Džiaugiuosi, kad aplankiau šią įdomią šalį. Ji dar mažai atrasta turistų. Ji didelė ir įvairi. Lygumos ir kalnai. Didžiulis Dunojus su delta ir Juodosios jūros pakrantė. Daug didelių miestų. Dar daugiau nesibaigiančių miestelių. Upių užtvankos.
Rumunija. Rumunai stengiasi populiarinti Drakulą. Jį laiko žinomiausiu rumunu. Turėjau daug straipsnio pavadinimų, geriausiu pasirinkau šitą.
Šalis stojasi po totalitarinės diktatūros niūrių dešimtmečių. Restauruoja pastatus, tiesia kelius ir autostradas. Laukia turistų. Rumunijoje daugiau negu kitose šalyse galima fotografuoti įdomius objektus, Ne visur paprašo susimokėti, svarbiausia net kur mokama.
Tik atvykus totalitarizmo liekanų nematyti.Apie diktatūros nusikaltimus Rumunijai sužinojau tik pasikalbėjęs su vietiniu gyventoju. Rumunijos pinigai, lėjos, yra plastikiniai. Jie nesuglamžomi, neplyšta. Labai gražus dizainas. Tiesa, net nebandžiau perplėšti.
Pas mus paplitęs mitas, kad Rumunija skurdi, korumpuota ir dar čigonų šalis. Su korupcija beveik nesusidūriau. Čigonų nemažai yra Vengrijos- Rumunijos pasienyje. Vienam turistiniam mieste mačiau 2 čigones ilgais klostuotais, spalvotais sijonais. Skurdas nekrenta į akis.
Priešingai- automobiliai naujesni negu tėvynėje, parduotuvės naujos, švarios ir tvarkingos. Prekių gausa didelė. Kainos kaip ir pas mus. Turistiniai miestai tvarkingi, gražūs. Juos galima lyginti nebent su Vilniumi.
Kiti mūsų miestai neatlaikytų konkurencijos. Daug turistų iš Europos šalių. Miestuose ir turistinėse vietose čigonų nesimato.
Transilvanijoje pakelėje teko matyti čigonų baronų kičinių pilių po 4- 5 aukštus su bokšteliais. Ant jų mersedeso ženklai.
Rumunijoje supratau, jog apie šią šalį mano žinios apsiribojo keliais mitais. Deja jie visi neteisingi. Arba ne visai teisingi. Kelionėje sulaužiau mitus ir dar neišvykęs, užsimaniau antrą kartą Rumuniją apsilankyti.
Pavasarį atsitiktinai perskaičiau Dominicos Radulescu Knyga "Traukinys į Triestą". Vilnius "Briedis" 2014 . Tai autobiografinė knyga apie persekiojimus su žūtimis autoritarinio režimo laikais ir sėkmingą pabėgimą į vakarus.
Rumunų kalboje "c", tariama "k", o "k" nėra.
Važiavau su "Dacia, tiksliau mus vežė. 7- vietis minivenas man labai patiko. Kokybė atrodė kaip vokiškos mašinos. "Dacia" reiškia dakus. Tauta, kuri gyveno Rumunijos teritorijoje iki romėnų užkariavimo.
Vladas Drakula, vadinamas Tepešu (smeigėju). Drakula yra pravardė. Jo tėvas Drakula II buvo kunigaikštis, priklausė Drakono ordinui, sūnus paveldėjo pravardę. Žodis "drac" rumunų kalboje reiškia velnią. Jis mylimas rumunų, nes daug kariavo prieš užkariautojus turkus.
Valdė tai Valachiją, tai Transilvaniją. Neaprašinėsiu karų ir istorijos faktų, viskas yra internete. Populiarumo pridėjo B. Stokerio romanas "Drakula". Jame ne viskas atitinka istorijos faktus. Bet išgarsino Drakulą. Labiausiai turistus masina šis vardas.
Rumunija turi skirtingų regionų. Transilvanija, pažodžiui išvertus "Už miškų". Viduramžiais į šį regioną buvo kviečiami Saksonijos vokiečiai. Jie pastatė 7 pilis, virtusias miestais. Transilvanija yra Rumunijos viduryje, supama Karpatų kalnų. Todėl ji įdomi ir kaip kalnų kraštas su gražia gamta: kalnais, upėmis, viršūnėmis, kurortais. Vokiečiai Transilvaniją vadina "Septyni Miestai".
Sibiu yra vienas iš septynių tikrosios Transilvanijos miestų. Jis buvo 2007 metais Europos kultūros sostinė. Miestas švarus, tvarkingas ir gražus. Yra aukštutinis ir žemutinis miestai. Žemutinį jungia su aukštutiniu siaura gatvė, virš jos melagių tiltas.
Sako, jog jis neatlaiko melagio ir griūva. Perėjau kelis kartus jį ir nieko nenutiko. Tiltas iš ketaus, seniausias metalinis tiltas Rumunijoje, sukurtas XIX amžiaus viduryje. Senamiestį juosia 2 skirtingų laikų miesto sienos. Yra masyvus bastionas prie sienos, jame vyksta koncertai.
Žemutinis miestas čerpiniais stogais gerai matosi nuo viršaus. Dalinai apšepę pastatai turi savo žavesio. Tiesiog norisi po senamiestį klaidžioti.
Senamiesčio širdyje yra 3 aikštės. Didžiojoje aikštėje vyksta koncertai, festivaliai. Namai žiūri akimis. Melagių tiltas atveda į Mažąją aikštę. Didžiojoje aikštėje yra turistų informacijos centras. Jame galima nemokamai gauti miesto planą.
XVIII amžiaus barokinė katalikų bažnyčia ir Rotušės bokštas atskiria Didžiąją aikštę nuo Mažosios aikštės.
Huet aikštėje yra Evangelikų katedra su skirtingais 7 bokštais. Aukščiausias katedros bokštas yra aukščiausias visoje Transilvanijoje. Tai XIV amžiaus pastatas.
Truputį atokiau senamiesčio centro akį džiugina 1906 metais pastatyta bizantiško stiliaus švenčiausios Trejybės stačiatikių katedra. Joje niekas netrukdė fotografuoti viduje.
Miesto sienos turi daug bokštų. Vienas gražiausių Yra Dailidės bokštas vidinėje sienoje.
Sibiu paliko neišdildomą įspūdį. Ne veltui jis buvo Europos kultūros sostinė, Kai Rumunija įstojo į Europos Sąjungą. Mieste yra didelė vokiečių bendruomenė, taip pat vengrų. Hermannstadt. Taip saksai vadino savo miestą.
Po to sekė garsiausias rumunų kalnų kurortas Sinaja ir gretimas Bušteni. Tarp jų tik 10 km atstumas. Bušteni pakilus į 2 km aukštį, atsivėrė fantastiniai vaizdai. Aplink apačioje yra Prahova slėnis. Viršuje Bučegi kalnai. Mačiau sniego likučių. Užsikėlus lyno keliu, viršuje yra keletas keistų uolų.
Žinomiausia yra "Sfinksas". Kitos garsios uolos yra "Babele". Šios skulptūros ir jų aplinka yra ypatingos, mistiškos. Laikoma, jog čia ypatingas jėgų laukas, veikiantis žmogų. Viršuje praeina galvos skausmas, pyktis, susitvarko nervai. Negaliu garantuoti, tačiau po kelionės jaučiuosi geriau.
Virš šio miesto yra kryžius 2260 m aukštyje, kuris vakare šviečia. Pastatytas I pasaulinio karo didvyriams. Matomas iš bet kurio kurorto taško. Pasikėlus lyno keliu viršuje reikia ilgokai eiti iki kryžiaus. Karaimano kalno viršuje esantis Didvyrių kryžius yra 25 metrų aukščio.
Sinaja. "Karpatų Perlas". Pirmas Rumunijos karalius Karolis I čia pasistatė Peleš pilį. Neorenesanso ir gotikos stilių mišinys. Tai pirma pasaulyje pilis, kuri buvo elektrifikuota, elektra gaminama, vietoje. Pilyje 160 kambarių.
Pilies neįmanoma aprašyti. Reikia atvykti ir pamatyti. Pilyje buvome pirmadienį, todėl į vidų nepatekome. Tačiau išorė hipnotizavo. Bokštai ir bokšteliai prikaustė žvilgsnį. Peleš pilis atidaryta 1883 metais. Pirmoji Rumunijos karalienė yra rašytoja, parašiusi kelias knygas. Lietuviškai neišversta. Jos paminklas yra dešinėje pilies pusėje.
Pėsčiomis lengvai pasiekėme Pelišor pili už Peleš pilies. Ji mažesnė, mažiau ekstravagantiška. Pastatyta 1903 metais. Ji buvo antro Rumunijos karaliaus Ferdinando rezidencija. Joje 99 Kambariai. Karalienės vardas buvo Marija. Vokiško art- nouveau stiliaus pilis.
Cantacuzino. Rumunų kunigaikštis, aplankęs Sinajaus vienuolyną Egipte, grįžo ir XVII amžiuje įkūrė vyrų vienuolyną su 12 vienuolių. Aplink atsiradęs miestas gavo vienuolyno vardą. Įėjimas į vienuolyną kainuoja 5 lėjas. Įeinant neradome kam mokėti.
Vienuolyno bažnyčios prieangyje vyko gražuolių manekenių fotosesija. Jų apatinis trikotažas persišvietė. Aplankėme naująją ir senąją cerkves. Uždegėme žvakutes, fotografavome. Išeinant atsiradę pinigų rinkėjai negavo pinigų. Naujoji cerkvė buvo pirma elektrifikuota Rumunijoje.
Kitas aplankytas objektas buvo Brano pilis. Į ją važiuoja turistai iš visos Europos. Tai garsiojo Drakulos pilis. Tiesa slypi anapus. Istoriškai tai nėra garsiojo Valakijos valdovo pilis. Vladas III Drakula 3 kartus valdė Valakiją.
Prieš jį valdė jo tėvas Vladas II Drakula. XV amžius buvo ypatingas dėl kovų su turkais, Konstantinopolio, kaip krikščionybės bastiono patekimo osmanams. Brano pilyje Drakulą "apgyvendino" B. Stokeris.
Brano pilis labai egzotiška. Daug kambariu kambarėlių, patalpų patalpėlių nenusakomos formos, išplanavimo. Jungia siauri laiptai, koridoriai, dar yra terasų ir užkaborių. Baldai seni ir labai egzotiški. Eksponatai seni ir keisti.
Keliese diskutavom apie vieną eksponatą. Nusprendėm, kad tai prietaisas kraujui gerti, prakirtus žmogui miego arteriją. Pilis pilna keistenybių. Visos patalpos mažos. Dažnai reikia pasilenkti, pasitraukti. Grupei žmonių neužtenka vietos kambariuose. Bet jeigu čia ir negyveno Drakula, ją vis tiek reikia pamatyti ir vaizdo neužmirši.
Miestelis mažas. O prie pilies suvenyrų kvartalas užima kelias gatveles. Yra siaubo kavinė, 2 aukštų. Kavinėje atsiranda keisti ir baisūs garsai, tamsos ir garsų efektai, nesupranti, kur atsiduri.
Iš Brano patraukėme į Brašovą. Pakeliui mačiau Ražnovo pilį, kurią trūko laiko aplankyti. Ant kalno ji gerai matosi nuo plento.
Brašovas didelis miestas, turintis 275.000 gyventojų. Jis yra vienas iš septynių saksų miestų Transilvanijoje. Bendras tvarkingas miesto vaizdas su gražiais naujais industriniais ir prekybiniais pastatais.
Užsukome į prekybos centrą tinklo, kurio Lietuvoje nėra. Kainos kaip namie arba mažesnės, Pasirinkimas didelis. Švaru, tvarkinga. Vietinio vyno daug ir įvairaus, jis nebrangus ir geras. Vokiškai miestas buvo vadinamas "Kronstadt".
Brašove didžiausia Rumunijoje gotikinė bažnyčia Juodoji. Ji pajuodusi seniai nuo gaisro. Dabar nebe juoda. Įdomiausia, kad ji pastatyta 1477 metais iš didelių akmeninių blokų, kai kranų nebuvo. Akmenyse yra skylės. Įverdavo 2 metalinius kablius, kuriuos skečiant akmuo kildavo į viršų.
Netoli jos yra siauriausia Rumunijoje Virvių gatvė. Ji gana ilga ir tik 1,30 metru pločio. Praėjau ja pirmyn- atgal, tikrai siaura. Esu buvęs Venecijoje ir Vilniuje siauriausioje gatvėje, tik pločio nesu matavęs.
Miesto širdis tai Rotušės aikštė. Jos vidury stovi miesto mero pastatas ir bokštas su laikrodžiu. Pastatas 500 metų atliko savo funkciją. Aikštėje ir aplinkinėse pėsčiųjų gatvėse pilna lauko kavinių. Jaunimas važinėjasi retro autobusu ir švenčia.
Turistai kavinėse. Virš miesto ant kalno šlaito didžiulis pavadinimas "Brašov". Į Tampos kalną veža funikulierius. Nuo Tampos visas Brašovo senamiestis kaip ant delno. Mieste daug medelių vazonuose su miesto herbais pasodinta, jog ziemą galima butu paslėpti nuo šalčių.
Rotušės aikštėje stovi didelis renesansinis pirklio namas. Jame didžiulis restoranas su vyno statinėmis rūsyje. Rumunija yra vyno kraštas. Puikus rumuniškas vakaras jame.
Trijų skirtingų rumuniškų vynų degustacija, skambant senoviškai rumuniškai gyvai muzikai. Po to pakilus į pirmą aukštą, galima švęsti. Gyva muzika su gyvais šokiais. Kartais publika būna linksma ir užsiveda. Tada šoka visa didžiulė salė.
Rumunijos sostinė Bukareštas. Tai didmiestis šalies pietuose. Nusileidus iš Karpatų į slėnį, pasikeičia viskas aplink. Dingsta kalnai, temperatūra šokteli į viršų. Laukuose žydi saulėgrąžos, Auga įvairios kultūros. Pakeliui Ploeštis- Rumunijos naftos- dujų sostinė. Todėl neįdomus.
Bukareštas didelis. Jame likę daug senų, karalystės laikus menančių pastatų. Dalis restauruotų ir fotografuojamų. Kiti aptriušę. Vidury sostinės vietinis parodė ištisus kvartalus diktatūros metais pastatytus, vietoj nugriautų klestėjimo laikų dailių pastatų.
Rumunija yra seisminėje zonoje. Kai kurie namai paskelbti avariniais, nors žmonės juose gyvena. Bet tai sužinai tik pasikalbėjęs su čia gyvenančiu.
Bukareštas didelis. Jame likę daug senų, karalystės laikus menančių pastatų. Dalis restauruotų ir fotografuojamų. Kiti aptriušę. Vidury sostinės vietinis parodė ištisus kvartalus diktatūros metais pastatytus, vietoj nugriautų klestėjimo laikų dailių pastatų.
Atvykusiam turistui krenta į akis garsių architektų kūryba, kuri primena Paryžių arba Vieną.
George Enescu Nacionalinis muziejus yra įspūdingas Europos paveldo ženklo paminklas. Juos pasistatė XX a. pradžioje miesto meras Cantacuzino. Labai išpuošti rūmai su kunigaikščių herbu vadinami Cantacuzino rūmais. Leidžiantis Iš šiaurės į Bukarešto centrą, jie nustebina.
Prieš juos buvo Laisvos spaudos namas, stalinizmo architektūros. Toliau liaudies buities muziejus. Sekanti sankryžos žiede esanti Triumfo arka. Ji graži, bet dabar remontuojama, visa apsupta pastolių. Sekantis didžiulis pastatas- Viktorijos rūmai. Architektūriškai neįdomūs, juose Rumunijos vyriausybė.
Rumunų "Athenaeum", monumentalus neoklasicizmo ir eklektikos mišinys, pastatytas 1888 metais. Jame po I pasaulinio karo vyko balsavimas dėl atskirų Rumunijos dalių susijungimo. Interjeras prabangus. Jame vyksta prestižiniai G. Enescu muzikos festivaliai. Rūmų statybai buvo renkami pinigai iš gyventojų.
Čia jau miesto centras. Kojomis pasiekiami žymiausi objektai. Revoliucijos aikštė. Čia tiesiog pasisukiojame įvairiomis kryptimis. Aikštėje yra Karališki rūmai- Rumunijos Nacionalinis meno muziejus. Vasarą nemėgstu muziejų. Pasitenkinu eksterjeru.
Aikštėje pastatas, kurio nesinori matyti. Buvusi diktatoriaus buveinė. Iš čia valdė visą šalį. Iš čia pabėgo 1989 metais. Buvo pagautas, nuteistas myriop ir įvykdytas nuosprendis. Skvere priešais pastatą mažosios architektūros kūriniai: figūros įvairiai kenčiančių ir dingusių žmonių, Jie neturi kai kurių kūno dalių; virš jų ant smaigo pamautas lyg kiaušinis (mano nuomone). Rumunai trauko pečiais, sako brangus ir negražus.
Ant Karališkų rūmų tvoros paveikslai, rodantys, kas vyko 1989 metų gruodį. Ugnis, liepsnos. Šiurpu. Rūmai nukentėjo.
Priešais gražus paminklas pirmajam Rumunijos karaliui Karoliui I, ant žirgo sėdintis, uodega pakelta. Paminklas atstatytas koks buvo, tik žirgo uodega buvusi nuleista. Už karaliaus nugaros monumentalus pastatas, kuriame yra universiteto biblioteka.
Netoliese Kretulescu ortodoksų bažnyčia, statyta XVIII amžiuje, išlikusi per diktatūros siautėjimą. Cerkvė maža, keista kaip išliko sostinės centre.
Toliau šaunus seno ir naujo bendras kūrinys. Novotel stiklo pilis, jo fasade senas pastatas. Tiek teliko, nukritus aviacijos bombai per karą. Kažkaip keistai pasirodė, jog rumunai abu pasaulinius karus kariavo kitoje pusėje, negu mes. Nors mes iš viso nekariavome.
Paėjus vieną kvartalą ar du, atsiveria egzotiškas vaizdas: pirmame plane restauruotas gražus pastatas, o už jo pokario aukštas daugiabutis, aptriušęs, apgriuvusiais balkonais. Šone atskirai Nacionaliniai kariniai rūmai. Ambicingas pastatas. Jame armijos kultūros centras.
Toliau apskritas aptriušęs pokarinis daugiabutis. Jis ne tik bjaurus, bet ir nestabilus. Jeigu būtų žemės drebėjimas, jis sugriūtų. Prieš jį Rumunijos Nacionalinis bankas, jame yra pinigų muziejus. Klasicizmo stiliaus monumentalus pastatas su kolonomis. Atrodo, jog jis gali atlaikyti ir žemės drebėjimą, ir krizę.
Tuoj už banko Macca Villacrosse pasažas- po stogu kavinės ir parduotuvės. Pereini pasažą, vėl stiklinis bankas, jo stikle atsispindi bažnyčia. Vaizdai tikrai idomūs ir zavūs. O tai, jog yra tarpuose pastatų, laukiančių, kol juos suremontuos, prideda savo šarmo.
Priėjom 1900 m. pastatytus CEC rūmus. Statė bankui, dabar nebeatitinka banko reikalavimų. Naudojamas ypatingoms superšventėms, pavyzdžiui Rumunijos princesės jubiliejui. Eklektiškas pastatas su galingais kupolais ir gausia puošyba.
Sekantis objektas vadinamas "Senas kiemas". Tikrai senas, nes jame atkasti XIV- XV amžiaus tvirtovės griuvėsiai, Drakulos valdymo laikų. Vlado Tepešo biustas priekyje. Kokia Rumunija be Drakulos? Mitas penimas ir laistomas, kad turistai tikėtų ir visur bėgtų.
Parlamento rūmai yra didžiausi Europoje. Tai antras pagal dydį pastatas pasaulyje po Pentagono. Bukarešto Parlamentas yra sunkiausias pasaulio pastatas. Diktatoriaus ambicijų viršūnė. Namukas toks didelis, jog nufotografuoti jį yra prabanga, nes ... netelpa į objektyvą. Vargau ir nesutalpinau. Priešais jį tuščia aikštė, yra kur sustoti mašinoms ir fotografuotis.
Bukarešte mėgavomės malonia šiluma +24 vasarą. Paprastai būna apie +40 oro temperatura. Sostinė yra šalies pietuose, lygumose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą