Segedas atgijęs lyg feniksas

                        

          

                                

                                

           Saulėtas ketvirtas pagal dydį Vengrijos miestas yra Segedas. Pietinėje Didžiojoje lygumoje Csongrad apskrities centras. Nuo čia netoli iki Rumunijos ir Serbijos.

          Būnant Segede jaučiamas pietietiškas lietuviams klimatas, pietesnių platumų medžiai ir daug saulės. Miestas didelis ir puošnus. XIX amžiaus statyba. Art Nouveau pastatų puošnumas ir gausa stebina. Per miestą teka Tisa- gana plati upė su tiltais, krantine.
                                
          Romos imperijos laikais čia buvo prekybos postas. Pavadinimas "Segedas" paminėtas 1183 metais. Segedas buvo sugriautas mongolų, o po to turkų žymiai vėliau.
                                  

          Jis pietinėje Vengrijoje buvo svarbiausias miestas. Išsilaisvino iš turkų okupacijos 1686 metais. Po to miestas kilo, klestėjo. 1848 metais Lajošas Košutas Segede sakė kalbą, čia buvo revoliucijos centras.
                                        

       1879 metų Tisos potvynis sunaikino miestą, tiesiog nuplovė namus, žuvo žmonės. Tuometis Austro- Vengrijos imperatorius Pranciškus Juozapas pažadėjo atstatyti dar gražesnį miestą.
                                       

       Kaip tarė, taip padarė. Miestas atgijo kai feniksas. Puošnių pastatų Segede daug. Dalis jų kaip papuošalai, įmantrūs, prabangūs. Tai suteikia Segedui gražų veidą. Čia apsilankius kartą, norisi dar atvykti. Akims prabanga.
                                 

        Gyvena Segede 162.000 gyventojų, o atstumas iki Budapešto yra 162 km. Mieste yra 18 aukštųjų mokyklų. Bet Segedo universitetas yra antras pagal dydį Vengrijoje, o pastatai nuostabūs.
                        

      
         Segede pradėtos vartoti paprikos, iš čia kilo guliašas. Mieste yra saliamiui ir paprikai skirtas muziejus. Šie maisto produktai asocijuojasi su Vengrija. Bet Segedas juos išplatino.
                                      

         Domos didelėje aikštėje kaip San Marco Venecijoje stovi Dievo Motinos katedra. Ketvirta pagal dydį Vengrijoje. Tai yra pietinės Vengrijos vyskupo rezidencija.
                                

          Bokštai yra 91 aukščio. Tarp jų yra kupolas 54 metrų skersmens. Bažnyčios viduje jaučiamas rytietiška, bizantiška įtaka, stilių mišinys.
                               

              Iš seniau stovėjusios bažnyčios liko tik Domotor bokštas prie įėjimo. Virš bokšto durų yra avinėlis. Jis įrodo bokšto seną kilmę, anksčiau dabartinės katedros.
                               

          Domos aikštę juosia galerija. Joje žymiausių vengrų biustai . Vienas jų yra Stepono Batoro, kuris valdė Lietuvą ir įkūrė Vilniaus universitetą. Egyetem Alapito parašyta vengriškai- tai "Universiteto fondas" prie Stepono Batoro.
                                

         Segede labai daug fontanų. Vasaros čia ilgos, saulėtos ir karštos. Fontanai atgaivina. Jie turi skirtingus pavadinimus.
                                         

            Kita vandens pramoga yra pirtys prie karštųjų versmių. Visa Vengrija po savimi turi karšto vandens.
                                   

       Segede kursavau pėsčiomis nuo Dugonics aikštės iki Sečenyi aikštės pėsčiųjų gatve Karasz. Tai siauresnė nei Laisvės alėja pėsčiųjų gatvė, kur automobiliai nevažiuoja.
                               

       Kavinės, restoranai, ledainės. Suoleliai, skulptūros, net gyvos skulptūros. Tai kažkas lange sėdi. Viskas turistams ir poilsiaujantiems miestiečiams. Kai užsimaniau pavalgyti, pamačiau, kad daug kavinių tik kavai ir saldumynams.
                                

          Išgelbėjo Sečenyi aikštėje vykusi šventė. Ten buvo pristatomi visokie valgiai ir gėrimai. Aikštė apaugusi medžiais tai kaip skveras- parkas.
                                

        Pakeliui pailga aikštė su Lajošo Košuto paminklu. Kitas aikštėje yra Karalių šulinys, vanduo iš šaltinių.
                                

         Nuo Sečenyi gatvės netoli iki parko. Šis ilgas, ištįsęs palei upę. Parke man gražiausias Sisi paminklas- baltas baltas žalioj žalumoj. Erzsebet vengriškai, Elžbieta lietuviškai.
                                

         Visi vadino Sisi. Gyveno 1837- 1898 metais. Vengrijos karaliene ji tapo 1867 metais. Ji pagarsėjo kelionėmis, domėjosi kultūra, buvo labai liberali. Net persirengdavo tarnaičių drabužiais, kad neatkreiptų gyventojų dėmesio.
                                 

         Jos vyras buvo Pranas Juozapas I, Austrijos imperatorius. Vengrija buvo imperijos dalis. 1848- 1849 metais vyko revoliucija, Lajošas Košutas nuvertė Habsburgus, įkūrė respubliką.
                                

         Tik 1867 metais imperija tapo dualistine- Austrijos- Vengrijos. Tada Sisi tapo madjarų karaliene. Madjarais patys save vadina vengrai.
                                

        Beveik priešais Sisi yra Operos teatras. Labai gražus pastatas. Puošnus. Kai planavo jį statyti, buvo pasakyta, kad negali būti gražesnis nei imperijos centre Vienoje.
                                    

Parke palei Tisą yra Istorijos muziejus. Jame po atviru dangumi įvairios senienos, skulptūros.
                               

Šalia teka Tisa, kuri sunaikino miestą. Bet jis atstatytas labai puošnus. Per upę eina tiltai. Plaukia laivai, baržos. Gyvenimas verda.
                                

Prie upės ir tilto didžiulis Mora Ferenc muziejus. Šiltu metų laiku muziejus lankau tik lkus laiko. Čia tam nekyriau dėmesio, nors pastatas įspūdingas. Už jo vienas iš daugelio paminklų.
                                

        Tai Matijas I Korvinas. Jis buvo 1458- 1490 metais Vengrijos karaliumi. Jis kartu valdė ir Kroatiją. Pas mus diskutuojama dėl raitelių, valdovų su žirgais paminklų.
                                

        Mano nuomone, jei yra geresnių variantų, galima rinktis juos. Segede vietos yra. Pirmiausia pamatau paminklą, po to nufotografuoju. Vėliau išsiaiškinu kam skirtas paminklas, kokia herojaus istorija. Taip buvo ir su karaliumi Segede.
                                  

        Prie Sečenyi aikštės kitoje pusėje yra Segedo valdžios įstaiga. Gražus pastatas fone. Priekyje fontanai. Už nugaros parkas.Dešinėje puošnūs Art Nouveau stiliaus pastatai.
                                

        Šalia yra karaliaus BelaIV paminklas. Jis buvo iš Arpadų dinastijos, valdė Vengriją mūsų Mindaugo laikais. Gyveno 1206- 1270 metais.
Jo vadovavimas truko 35 metus. Šalį praplėtė ir sustiprino. Vieną kartą pralaimėjo mongolams, kitą kartą juos įveikė.
                                         

            Segedas pietinėje Vengrijoje lengvai pasiekiamas, nes autostradų tinklas šalyje išvystytas. Lygūs laukai, tad keliai irgi. Šiltas žemyninis klimatas, daug vandens karštųjų versmių.
                                   

          Muziejai, paprikos ir guliašo paplitimo miestas. Vienas euras kainuoja apie 300 forintų. Tik susikalbėti vengriškai sunku, tenka gestais ir mimika bandyti.
                               

            Nes vengrų kalba nėra indoeuropiečių ir iššmokti žodžių kelintą kartą Vengrijoje nepavyko.