Kipras - meilės sala

Su kuo asocijuojasi žodis „Kipras“? Saulė , žydra jūra, žydinčios gėlės , antika , mitologija , amforos . Šie ir kiti panašūs žodžiai primena Kiprą.
Kipras – valstybė , turinti ilgą ir turtingą istoriją. Įsikūrusi to paties pavadinimo saloje , Vakarų Azijoje , Viduržemio jūroje , naujoji Europos Sąjungos narė. Kipro sala yra trečia pagal dydį Viduržemio jūroje po Sicilijos ir Sardinijos. Nuo 2008 metų sausio pirmos dienos Kipro valiuta yra euras , nors dar kainos rašomos ir Kipro svarais . Paklausus pardavėjo dar ir šiandien kartais pasako kainą svarais , o po to perskaičiuojama į eurus.
Todėl Kipras yra kryžkelė tarp Europos ir Azijos. Lyginant Kiprą su Graikija , yra daug panašumų. Tik atrodo , jog Kipre daugiau Azijos , o Graikijoje – Europos. Lyginant su žemynine Azija , - Kipras lyg Europos atstovas joje.
Valstybės plotas yra 9.250.000 kv. km. Gyventojų skaičius yra 780.000 . 37% šalies šiaurinės dalies yra okupuota turkų. Gyvena ten 18 % gyventojų . Pietinėje salos dalyje kalbinami žmonės pabrėžia , jog yra kipriečiai. Nors daug jų yra atvykusių iš Graikijos. Daug kur plazda 3 vėliavos : Kipro , Graikijos ir Europos Sąjungos. Iš jų galima mokytis patriotiškumo. Kipriečiai visada besišypsantys ir geranoriški , visada pasiruošę padėti ir labai vaišingi. Pas juos vagysčių nebūna , o pamestus daiktus grąžina. Paskutiniu metu su turistais iš rytų pradėjo atsirasti nesąžiningumo , bet tik tarp atvykusių .
Kipro istorija labai sena ir turtinga . Išskiriama 14 Kipro istorijos etapų . Aš jų čia nevardinsiu . Pradžia – neolitas nuo 8200 metų prieš mūsų erą . Buvo tame tarpe antikos periodas , Aleksandro Makedoniečio valdymas , Bizantijos periodas . Metus valdė Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis . Kodėl aš jį miniu ? Todėl , kad jį mėgsta prisiminti kipriečiai ir kieviena gidė Kipre jį mini . Jis nuvertė apsišaukėlį – imperatorių , bet po metų salą pardavė Tamplierių ordinui , šie ,- Luzinjanui. Tuo metu pakeičiami kipriečiams įprasti pavadinimai :Levkozija , Amocostos , Lemesos į Nikoziją , Famagustą , Limasolį . Po to sekė Venecijiečių periodas . Vėliau : Osmanai, Britai , Nepriklausomybė .


O prieš visą čia aprašytą istoriją Europoje buvo ledynmetis , kuris pakeitė fauną , florą , reljefą . Kipre paskutinio ledynmečio nebuvo , todėl čia yra daug reliktinių ir retų augalų kurių kitur jau nėra . Kipre daug palmių , eukaliptų , citrusinių . Pastarieji paprastai veda vaisius 2 kartus per metus : balandį – gegužę ir spalį – lapkritį . Nusiskynus citriną , ranka visą dieną kvepia . Kipro simbolis gyvūnas – Kipro muflonas . Daug kur matyti bėgiojantys driežai . Teko matyti besirangančią gyvatę viešbučio teritorijoje , bet ji nepuolė , o pati šliaužė tolyn .
Ko labiausiai trūksta kipriečiams ? Teko kalbėti su vietiniais. Pagrindinės problemos : geriamo vandens trūkumas ir šiaurinės dalies okupacija. Gyvenant viešbutyje vandens visada užtenka. Tačiau kipriečiai vandenį gauna nevisada . Jie turi ant stogų vandens rezervuarus ir saulės kolektorius.


Saulė Limasolyje šviečia 240 dienų per metus , tad jos užtenka. O vanduo tiekiamas protarpiais ir jo trūksta gyventojams , nekalbant apie žemės ūkį. Važiuojant į Trodos kalnus teko matyti gėlo vandens saugyklas , o jose tik 15 % vandens užpildyta. Jie vandenį plukdo laivais iš Graikijos. 2 miestai turi vandens gėlinimo stotis.

Kipre upės nėra ilgos. Ilgiusia upė Pedijas , tekanti per sostinę ,- 110 km ilgio. Dauguma upių vasarą aplamai išdžiūsta nuo liepos iki spalio. Trodos kalnuose klimatas kitoks. Ten debesys , atkeliavę iš Europos , paprastai atiduoda paskutines vandens atsargas , užkliuvę už viršūnių. Ten palyja ir vasarą , būna netgi kruša . Bet kalnų upelių vandens neužtenka. Trodos kalnuose žiema sninga , susidaro sniego sluoksnis. Galima slidinėti , o po to tą dieną maudytis jūroje . Nes pietinėje pakrantėje jūros vanduo šalčiausią mėnesį būna +18 C. Vakarinėje salos pusėje daugiau lyja . Ten auga bananai, kitur jiems neužtenka drėgmės. Rytinėje ir vakarinėje pusėse auga bulvės – 3 derliai per metus. Aplamai Kipre yra tik 2 metų laikai : vasara – gegužė – spalis ir pavasaris – likę mėnesiai. Man atrodo , jog vasara galima laikyti kovo – lapkričio periodą . Šiemet dar balandį buvo karščiai iki 40 C , truko apie 3 savaites. Šią žiemą lijo mažai , todėl geriamo vandens stygius ypač jaučiamas.


Gegužę oras +26 C , vanduo jūroje +20 C . Šiltuoju metu būtinas apsauginis kremas nuo ultravioletinių spindulių bei galvos apdangalas .
1974 metais turkai okupavo šiaurinę salos dalį. Buvo laivais ir lėktuvais atgabenti tūkstančiai „naujakurių“. Tam predisponavo juodieji pulkininkai , tuo metu valdę Graikiją. Jie nesiskaitė su tarptautine teise , nuvertė arkivyskupą MakarijųIII , paskelbė Kiprą Graikijos dalimi . Turkai atsakė agresija ir okupacija .



Jų paskelbta Šiaurės Kipro Turkų Respublika , pripažinta tik Turkijos . Tai savotiškas Padniestrės analogas . Tai buvo istorinė klaida , kuri neatitaisyta iki šiol .


Po 1974 m. Graikai kipriečiai buvo priversti bėgti į pietinę salos dalį. Dalis jų gavo žemės ir iš naujo ėmę auginti vynuoges, citrusinius , alyvmedžius. Limasolyje ir Agia Napoje bei Protare pastatė daugybę viešbučių turistams. Nes pliažais garsėjanti Famagusta bei gražioji Kirenėja liko okupuotoje dalyje.


Famagusta (gr. Amochostos ) dabar lyg miestas vaiduoklis , jame daug paliktų namų negyvenami. Didelė problema dar ir šiandien yra butai ar namai pietų Kipre priklausę turkams kipriotams .


Arba atvirkščiai. Kalbėjausi su graiku – kipriečiu , gyvenusiu prie Morfu įlankos , dabar okupuotoje dalyje. Jis sako,- turiu raktus nuo buto , kuris ten tolumoje. Mat mes kalbėjomės kavinėje prie Kykos vienuolyno Trodos kalnuose. Iš ten toli matyti , ypač į šiaurinę pusę. Ten ir mobilaus ryšio operatorius persijungia iš Turkijos , nors esi Kipre. Bet tas kiprietis negali grįžti į savo namus šiauriniame Kipre.
Sostinė Nikozija ( Lefkosia – gr. Leukos – baltas )prieš Kristų buvo vadinama Ledra. Nikozija vadinta XII – XVI a. Miestą III – IV a. pr. Kr. išplėtė Ptolomėjus Soteras Leukozas , jo garbei ir pavadintas miestas . Nors lietuvių autoriai tvirtina ,jog Levkozija kilo iš baltų tuopų vertimo , jų ten daug auga .


Kipriečiai šį pavadinimą visur vartoja : autobusų maršrutai , kelio nuorodos ir tt. Jame gyvena ~ 170.000 gyventojų. Tai yra valstybės sostinė , vienintelė Europos Sąjungoje padalinta siena ir spygliuota viela. Ją žymi baltai – mėlyni namukai ir smėlio maišai. Mėlyni todėl , kad sieną saugo Juntinių Tautų karinė organizacija .


Anksčiau analogas buvo Berlyne. Miesto centras apjuostas akmenine siena su bastionais , pastatyta venecijiečių. Sostinėje yra valstybinės institucijos , arkivyskupo rezidencija , ambasados, daug bažnyčių ir mečečių , palmių.


Miestas randasi dauboje tarp kalnų , todėl čia vakarais būna šilta , o kituose miestuose prie jūros vakarais vėsiau.

Miesto sienos mena turkų okupaciją 1570 metais , įsijungimą į Osmanų imperiją ir anglų atėjimą 1878 metais. Didžiosios Britanijos kolonija Kipras buvo iki 1960 metų. Nuo 1950 metų arkivyskupas Makarijus III vadovavo graikų kipriečių partizaniniam judėjimui. Po turkų invazijos neilgai arkivyskupas gyveno.


Mirė jis 1977 metais , palaidotas ant kalno. Šalia Švč.Marijos sosto ,- šventos vietos. Virš kapo plazda Kipro ir Graikijos vėliavos. Kapą saugo automatu ginkluotas kareivis. Jį pamačius visąlaik nukrato šiurpas ,- atrodo labai rūsčiai ir stovi lyg paminklas. Palaidotas Makarijus III labai kukliai. Dabar į kalną veda siauras vingiuotas kelias , nėra kur mašinoms apsisukti. O laidojant kelio iš viso nebuvo , teko eiti pėsčiomis. Ši šventa kipriečiams vieta randasi Trodo kalnuose , netoli Kykos vienuolyno. Kipro nepriklausomybė paskelbta 1960.08.16 .
Valstybę sudaro 6 apygardos : Pafos , Limasolio , Larnakos , Famagustos , Kirenėjos ir Nikozijos. Kirenėjos apygarda su jos gražia pakrante visa okupuota. Rytuose esanti Famagusta ir jos apygardos didžioji dalis turkų valdžioje. Užtat buvęs kaimas Agia Napa ,- dabar didžiausias Kipro kurortas. Ten daug viešbučių , verda naktinis gyvenimas. Šį regioną mėgsta jaunimas , čia dažniausiai apsistoja lietuviai. Agia Napos , Protaro ir Famagustos geriausi geltoni pliažai. Žemė tame regione raudona dėl didelio kiekio geležies oksido. Užtat čia geriausiai dera bulvės.

Šiaurinėje pakrantėje yra išlikę 3 įspūdingos pilys. Ten yra Karpasijos pusiasalis , toli išsikišęs į rytus, su beveik neliesta gamta ir mažai apgyventas. Piečiau pakrantės yra Pentadaktilos kalnų grandinė. Dar piečiau rytinėje pusėje Me
saorijos lyguma ,-joje randasi sostinė .

Vakaruose yra Morfu lyguma su to paties pavadinimo miestu ir įlanka. Lygumoje teka nemažai upių , bet jos vasarą išdžiūsta. Okupuotoje dalyje cirkuliuoja pinigas – turkų lira. Mašinų numeriai turi mažiau ženklų .

Nors eismas visur k
aire puse. Beje numeriai priekyje balti , gale geltoni , kaip Didžiojoje Britanijoje , buvusioje Kipro metropolijoje. O turistų nuomojamų mašinų numeriai raudoni. Vykti į šiaurinį Kiprą Europos Sąjungos piliečiams galima laisvai , tenka pateikti asmens pasą , užpildyti pateiktą dokumentą. Bet galioja muitinės režimas , kaip atvykstant/išvykstant į ES. De facto niekieno nepripažinta Kipro Turkų Respublika – šiaurinis Kipras nėra ES dalis.
Saloje yra 2 britų karinės bazės : prie Larnakos ir prie Limasolio. Jos užima didelį plotą , turi eksteritorialumo statusą. Akrotirio įlanka , to paties pavadinimo pusiasalis ir ežeras.


Ežeras didžiausias saloje. Jis , kaip ir Larnakos Druskos ežeras yra sūrūs. Juose žiemoja flamingai ,- nudažo rausva spalva. Akrotirio pusiasalis užsibaigia Gato ragu ,- piečiausias Kipro taškas. Tai yra kačių ragas. Pusiasalyje įsikūrę britų kariniai lėktuvai ,- jie sugeba atlikti ore labai gražias figūras , o leisdami įvairiaspalvius dūmus danguje sukuria trumpalaikius meno kūrinius. Kariškiai gyvena atskirose gyvenvietėse su mokyklomis , aikštynais , parduotuvėmis ir dar įsigudrina nemokėti už komunalinius patarnavimus. Bet kipriečiai pakenčia šiuos „svečius“ , nes šiaurėje turi turkus.

Kipro vėliavoje atvaizduoti šalies kontūrai , tokia vėliava buvo vienintelė pasaulyje iki 2008.02.17 , kai Kosovas pavaizdavo savo kontūrus vėliavoje. Vėliava yra balta , apačioje yra laurų šakelės ,- taikos simboliai. Herbe – lauro šakelę nešantis balandis , po juo 1960 (nepriklausomybės metai).


Kipras garsus vario sulfito rūdynais . Varis – cuprum. Neaišku , kas anksčiau atsirado : Kipras ar Cuprum? Višta ar kiaušinis? Vario amžius buvo 3900 – 2500 metais prieš mūsų erą . Tada išmoko rasti ir apdirbti varį .
Limasolis :160.000 gyventojų , antras pagal dydį miestas, didžiausias uostas , piečiausias miestas , apygardos centras , Commandaria vyno sostinė. Uostas didelis ir daugiafunkcinis : kroviniai , keltų linijos į Artimuosius Rytus , Graikiją ir Egiptą , pramoginių turistinių laivų .


Kipre populiaru plaukti katamaranu į Akrotirio įlanką ,- degintis , maudytis , nardyti . Poilsiautojai atsigaivina puikiais kokteiliais gražios muzikos fone , šoka tiesiog ant denio , pietauja , grožisi praplaukiančiais laivais , skraidančiais ir visokias figūras raitančiais NATO – britų lėktuvais.


Miesto graikiškas pavadinimas Lemesos , jis žymimas ant kelio ženklų ir nuorodų . Limasolis ( lot. – limes – riba , pasienio linija ; sol – saulė ). Pavadinimas tą ir reiškia , jog anksčiau tai buvo riba tarp Kuriono ir Amatus ,- antikinių miestų . Amatus – buvo antikinis miestas – uostas , įkurtas IX a. pr. Kristų. Pagal legendą čia Tesėjas paliko nėščią Ariadnę. Vaza iš Amatuso yra Luvre , sveria 14 tonų , yra didžiausia Kipre. Jos kopija yra aukštutinėje miesto dalyje.


Ant jos sunku net užlipti , nors į vazą yra atremtos kopėčios . Teko keletą kartų vaikščioti po šį miestą ir visąlaik randu jame ką nors naujo. O kolonų grakštumas tiesiog užburia. Jis yra už 9 km nuo Limasolio centro. Į vakarus yra Kurionas. Į jį daugiau atvyksta turistų. Čia amfiteatre , scenoje yra taškas , kuriame stovint ir dainuojant be mikrofono girdisi visose eilėse. Teko dainuoti „Atskrend sakalėlis“ ir visi girdėjo . Kai būsit Kurione , pabandykit. Miestas įkurtas 1200 metų prieš Kristų. Jo išlikę daugiau , negu Amatuso. Yra turtingo gyventojo pirties mozaikinės grindys. Pirtyje buvo vandentiekis ir šildymas , išlikę fragmentai. Truputį arčiau Limasolio vakarų pusėje yra Kolosi pilis , pastatyta XIII a. Hospitaliečių ordino . Jos rūstus stačiakampis bokštas matosi iš tolo , prie jo yra cukraus gamyklos pastatas . Jame viduramžiais gamino cukrų iš cukranendrių ir aprūpino aplinkines šalis. Dabar Limasolis svarbus pramonės ir komercijos centras . Jame daug bankų ir jų atstovybių , ofšorinių kompanijų , nekilnojamo turto agentūrų. Daug gamyklų : alaus , vyno , vaistų.


Gamyba koncetruojama pramoniniame rajone. Vyksta daug statybų. Per miestą eina greitkelis , tai dabar jis platinamas , rengiamos estakados . Limasolyje yra nemažai darbininkų atvykusių užsidirbti iš Indijos ir Pakistano .

Limasolio pilis stovi pačiame senamiesčio centre netoli uosto . Joje yra Viduramžių muziejus , aplink įvairių senovės radinių gausybė . Pilį supa įvairiaspalvės akacijos , daug kačių .


Šalia pilies daug kavinukių. Man tai pati mėgstamiausia vieta Limasolyje gerti kavą . Aišku ,- Kipro kavą – stiprią kavą mažame puodelyje , kava labai smulkiai sumalta ir užvirta su cukrumi . Prie jos patiekiama stiklinė šalto vandens . Padavėjas paklausia , kokio saldumo kavos nori , nes cukrus būna išmaišytas . Kainuoja šiemet ji 2 eurus.

Pilis žymi tuo ,jog joje susituokė Ričardas Liūtaširdis su Verengarija Navariete 1191 metais. Tai buvo vienintelės Anglijos karaliaus vestuvės už šalies ribų . Nes jis dalyvavo kryžiaus žygyje , o Kipras tuo metu nepriklausė Anglijai . Nuo pilies prasideda siauros vingiuotos gatvelė , skirtos turistams .



Abiejose pusėse suvenyrų ir kitokios parduotuvės . Taip ir eini apie 2 km tarp parduotuvių . O paraleliai eina pakrantės bulvaras , labai gražiai apželdintas , o juo važiuoja miesto autobusai ir parveža pavargusius turistus į viešbutį . Kipre bet kur gali susikalbėti ir rusiškai , ir angliškai. Nereikia jokių Lietuvos sportininkų minėti . Teko kalbėti su daug kipriečių , bet visi žinojo Lietuvą ir Vilnių , daug Lietuvoje yra lankęsi . Kas buvę pas mus vidurvasarį , sakydavo , jog Lietuvoje karščiau , nei Kipre .
Pafos ,- seniausias Kipro miestas , uostas , apygardos centras. Jis susiliejęs iš 2 antikinių miestų , buvęs 600 metų Kipro sostine. Miestas turi aerouostą .


Kato Pafos – ištisas muziejų kompleksas ,- senasis miestas. Garsiausios ten Dioniso ir Tesėjo vilos , amfiteatras , katakombos. Juos saugo JTO. Pakrantės rage yra bizantiečių statyta pilis , joje muziejus , o nuo stogo matyti puiki panorama. Mieste 46.000 gyventojų. Klimatas ypatingas – drėgnesnis , nei kitur pakrantėje . Nes jei atkeliauja debesys iš Europos , vakarų ar šiaurės – vakarų , jie plaukia virš Pafoso apylinkių ir atsikaria į Trodos kalnus. Tad lyja kalnuose ir Pafose ,- mikroklimatas. Į šiaurę nuo miesto yra laukinis Akamo pusiasalis ir Chrisochu įlanka. Joje pakrantės uolose atsiradę olos – Afroditės maudyklės. Jose išsimaudę pagražėja ir pajaunėja. Ten yra ir Meilės fontanas , o besimaudantys įsimyli pirmą sutiktą ,- verta išbandyti.

9 km į šiaurę nuo Pafoso , tuoj už miesto ribos aukščiau virš jūros lygio yra Agia Neofito vienuolynas . Jis įkurtas 1159 metais atsiskyrėlio – rašytojo Neofito . Jis turėjo merginą , bet norėjo vienatvės , gyveno oloje. Ten yra koplyčia , Neofito būstas , jo karstas . Sienos – lubos puoštos freskomis . Šalia olos yra vyrų vienuolynas ir bažnyčia , joje turistai kokia nors intencija uždega žvakes . Už vienuolyno sienų gyvena daug kačių.


Jas turistai lepina spec. maistu . Aplamai Kipre kačių yra visur ir daug.

Į rytus nuo Pafoso yra Petra tu Romiu (Nuodėmės Akmuo). Jis tamsus grybo formos akmuo , daugiau kaip 100 m nuo kranto , apsuptas keleto didesnių ir mažesnių uolų. Apie akmenį visąlaik putoja jūros vanduo.

Pagal mitologiją Kronas pjautuvu nupjovė tėvo Urano , dangaus dievo , vyrišką pasididžiavimą , išmetė į jūrą. O ten iš jo kraujo gimė grožio deivė Afroditė , ji kriauklėje buvo atplukdyta prie šio akmens ir iš jūros putos išniro.


Dzeusas Afroditei patikėjo Grožio ir Meilės bei Vaisingumo Deivės statusą. Yra prietarai , kad išsimaudžius prie šio akmens, galima atjaunėti. Porą kartų maudžiausi ,- negaliu prieštarauti. Virš įlankos yra restoranas , kur vaišina Afroditės vynu . Vaizdas tiesiog nuo stalo nuostabus ,- matosi įlanka ir visos uolos , o kieme Afroditės skulptūros. Afroditės mitas persipynęs, simbolizuoja visą salą , suteikia Kiprui pikantiškumo. Tai tiesiog malonus Afroditės kultas , o Kipras ,- meilės sala .


Kitas svarbus Kipro miestas – Larnaka , išaugusi antikinio Kitiono miesto vietoje . Joje gyvena 71.000 gyventojų , yra aerouostas. Mieste labai graži krantinė . Miesto pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „larnax“ – urna . Kitiono karalystė buvo labai sena ir turtinga , tai buvo finikiečių tvirtovė. Čia buvo vario prekybos centras . Išlikę statiniai statyti XII a. prieš Kristų. Yra tokia istorikų nuomonė , jog Kitionas aplamai seniausias miestas pasaulyje. Larnakoje yra Šventojo Lozoriaus bažnyčia , po altoriumi palaidotas pats šventasis . Šv. Lozorių pats Kristus prikėlė , o Larnakoje jis pasislėpė . Čia yra musulmonams – piligrimams svarbi mečetė Hala Sultan Tekke. Ji pastatyta Mahometo tetai. Miesto įlanką mėgsta buriuotojai . Šalia esantį Druskos ežerą – flamingai , čia žiemojantys. Gerai išsilaikiusi Larnakos tvirtovė yra pastatyta turkų 1625 metais .

40 km nuo Larnakos yra Stavrovuni (gr. Kryžiaus kalnas )vienuolynas , įkurtas dar IV a. Šv.Elenos , imperatoriaus Konstantino motinos. Vienuoliai vyrai yra išgarsėję ikonų tapymu ir griežta regula , apribojančia netgi prausimąsi . Ten moterys neįleidžiamos .


32 km nuo Larnakos irgi į vakarus yra seniausia gyvenvietė Kipre Chirokitija , saugoma JUNESKO. Tai neolito epochos unikali gyvenvietė , kurios pastatus supa tais laikais čia augę augalai. Beje augalų Kipre yra labai didelė įvairovė . Dėl gero klimato prigyja įvairūs atvežti augalai .


Eukaliptai auga pajūryje ar net giraitėmis miestuose. Kalnuose –kedrai ir pušys. Daug įvairių kaktusų . Daug lietuvių mėgstamų gėlių , kurias auginame vazonuose ir stropiai prižiūrime , Kipre tiesiog veši , stebindami savo dydžiu , gausa ir įvairove . Tik ten jos rečiau kvepia , tada , kai palyja. Viešbučių teritorijose auga įvairios araukarijos , jos gana dekoratyvios .
Trodos kalnai ,- tai atskiras geografiškai regionas , čia kitoks klimatas. Jis yra vulkaninės kilmės. Randasi salos centrinėje – vakarinėje dalyje . Jame auga daugiausia kedrai, daug įvairių pušų , maumedžių. Ypač išsiskiria čia : Alepo pušys , Trodo kiparisas . Čia nedideli kaimai , daug vienuolynų. Aukščiausia salos ir Trodos viršūnė – Olimpas – 1951 m aukščio ( Graikijoje yra to paties pavadinimo kalnas ). Joje yra britų kariniai pastatai baltų rutulių forma matomi iš toli. Tenai turistų nelaukia .
Perėjoje paprastai sustojama pasigrožėti vaizdais . Ten daug suvenyrų parduotuvių. Šiame regione 9 cerkvės , saugomos JUNESKO bei 3 vienuolynai . Kalnuose daug medžių , daug žalumos , teka upeliai ir kriokliai . Čia mėgsta pirkti namus arba vilas kipriečiai iš miestų. Čia tylu , yra daug paukščių ir žvėrių . Važiuojant į Trodos reikia nepamiršti striukės ar skėčio , nes galima sušalti ir sulyti. Tiesa pakeliui prieškalnėse yra vyno ūkiai , kur gamina vyną ir parduoda . Visų vynų galima paragauti , kad išsirinkti pagal savo skonį . Ūkyje geriausia pirkti Commandaria vyną ,- jis yra Limasolio vizitinė kortelė . Tai saldus likerinis 15% natūraliai fermentuotas vynas . Tik jį sunku pargabenti ,- tai kam nors jis sudūžta , tai man atsikemša . Jo pavadinimas kilęs nuo žodžio „komendantas“ , 3 kurių valdė Kolosi pilį XII – XIV a. Pilies apylinkėse gimė šis vynas . Karalius Ričardas Liūtaširdis apie Komandarią pasakė : „Karalių vynas , vynų karalius“. Dar vynuogynuose gamina ir parduoda – sudzuko – saldumyną iš vynuogių , atrodantį , kaip virvė kabantis .

Kalnuose verta aplankyti Kykos vienuolyną , kuriame yra Švento Luko nutapyta ikona Dievo Motinos garbei. Tad bažnyčioje neleidžia filmuoti ar fotografuoti. Bei reikia apsirengti , kad nesimatytų pečių ir kelių. Tą problemą ten lengvai išsprendžia ,- yra padėta violetinių chalatų , primenančių vienuolių abitus . Jais galima apsirengti , vaikščioti , fotografuotis. Bažnyčioje pagal stačiatikių paprotį uždegame specialiai tam pirktas žvakes , jomis uždegame 4 dideles žvakes prie altoriaus , ant lapuko surašome vardus tų ,kuriems norime ,kad dievas padėtų . Žvakę parsivežame namo . Nuo Kykos atsiveria nuostabūs vaizdai į slėnius ir šiaurinę Morfu pakrantę , kuri okupuota turkų . Netoli Kykos ,- Makarijaus III kapas , saugomas automatu ginkluoto kipriečio kareivio . Šalia Dievo Motinos sostas ,- šventa vieta.
Važiuojant į Limasolį iš kalnų , yra Omodos miestelis . Jis garsus Agios Stavros vienuolynu . Jo bažnyčioje saugoma relikvija – virvelė , kuria Kristui buvo surišę rankas . Ją atgabeno Šv. Elena , imperatoriaus Konstantino motina . Omodos garsus namudininkėmis – mezgėjomis bei vynininkyste – stebina didžiulis vynuogių presas bei kiti vyno gamybos įrankiai .
Kiprui būdingas maistas – meze ( daugiskaitoje – mezedes ). Tai žuvies , mėsos , daržovių asorti .Patiekalų būna ~ 15 . Tavernoje stalą apkrauna tiesiogine to žodžio prasme. Kipriečiai valgo daug , ilgai . Geria vyną . Arba zivaniją – vynuogių samanę , arba uzą – anyžinę degtinę . Kipre populiarios jūrų gėrybės : aštuonkojai , sepijos , kalmarai , įvairios žuvys. Kipriečiai valgant tiesiog spaudžia perpjautos citrinos sultis ant žuvies , mėsos , salotų . Daug įvairių padažų. Skanus tsadziki – jogurtas su česnakais ir agurkais .

Dar vienas Kipro simbolis – amfora . Anksčiau amforose laikė maisto atsargas – vyną , aliejų . Dabar tai eksterjero puošybinis elementas . Jų visur pilna : miesto aikštėse , prie senovės paminklų , viešbučių teritorijose .
Tokį aš mačiau Kiprą . Jeigu kas nors susižavėjo Kipru ,- nuvažiuokit ir pasisemkit įspūdžių , o kipriečiai labai draugiški ,- mielai viską papasakos .


Važiuojant į Kiprą reikia pasiimti galvos apdangalą, kremą nuo saulės, tamsius akinius. Kalbos įgūdžių nereikia: ir angliškai, ir rusiškai visur susikalbėsit. Jei važiuosit į Trodos kalnus pageidautina tvirtesnė avalynė (kedai) ir skėtis bei striukė. Nes kalnuose klimatas visai kitoks : dažni lietūs , rūkai. Man teko pakliūti kalnuose į krušą. Jeigu eisite į Kykos vienuolyną , ten nepageidautini nuogi pečiai ir keliai. Bet prie įėjimo ten visada yra turistams chalatų nemokamai tam tikslui. Atsargiai reikia kalbėti su vietiniais apie Turkiją. Jie labai nekenčia okupantų ir dažnai tai primena. Kipre eismas vyksta kaire puse. Aš nebandžiau vairuoti mašinos su vairu dešinėje. Automobilių nuomos punktų saloje daug , nuomojamų mašinų numeriai raudoni, jie skiriasi nuo vietinių numerių. Yra lietuvių kurie išmaišę salą už vairo. Sunkiau vairuoti dideliam mieste – Limasolyje ir Trodos kalnuose. Kipre labai skanus maistas ir jo daug – ant stalo netelpa. Galima vykstant pasiimti virškinimo fermentų:Kreon, Pangrol, Mezym forte. Rekomenduoju paragauti įvairių jūros gėrybių, salotų ir keleriopų padažų. Saldumynų irgi yra įvairių , daug ir jie labai saldūs. Parvežti namo rekomenduoju Kipro vyno iš vyno ūkio. Visada perku Commandaria vyną , nes tokio Lietuvoje prekyboje neteko matyti. Galima nusipirkti įvairių prieskonių. Populiarus, skanus, maistingas ir nebrangus yra saldžiavaisio pupmedžio sirupas. Jis gerina potenciją vyrams, gerina žarnyno darbą (perdozavus galimas viduriavimas). Angliškai jis vadinasi: carob , o rusiškai: rožkovoje dierievo. Nors augalas labiau primena krūmą. Jo prinokusių ankščių galima prisiskinti , rudenį būnant Kipre. Pavasarį jos būna žalios.

Jų sėklos vienodo dydžio ir svorio , sveria 1 karatą, iš čia kilo pavadinimas. Vien pupmedžiu misdavo vienuoliai viduramžiais ,- buvo sveiki ir gyvybingi. Labai geras pagalbininkas Kipre yra knygelė : „Lietuvių – graikų pokalbiai“, išleista 2007 , Šiauliuose, aut. Loreta Tamulaitienė.