčiųjų gatvė Marques de Larios. Puošni, su gražiais žibintais, gėlėmis, vaidinančiais aktoriais ar muzikantais prekybinė gatvė.
Važiuojam į pietus pro stotis, aerouostą, Gvadianos upės žiotis į baltą miestą Michas (Mijas).Miestas visas baltas, yra priekalnėse.

Išsidėstęs terasomis. Gatvės labai siauros, prasilenkimo laukia išplatėjimuose, posūkiuose veidrodžiai. Vaikštai laiptais aukštyn- žemyn. Turistų taksi- asilai su mažais vežimais.

Piečiau pakrantėje didelis prabangus kurortas Marbella. Čia didelė jachtos, išskirtiniai automobiliai, daug antiką pamėgdžiojančių paminklų, garsių pasaulinių prekių ženklų parduotuvių.

Ilsisi žvaigždės ir garsenybės. Prabangios jachtos stovi Puerto Banus. Aplink kurortą dešimtys golfo laukų.

Judame į pietus mokama autostrada, nors galima važiuoti per miestelius. Prie Gibraltaro įlankos yra San Roque miestas ir Algesiras- naftos pramonės miestas, uostas. Iš čia keltai zuja į Afriką, kuri už keliolikos kilometrų. La Linea de la Concepcion- pasienis su Gibraltaru. Kadangi šis nepriklauso Šengeno sutarčiai, reikia parodyti asmens dokumentą, o iš jo grįžtant- net pirkinius. Piečiausias žemyninės Ispanijos miestas Tarifa- 12 km nuo Maroko, bet į ten neužsukau. Gal kitą kartą.

Dar liko viduramžių koridų lopšys Ronda. Viduramžių maurų miestas stovi ant uolos prie tarpeklio krašto, kurio gylis virš 100 metrų. Per jį nutiestas Naujasis tiltas. Mietas tiesiog pakeri vaizdais. Namai balti. Čia rekonkista maurus išvijo gana vėlai, dėl savo neprieinamumo.

Baigiasi kelionė po Andalūziją Benalmadenoje. Tai miestas kurortas iš 3 dalių: puebla- kaimas arba baltų namų senamiestis 3 km nuo jūros, miestas~ 1km nuo jūros ir viešbučių pakrantė. Mieste gyvena ir švenčia vietiniai. Pakrantėje vietiniai dirba, o turistai švenčia, maudosi, deginasi.