Vartai į Korėją yra Inčono oro uostas. Šis milijoninis miestas yra trečias pagal dydį Korėjoje. Šalia jo yra sostinė Seulas su 25 milijonais gyventojų visoje aglomeracijoje. Tai apie pusę šalies gyventojų. Dangoraižiai labai aukšti. Daug jų yra siaurų. Švarūs, blizgantys.
Korėjoje automobiliai vyrauja korėjietiški ir labai dideli. Hyundai, Kia. Po to Chevrolet, toliau Ssanjong. Yra BMW, Mersedes, Audi ir amerikietiškų modelių.
Žmonės kultūringi, paslaugūs, neįkyrūs net pardavėjai. Jei ką nori pirkti, paklausi,- jie iškart sureaguoja, aptarnauja. Bet nebruka per prievartą.
Seule jaučiama tradicijų ir modernios šalies harmonija. Krenta į akis , kad Korėja labai turtinga, išsivysčiusi. Europoje atrodo, kad ji toli, lyg rūke.
Namsangol Hanok kaimas Seulo centre yra muziejus po atviru dangumi. Čia tradiciniai korėjietiški statiniai. Taip pat didelis parkas su tvenkiniu. Spalio viduryje Seule šilta. Medžiai dar žali, yra gelstančių ir raustančių lapų. Vaikščioti galima ilgomis ar trumpomis rankovėmis.
Centre tradiciniame restorane skaniai pavalgome. Man problema valgyti su lazdelėmis, planuoju kelionėje išmokti. Prie pagrindinio patiekalo aplink ant stalo išrikiuoja daug mažų lėkštučių su pagardais. Kimči atpažįstu,- tai lyg korėjietiško maisto vizitinė kortelė. Pirmą dieną pasitaikė skanus kaip ir vėliau.
Pagardus papildo, jei suvalgai, padavėjos pastebi ir atneša naujas pilnas lėkštutes. Korėjietė papasakojo, kad kimči kopūstus raugdavo tradiciškai lapkritį į statines kaimuose. Taip būna ir mūsų tėvynėje. Korėjoje kimči rauginimu konservuoja ir kitas daržoves. Bet kopūstai man skaniausi.
Po to kelionė į Seulo "N bokštą". 236 metrų aukštis. Iš bokšto matosi tolumoje olimpinis stadionas, pastatytas 1988 metų olimpiadai. Bet viso Seulo apžvelgti neįmanoma,- miestas per daug didelis ir platus. Pakeliui į bokštą tūkstančiai jaunimo porų meilės spynelių.
Viešbutis eilinis blizgantis dangoraižis. Kambarys kelioliktame aukšte. Liftai veikia. Pusryčius duoda. Aplink gausybė dangoraižių.
Vakare korėjietiškas barbekiu. Vieta- Seulo senamiestis. 2- aukščiai namai. Senamiesčio neprimena, dangoraižiai toliau. Visuose namuose kavinės ir restoranai. Visur valgoma ir geriama. Barbekiu stalas yra apvalus metalinis su įduba viduryje. Prie jo telpa 4 žmonės. Į įdubą atneša raudonų anglių.
Korėjoje padavėjos dirba akimirksniu. Daugybė apvalių pilnų lėkštelių atsiranda tuoj pat. Alus ir sodžiu taip pat. Paskutinis produktas yra 16 laipsnių ryžių degtinė. Mūsų vietinė draugė korėjietė labai mūsų pasiilgusi kaip ir mes jos. Alus pilamas į stiklines. Sodžiaus stikliukas pirmas pilamas į alų.
Tada korėjietė kepa. Virš anglių yra skarda su plyšiais. Patiekta šviežia nerūkyta ir nesūdyta kiauliena juostelėmis. Žirklėmis karpo lašinių juosteles ir deda ant skardos, jos čirška, liepsna didėja. Tada šoninės juostelės dalinamos žirklėmis ir kepamos. Pačirškinta kiauliena skani. Nes prieskonių patiekta begalės.
Aplankėme Nami salą. Ji įsikūrusi upės saloje. Čia kurtas populiarus vietinis filmas "Žiemos sonata". Čia daug skirtingų augalų. Ginkmedžiai, klevai jau gelsta arba rausta. Sala nedidelė, apeinama pėsčiomis.
Joje daugybė turistų. Augalų įvairovė ir jų gudrus pateikimas stebina. Rudenėjanti gamta graži, fotogeniška. Vietiniai turistai ieško filmo taškų ir juos randa.
Kitas objektas yra DMZ. Tai demilitarizuota zona. Pasienis su šiaurine Korėja. Tai labai turistinis objektas. Netoli sostinės atvažiuojame į DMZ punktą. Čia yra kavinės, suvenyrų parduotuvės. Keliasdešimt turistinių autobusų.
Būtinas pasas ir registracija. Pavalgius sėdame į autobusą ir link šiaurės. Kelias netolimas. Einame siauru žemu tuneliu link kaimynų. Jį šiauriečiais rankomis iškasė. Telefonus ir fotoaparatus paliekame.
Tunelis yra apie kilometrą ilgio, žemas. Einame su šalmais, jie bumsi į tunelio viršų. Dar yra muziejus apie Korėjos karą, jo reliktus, užimtas žemes ir miestus. Išplėtotas suvenyrų pardavimas, viskas apie DMZ.
Tolėliau pastatas su platformas ant stogo. Ten daugybė žiūronų su paaiškinimais. Galima pamatyti artimiausią šiaurinės Korėjos miestą ar kitas žemes. Atstumas nedidelis nuo sostinės.
Bet pasienio saugumo formalumai neleidžia greitai sugrįžti. Sugaištamas pusdienis. Pamatome šiaurinės Korėjos kraštą per žiūronus. Kas nori nusiperka šiaurinės Korėjos pinigų, bet nepigiai.
Kelionė per kalnuotą Pietų Korėjos šiaurę į Rytų jūros pakrantę. Labai raižytas kraštovaizdis, daug tunelių. Vienas jų- 11 km ilgiausias Korėjoje. Soraksano nacionalinis parkas.
Čia trečia pagal aukštį 1708m viršūnė Korėjoje tuo pačiu pavadinimu. Vėjuota, lyno kelias uždarytas. Tad aukštai nekylame. Nueiname į budistinį vienuolyną. Susipažįstame su budizmo filosofija.
Apžiūrime pastatus, šventyklas, pereiname kelis tiltus per upę. Iš mano draugų rato buvo Soraksano parke anksčiau. Lipo į kalną. Aukštai, per uolas. Pasitempė kelio raiščius. Iš nuotraukų atrodo, kad ten reikia tikrų žygio batų.
Nakvojame Sokcho mieste. Tai uostas, pajūrio miestas. Viešbutis dangoraižyje. Čia garsus žuvų turgus. Jis milžiniškas. Čia yra visko kas gyvena ir auga jūroje. Vietinių restorane valgome krabą.
Dar gauname sriubos ir visokių pagardų. Aplink valgo visi korėjiečiai. Mūsų klausia iš kur. Domėjimasis neįkyrus. Pataria kaip valgyti, kaip doroti krabą. Labai skani ir įspūdinga vakarienė.
Kitas objektas Korėjoje etnografinis Hahės kaimas. UNESCO globojamas senovinis kaimas. Jame dar gyvena žmonės. Jie išlaikę senovines tradicijas.
Aplink kaimą lanku supa upė. Todėl nepasiklystu. Didžiulis senas storas medis. Prie jo daug raštelių su palinkėjimais. Parašau ir pritvirtinu raštelį.
Kaime lankėsi ir Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II. Jos garbei pasodintas medis. Kaime nusiperku lauktuvių draugams.
Nakvynė Golgulsa šventykloje. Nakvoja vyrai ir moterys atskirai. Ant grindų. Bet jos šildomos. Pasikloti ir užsikloti pakankamai patalynės. Miegu geriau nei viešbutyje. Vakarienė prie žemų stalų, sėdint ant grindų. Indus išsiplauname patys.
Kitame pastate vyksta korėjietiško kovos meno pasirodymas, pasižiūrime. Už šventyklos vartų yra kavinė. Joje išgeriame puikios arbatos. Ryte kavos . Vienuolyno teritorijoje tarpeklis siaurėja. Užlipus ant uolos yra šventykla, ji remontuojama. Nulipimas per skylę uoloje.
Dieną netoli nuo šventyklos aplankytas Gjongdžu miestas. Tai senoji Šilos karalystės sostinė. Prieš 2 tūkstančius metų klestėjęs miestas dabar visas yra muziejus.
Jame aplankėme visą muziejų kompleksą. Daug kur atliekami archeologiniai kasinėjimai. Kai kur jau atkasta.
Mieste daug taisyklingų kalvų. Jose palaidoti seniai žymūs žmonės. Daug vietinių turistų. Daug gėlynų. Visokių pasirodymų. Tai atveža didiką karietoje.
Vėliau kelionė į Busaną. Antras pagal dydį miestas. Uostas ir kurortas. Miestai čia suaugę. Aplink kelias autostradas dangoraižių grupės. Žemės ūkis išvystytas maksimaliai.
Ryžių laukai. Paprikų daržai. Polietilenu užtiesti dideli plotai. Kur nėra kalnai,- visur dirbama žemė. Net namų provincijoje nedaug. Vyrauja intensyvus žemės ūkis.
Busane graži promenada iki jūros . Oras šiltas net vakare. Žmonių daug, turistų daug. Čia daugiau žmonių iš kitų šalių. Prekės pigios. Jūros gėrybių restorane vien vietiniai. Pigiai pavalgome ir skaniai.
Korėjietis teiraujasi iš kur mes. Sako, jog myli Lietuvą. Jie labai drugiški, kultūringi ir neįkyrūs. Pasako, jog dieną iš čia galima pamatyti Cusimos salą, kuri priklauso Japonijai.
Labai gražioje jūros pakrantėje budistinė šventykla. Puikūs vaizdai. Vaikščiojimas aukštyn - žemyn. Visur laukia aukojant pinigus. Pardavinėja žvakutes. Užfiksavau fotoaparatu kai vyriškis kuitėsi papėdėje priešais šventyklą ir nuėjo su maišu pinigų.
Ant vieno pastato yra svastika. Kitur upelyje padėti indai, į kuriuos žmonės stengiasi įmesti monetą. Į vieną indą ir man pavyko pataikyti. Tokia Haedong Yongung šventykla.
Sekantis objektas Busano kino festivalio centras. Pastatas Gineso rekordų knygoje dėl ilgiausio pasaulyje konsolinio stogo. Centras laimėjo pasaulinį architektūros prizą 2008 metais.
Lankytojams čia įdomu. Yra kabina, į ją užeini vienas ar su kuo nors. Sugalvoji kokį nors šokį ar kitą judesį, atlieki, nufilmuoja. Išeini laukan. Už kelių minučių atliktą šou rodo dideliame ekrane. Tai gali matyti šimtai žmonių, sėdinčių amfiteatre. Man tai pavyko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą