Miestas didelis. Tikrų tikriausias miestas. Gyventojų daugiau negu Lietuvoje. Parkų, žalių plotų daug. Dominuoja dideli pastatai. Dalis jų primena sovietinę okupaciją, "socrealizmo" stiliaus. Net atnaujinti jie primena istoriją. Daug skulptūrų ir paminklų. Jie sukelia teigiamas emocijas. Daug dviračių ir juos minančių žmonių. Žmonės atsipalaidavę ir paslaugūs. Vingiuoja upė Šprė. Ja plaukioja laivai.
Berlyne žydi gėlės. Labiausiai mums patiko rausvi žydintys kaštonai. Žiedų kekės didelės, putlios, tiesiog šviečia.
Taip ir norisi sušukti Ber - ly - nas !!!
Mieste daug transporto priemonių rūšių. Naudojomės metro, antžeminiu traukinuku ir savo kojomis. Pastarosios kam skaudėjo daugiau, kam mažiau. Atstumai dideli. Matėme riedžiais važinėjančias turistų grupes. Matėme ir Trabant automobilių kolonas. Juos vokiečiai meiliai vadina Trabi.
Oras šiltesnis pavasarį nei tėvynėje. Gėlės irgi vešlesnės. Saulė šiltesnė tiesiogine žodžio prasme, nes veidas įdegė. Pavasaris pas mus ateina iš pietų ir vakarų.
Valgėme kartą lauke ant Šprė kranto. Aplink zujo žvirbliai, rinko trupinius. Jie pasirodė aktyvesni už lietuviškus analogus. Populiariausias gyvūnas- meška. Ji yra ir Berlyno herbe, ir vėliavoje.
Berlynas saugo saugo sovietinį kareivį apkrautą gėlėmis, didžiulę skulptūrą. Rytų Berlyno okupacijos simboliai populiarūs turistiniuose suvenyruose.
Didžiulis okupacijos reliktas yra Berlyno siena. 1300 metrų sienos, apipiešta rytų pusės galerijoje, apžiūrėjome. Piešiniai labai įvairūs, spalvingi. Jie jau yra saugomi kaip kultūros paminklas.
Berlyne siena buvo greitai pastatyta 1961 metais. 1989 metais įvyko politinė sienos griūtis, po to ji buvo griaunama ir ardoma. 1990 metais Vokietija susivienijo.
Berlyno siena yra istorinis miesto randas. Tačiau miestui su turtinga ir įvairia istorija jis veido negadina. Mes pirmiausia Berlyne susiradome rytų pusės galeriją, išgėrėme kavos, įamžinome atminties kortelėje sieną, po to ieškojome kitų įžymybių.
Prie rytų galerijos yra Oberbaum tiltas. Man jis gražiausias Berlyne. Su 2 bokštais. 2 lygių: automobiliams ir metro. Nuo šio tilto prasidėjo pirma Berlyno metro linija 1902 metais. Gėrėjomės ir fotografavomės ant tilto. Jo istorija gana turtinga. Jis seniai stabdydavo kontrabandininkus. Užtvėrus Vakarų Berlyną, tiltas atsirado pasienyje.
Toje pat upės pusėje yra Aleksandro aikštė. Ten stovi komunistinio Berlyno simbolis televizijos bokštas. Jis seniau statytas ir aukštesnis nei Vilniaus. Netoliese ten raudonoji miesto rotušė.
TV bokštas pastatytas 1969 metais. Yra 368 metrų aukščio. 203 metrų aukštyje yra turistinė zona su panoraminiu vaizdu. Bokšte yra internetinė kamera, kur galima iš namų pasižiūrėti kaip atrodo Berlynas. Šalia yra transporto mazgas, kur susikerta metro ir antžeminio traukinuko maršrutai.
Iš Aleksandro aikštės perėjus tiltu per upę, patenkame į salą. Čia dešinėje mus pasitinka protestantų katedra, vadinama Dome. Čia ir bažnyčia, ir muziejus. Didingas žalsvas kupolas matomas iš toli. Pastatyta 1905 metais, per karą sugriauta. Neseniai atstatyta. Prie katedros gėriau kavos , kuri buvo brangi ir prasta.
Upėje esanti Muziejų sala talpina ne tik katedrą, bet ir penketą muziejų. Žymiausias jų Pergamono, pastatytas Pergamono altoriui. Tai graikų kultūros šedevras iš Mažosios Azijos. Saloje yra Naujasis muziejus su egiptietiškais šedevrais. Žymiausias čia Nefertitės biustas.
Iš salos ateiname į žemyną. Čia Berlyno Humbolto Universiteto rūmai abipus. Paties Humbolto paminklas stovi kitur, netoli zoologijos sodo. Jis didelis, bet stovi ant šaligatvio. Tad su juo pasisveikinau.
Berlyne labai daug vamzdžių virš žemės ir net virš galvos. Nudažyti įvairiom spalvom. Tęsiasi šimtus metrų. Vilniaus menininkų kūrinys vamzdis čia net nebūtų pastebėtas.
Nuo universiteto eina Unter der Linden, kuri tęsiasi iki Brandenburgo vartų. Tai rytinio Berlyno pagrindinė gatvė. Dabar tarp jos liepų ištisai vyksta statybos, todėl vaizdelis nekoks. Liepos neatrodo senos ir ypatingos. Turistų čia daug.
Beeidami matome keletą svarbiausių šalių atstovybių. Brandenburgo vartai lyg ikona. Čia patogu fotografuoti, geras apšvietimas, niekas neužstoja. Už vartų gatvė keičia pavadinimą. Toliau tai Birželio 17-os gatvė. Ji eina per Tiergarten, parką. Tai lyg žalieji miesto plaučiai pačiam centre. čia jau buvo Vakarų Berlynas.
Šalia Brandenburgo vartų yra Bundestagas. Tai ir valstybės suvienijimo, ir karo pabaigos simbolis. Jis atgimęs kaip feniksas iš pelenų. Senas pastatas su nauju stiklo kupolu. Mūsų kelionėje jis buvo vienas pagrindinių tikslų.
Buvome užsiregistravę iš anksto internetu. Todėl eilėje nesigrūdome. Atėjome, perėjome patikrą kaip į lėktuvą. Man laikinai iki išėjimo paėmė peiliuką. Sugrupavo mus pagal šalis. patekome su australiečiais ir olandais į anglakalbių grupę.
Vedžiojo mus daug, ilgai pasakojo. Buvo įdomu, nauja ir naudinga. Sėdėjome parlamento posėdžių salėje. Kabo Vokietijos ir ES vėliavos bei Vokietijos herbas. Įsivaizduoju kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel vadovauja parlamento darbui.
Ekskursijos vinis buvo lipimas į stiklinį kupolą. Tai įspūdinga visapusiškai. Lauke švietė saulė, todėl po kupolu buvo geras apšvietimas. Nuo kupolo viršaus panoraminis vaizdas į miestą. Turistų daug, bet nėra grūsties.
Bundestage yra ramybės patalpa. Mūsiškai tai būtų koplyčia. Religiniai simboliai minimalūs. Ultramodernu.
Kitoje Brandenburgo vartų pusėje žydų memorialas. Ten 2711 stačiakampių akmenų. Jie įvairaus aukščio. Vietomis ant jų gali sėdėti. Kitur jie viršija žmogaus ūgį. Pamatytas įspūdis išlieka visam laikui. Kai kur siauri tarpai tarp aukštų akmenų glumina.
Paėjus toliau yra Potsdamo aikštė. Ji garsi Sony centru, stikliniais dangoraižiais. Moderni ir kultūringa. Istorijoje joje buvo spygliuotų vielų užtvaros, niekieno zona, buferinė teritorija tarp padalinto Berlyno.
Birželio 17-os gatve pasiekiame "Aukso Lizę". 8,3 metrų aukščio deivės skulptūra ant aukšto pjedestalo. Man ji priminė Nikę. Spiraliniai laiptai veda kolonos viduje iki deivės. Aplink Didžioji žvaigždė- susikerta daug gatvių. XIX amžiaus antroje pusėje pastatyta atminti Vokietijos 3 karų pergalėms. Tai Pergalės kolona.
Prie kolonos suvalgėme Vienos dešrelių su garstyčiomis ir alumi po platanu lauke. "Aplankėme" Vokietijos prezidentą netoliese Bellevue. Apsauga neįleido , o mes apžiūrėjome pilį iš toli. Čia žydėjo daug rausvų kaštonų.
Birželio 17-osios gatvė buvo uždaryta eismui, vyko Avon organizuotas bėgimas prieš krūties vėžį. Žiūrovus apšildė breikdanso atstovai, vokiškos dešrelės ir vokiškas alus. Mes dar kartą jų paragavom.
1953.06.17 Berlyne įvyko sukilimas prieš sovietinę valdžią. Jį numalšino rusų armija tankais ir šūviais. Žmonės masiškai, virš 100.000 pabėgo į Vakarų Vokietiją.
Ėjom palei Tiergarten, gatve, kurios vienoje pusėje buvo parkas, kitoje ambasados. Pasiekėme zoologijos sodą ir ilgai juo grožėjomės. Drambliai ir drambliukas. Žirafos. Liūtai. Neminėsiu pavadinimų, jie paprastai žinomi. Zooparke neužuodėme smarvės. Gyvūnai buvo išsišėrusiu, blizgančiu kailiu, t.y. gerai prižiūrimi. Čia vaikščiojome ratais, nesupranti iš kur atėjai, bet ateini prie vartų iš kitos pusės. Reiškia viską apėjome.
Kojas skaudėjo. Kai kam sutino. Bet mes kantrūs. Perkame vokiško raudono vyno. Einame netoli zoologijos sodo į viešbutį aptarti įspūdžių, kad kojos pailsėtų. Pastebėjome, kad Berlyne daug žmonių vaikščiojo su batais, bet be kojinių. Aš šitaip net šiukšlių neišnešu. Gal kojos nepavargsta be kojinių?
Tiesa, viešbučio kambario padėtis nuostabi,- per langą matėme Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčią. Pastaroji buvo apgriauta per karą. Ji neatstatoma, išlieka kaip karo priminimas. Čia buvo britų atsakas už sugriautą Koventrio miestą. Bažnyčią aplankėme. Ji labai fotogeniška. Skirtingu paros metu, kai keičiasi saulės apšvietimas, kinta bažnyčios vaizdas.
Bet visada vaizdo neužstoja kiti objektai. Šalia šios bažnyčios yra mėlyno stiklo gedulinga moderni bažnyčia ir moderni varpinė. Šioje bažnyčioje uždegiau žvakę, klausėmės vargonų muzikos.
Netoli šios bažnyčios ir zoologijos sodo matėme Ulafo Palmės aikštę. Ji nedidelė, viduryje kažkokie luitai specialiai suversti vienas ant kito.
Miesto centre atėjome į Gendarmenmarkt aikštę. Centre yra koncertų rūmai su nutiestu raudonu kilimu ant laiptų. Aikštės galuose yra prancūzų ir vokiečių katedros. Pastatai yra simetriški.
Bendras aikštės vaizdas labai įspūdingas, išbaigtas. Mėgsta čia turistai lankytis. Mes 2 kartus čia buvom. Vieną kartą per lietų po skėčiu aikštėje gėrėme kavą. Prieš vykstant į Berlyną šios aikštės planuose nebuvo. Atsitiktinai į ją atėjome iš metro sustojimo. Kitą dieną čia vėl apsilankėme.
Prancūzų katedroje klausėme muzikos. Tiesiog sėdėjau, klausiausi ir pailsėjau. Kitame aikštės gale yra vokiečių katedra. Jos viduryje aukštas bokštas. Keli aukštai yra muziejus. Nemokamas.
Rūbinėje reikia nusirengti ir palikti kuprinę. Antrame aukšte ekspozicija skirta Bundestagui. Yra posėdžių salė su vėliavomis ir herbu. Leidžiama fotografuoti. Yra kalnas popierių, tai priimti įstatymai.
Už vokiečių katedros yra Hiltono viešbutis ir suvenyrų parduotuvė. Mes tuo pasinaudojom ir išsiuntėm artimiesiems atvirlaiškius iš Berlyno.
Kokie trūkumai Berlyne? Sunku buvo rasti paprasčiausią maisto parduotuvę miesto centre. Kartais kava turistinėje vietoje būna brangi ir prasta. Prie Dome mums taip atsitiko. Trečias trūkumas- surasti miesto planą. Metro yra tik schematinis planas.
Išlipus į paviršių kartai sunku susiorientuoti. Turizmo informacijos centrą radome jau uždarytą. Viešbutyje geri planai, bet jį patį sunku rasti. Nes ant pastatų nėra gatvių pavadinimų, jos ant specialių stulpų. Numeracija mums reikalingoje gatvėje buvo eilės tvarka; 1- 2 -3 - ... Irgi neįprasta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą