Tai labai labai žalia sala. San Miguelis. Didžiausia iš devynių salų archipelage. Jį mums mini sinoptikai, kai spalį ateina bobų vasara. Iš kur ji ateina?
Tai Azorų archipelagas. Priklauso Portugalijai. 9 salos pabirę Atlanto vandenyne. Jos pasiskirstę į 3 grupes.
Santa Marija, San Miguelis, Terceira, Graciosa, San Jorge, Pico, Faial, Flores, Corvo. Tai Azorai. Rudenį čia susiformuoja anticiklonas, jis stiprėja, plečiasi. Ir apima Lietuvą. Tuomet 2 ar 3 savaitės būna giedros ir šiltos. Bobų vasara. Dabar Naujųjų Metų šilumą irgi tiekia Azorų anticiklonas.
9 Azorų salose yra 6 miestai ir 19 savivaldybių. Regiono prezidentas reziduoja Ponta Delgadoje. Teisminė valdžia yra Angra do Heroismo mieste. Regioninė asamblėja randasi Hortoje, kuri yra Faial saloje.
Gyventojų pasiskirstymas labai netolygus. Iš viso pernai Azoruose gyveno apie 240,000 gyventojų. Didesnė jų dalis, apie 140,000 gyvena San Miguelio saloje. Pusė jų gyvena sostinėje- Ponta Delgadoje,- apie 70,000.
Salos yra vulkaninės kilmės. Reiškia , jog vyrauja įvairūs kalnai ar kalvos. Pico sala su aukštu kalnu garsėja vynais. Čia vulkaninė žemė ir jos nuolydis labiausiai patinka vynuogėms. Flores sala garsėja gėlėmis ir kriokliais. Corvo sala mažiausia iš visų 9. Didžiausia sala yra San Miguelis. Jame didelės ananasų plantacijos. Yra 3 arbatos plantacijos. Seniausia įkurta XIX amžiuje. Labai daug karvių. Juodai baltų. Tokios margos. Jų daugiau negu Lietuvoje. Visur karvės žaliose pievose.
Terceiros sala garsi savo sostine Angra do Heroismo. Sostinė yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Terceira, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia "trečia". Istoriškai labai svarbi sala ir jos sostinė kaip jūrų uostas, kariuomenės dislokacija. Viduramžiais buvo okupuota Ispanijos. Angra do Heroismo mieste yra Vyskupijos centras.
Pico kalnas yra Pico saloje. Jis aukščiausias visoje Portugalijoje. Jo aukštis 2351 metrų. Salos skirtomos į 3 grupes. Vakarų grupei priklauso Floresas ir Corvo sala. Jos arčiausiai Šiaurės Amerikos žemyno. Centrinei grupei priklauso: Terceira, Faial, Pico, San Jorge ir Grasiosa. Rytų grupei priskirtos San Miguelis ir Santa Maria. Pastaroji yra arčiausiai Europos.b
Azorai atrasti 1427 metais. XV amžiaus gale čia gyveno 2000 flamandų. Jie buvo pasiskirstę 5 salose. Jos buvo pramintos Flandrijos salomis.
1522 metais buvo didelis žemės drebėjimas. San Miguelio saloje tuomet sostinė buvo Vila Franca do Campo. Žuvo apie 5000 žmonių. Sostinė perkelta į Ponta Delgadą.
1974 metais diktatūrą Portugalijoje nuvertė Gvazdikų revoliucija. Azoruose veikė Azorų išsivadavimo frontas. Norėjo atsiskirti nuo Portugalijos ir sukurti nepriklausomą valstybę.
Tačiau Portugalija nepaleido Azorų, 1975 metais nutraukė fronto veiklą. 1976 metais salos tapo autonominiu Azorų regionu.
San Miguelis yra didžiausia sala, į ją skrenda lėktuvai iš Europos. Sostinė Ponta Delgada yra didžiausias miestas. Bet aerouostas yra prie pat miesto. Arčiau nei Vilniuje. Nes važiavau į viešbutį 5 minutes. O iki aerouosto tvoros pėsčiomis virš 5 minučių, bet čia kitas aerouosto galas, neparadinis.
San Miguelio sala didžiausia salyne. Jos ilgis – 62 kilometrai. Plotis – 15,8 kilometrų. Pico da Vara yra 1105 metrų aukščio viršūnė. Ji aukščiausia saloje, randasi rytinėje salos dalyje.
Ponta Delgadoje apie 70.000 gyventojų. Bet vienoje pusėje netoli Atlanto vandenynas. Kitoje pusėje aukščiau matosi kalvos. Į centrą 5 minutės pėsčiomis.
Miesto vartai stovi pagrindinėje aikštėje. Vienoje aikštės pusėje krantinė ir Atlantas. Kitoje pusėje matosi katedra- pagrindinė sostinės bažnyčia.
Aikštėje buvo pakabintas didelis televizoriaus ekranas, privežta kėdžių. Žmonės žiūrėjo pasaulio futbolo čempionatą. Žaidė Portugalija. Aš irgi stebėjau. Gerai žaidė.
Didelę aikštę iš kitų 2 pusių supa 2 dideli pastatai. Jie apsupti kolonadų. Per lietų čia patogu vaikščioti. Vienam jų daug įstaigų: brangus restoranas, turizmo informacijos centras ir dar daugybė įstaigų. TIC’e sėdi pagyvenusi moteriškė. Yra kelių turizmo firmelių lapukai. Ji paduoda Ponta Delgados planą. Sako nieko negaliu padėti. Kam ji ten sėdi? Per lietų kitą dieną ten laukiau liūties pabaigos. Žiūriu jau dvi pagyvenę ten sėdi? Jei keliauti negali padėti, tai dėl lietaus tuo labiau. Sėdau į taksi ir parvežė mane namo. Nes lijo kaip iš kibiro, taksistas keikėsi portugališkai dėl to.
Gatvės Ponta Delgadoje gana siauros. Dažniausiai vienos krypties eismas. Vienas kelkraštis užstatytas. Šaligatviai irgi siauri. Miesto centras gana senas. Kai kuriose vietose tenka eiti gatve. Jautiesi saugiai. Žmonės draugiški. Gatvės susikerta stačiai dažniausiai. Pačiame centre yra aikščių, jose pėsčiųjų zonos. Bet paėjus į šoną, kartais sunku prasilenkti šaligatvyje. Važiuojančių dviračiais ir paspirtukais mažai.
Karinis muziejus yra Sao Braso forte. Vidury sostinės ant kranto. Įdomiausia tai, kad ten yra karinis dalinys. Muziejuje yra vitrinos su senais ginklais. Yra lauko ekspozicija su senais kariniais automobiliais, Ten galima karstytis aukštyn takais į bokštelius. Iš jų vaizdai link vandenyno ir atgal į forto kiemą apačioje. Ten vaikšto kariškiai, važiuoja karinės mašinos. Fotografuoti nedraudžia.
Palei krantinę yra laiptai žemyn. Čia suvenyrai, kavinės. Vykstant pasaulio futbolo čempionatui, čia ekrane rodė rungtynes. Vienas mačiau,- tada pralaimėjo brazilai. Tarp žiūrinčių buvo ir nuliūdusių brazilų. Pastarieji irgi kalba portugališkai.
Čia daug eilių jachtų, valčių. Yra didesnių laivų. Pastarieji skirti plaukti į vandenyną stebėti delfinų ir kitų jūros gyvių. Kelias virš vandens tolsta nuo kranto. Šalia vėl eilės parduotuvių, kavinės. Jei kitu keliu grįžti į krantą,- patenki į paplūdimį. Saulėtą dieną buvo besimaudančių. Yra dušai, nulipimas į paplūdimį. Juos stebi gelbėtojas. Net ir žiemą. Tiesa, čia vanduo neatšąla mažiau 17 laipsnių.
Mieste yra keletas parkų. Antonio Borges parkas yra vienas jų. Nemokamas. Pritaikytas vietinių poilsiui. Bet daug mums egzotiškų augalų. Vieni žydi. Kiti nematyti. Labai skirtingos rūšys. Vaikštai, grožiesi augalais ir oru. Temperatūra pavėsyje 18 laipsnių. Bet saulė šviečia. Išsirengiu iki marškinėlių. Parkas aptvertas tvora. Yra keli įėjimai, jie visai atviri. Žmonių nedaug. Vietiniai įpratę prie dar šiltesnio oro.
Kitą dieną aplankau kitą parką- Botanikos sodą. Jis mokamas. Truputį didesnis už vakarykštį. Apsiniaukę, krapnoja lietus. Medžiai seni ir dideli, todėl tamsoka. Čia yra daug keramikinių lentų su informacija. Žydinčios gėlės ir krūmai. Kitame parko gale yra pakilusi terasa su rūmais. Aplink terasą draudžiantys ženklai net iš išorės apžiūrėti rūmus. Todėl net nerašysiu jų pavadinimo.
Dar aplankiau ananasų plantaciją, kuri irgi randasi sostinėje. Ne centre, bet mieste. Daug stiklinių šiltnamių, stiklai baltai uždažyti. Vienas augalas užaugina vieną vaisių per 2 metus iki 2 metų 4 mėnesių. Vaisiai saldūs, Jie negraužia lūpų, liežuvio. Žinant, kad ananasai turi medžiagų, gydančių virškinimo sistemą, tai buvo geriausias maistas saloje, ir jų sulčių gėrimas. Ten ragavau ananasų džemo. Jie gamina actą iš tų pačių vaisių.
Sostinėje yra gerų restoranų. Juose yra skanių žuvų. Skaniausia žuvis man pasirodė boca negra. Ne kartą ją rinkausi vakarienei.
Daug bažnyčių yra Ponta Delgadoje. Gyventojai tikri katalikai. Tačiau bažnyčių architektūra panaši. Net kitų pastatų yra panašūs bokštai į bažnyčių. Nuo uosto žvelgiant matosi panašūs bokštai, bet vienas bažnyčios, kitas- ne.
Sete Cidades. Tai miestelis vakariniame salos gale. Žiūrint nuo viršaus jis atrodo mažas romantiškas. Šalia matomi 2 ežerai: žalias ir mėlynas. Tarp jų eina tiltas, perskiriantis spalvas. Nusileidus į miestelį, jis atrodo dar mažesnis. Lyg kaimas. Bažnyčia, parduotuvė. Sete Cidades išvertus į lietuvių kalbą reiškia : “septyni miestai”. Seniau čia apsigyveno žmonės iš 7 miestų, taip paaiškino vietinis. Važiuojant tiltu, paaiškėjo spalvų paslaptis. Iš tikrųjų tai vienas ežeras, turi sąsmauką. Mėlynas ežeras, tiksliau ežero dalis, atspindi mėlyną dangų. Žalioji dalis atspindi žalius miškus ant stataus kranto.
Gorreana- seniausia arbatos plantacija saloje, įkurta XIX gale. Ji randasi šiaurinėje salos pakrantėje. Azorai yra vienintelė vieta Europoje, kur auginama arbata. Plantacijoje didelis muziejus. Čia visokie įrengimai, kuriuos anksčiau naudojo arbatos nuėmimui, apdirbimui. Vietovėje yra mikroklimatas, tinkamas arbatai. Šiaurėje netoli vandenynas. Pietuose aukšti kalnai apie 0,5 km aukščio. Nuo arbatkrūmio skinami tik 3 lapeliai- pirmas, antras ir trečias. Jie turi savo pavadinimus. Juoda ir žalia arbata gaunama nuo tų pačių krūmų. Priklauso nuo fermentacijos.
Ragavome čia arbatą. Po to pirkome lauktuvėms. Sužinojau, kad dar saloje yra 2 arbatos plantacijos. Bet Gorreana seniausia, garsiausia. Kiti perima jos tradicijas. Viena plantacija specializuojasi arbatose su skoniais įvairių vaisių, uogų.
Furnas. Tai miestelio ir ežero pavadinimas. Ežeras gražus. Bet įdomybės šalia. Netoli kranto burbuliuoja, verda žemės paviršius. Plotas aptvertas, kad kas nors neįeitų į verdančią zoną. Bet viską matai iš arti.
Kitas plotas netoliese tamsiai pilkas. Ten yra lygiame paviršiuje kūgiai. Po jais verdamas maistas. Restorano darbuotojai atveža vieną ar kelis didelius puodus. Įleidžia puodą, užžeria žeme, atsiranda kūgiai. Vėliau Furnas miestelio centre valgėme tokį maistą ir gyrėme. Ten buvo visko: kiauliena ir jautiena, vištiena ir daržovės. Maistas žemėje verda lėtai. Tiksliau ant vulkano. Ten kur verda žemė arba maistas, apačioje yra vulkanas.
Furnas miestelio centre tarp medžių ir namų kyla garai. Vulkanas gyvas. Prie gatvės yra čiaupai, kur nuolat bėga vanduo. Jie niekada neužsukami, bėga kiaurą parą. Gėriau to vandens. Mineralinis vanduo. Turi savitą skonį, bet priimtinas. Netoli Furnas miestelio mačiau golfo lauką.
Šioje salos dalyje pamačiau krioklį. Jis gana įspūdingas, nes gali iš vienos ar kitos pusės netoli prieiti taku. Dešiniau pamačiau taką šalia kitos upės, atitekančios iš viršaus. Kelios minutės taku į viršų ir išgirstu, vėliau pamatau kitą krioklį. Lipau tol, kol baigėsi takas. Aplink uolų sienos stačios. Nuo jų laša vanduo. Po tomis sienomis galima pasislėpti nuo lietaus. Kelio į priekį nėra. Leidžiuosi žemyn. Kai kur šlapia ir slidu, bet pavyksta lengvai. Apačioje buvęs vandens malūnas. Yra lengvas takas žemyn, kur galima kelis metrus palipus atsirasti virš kito kriokliuko.
Vila Franca do Campo. Tai buvo pirmas miestas San Miguelio saloje, pirmoji sostinė. 1522.10.22 įvyko žemės drebėjimas. Žmonės žuvo, pastatai sugriuvo. Sostinę pradėjo statyti Ponta Delgadoje. Miesto paplūdimyje matosi salelė netoli kranto. Iš vienur žiūrint atrodo, jog 2 uolos vandenyje, iš kitur, jog viena. Iš tikrųjų yra viena salelė. Jos raižytuose krantuose yra mėgiamos maudytis ir degintis vietos. Sezono metu ten plaukia laivukai, iki jos keli šimtai metrų. Dabar nėra maudymosi sezonas. Miestas labai švarus ir tvarkingas. Krantinėje daug žalios erdvės. Populiaru čia daryti fotosesijas vestuvių ar kitų švenčių metu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą