Dar kartą į Albaniją

                                         

  „Erelių šalis“- taip albanai vadina savo šalį. Erelių nepastebėjau. Bet Albanija turi savo šarmo. Yra dar ten skurdo- pakelėse mačiau čigonų taborus.
                                       

Yra prastų neasfaltuotų kelių. Bet jie stengiasi. Jie garbina savo didvyrius: ir viduramžių, ir prieš šimtą metų paskelbusius nepriklausomą valstybę, ir dabartinius, kurie po komunizmo žlugimo kūrė Albaniją.
                                       

    Albanijos pietinė pakrantė gerai matosi iš aukštai, iš lėktuvo arba aukščiausio Korfu kalno Pantokratoro viršūnės. Netgi matosi sūrus Butrinto ežeras, miestai.
                                       

    Yra šiukšlių. Daug. Pilni konteineriai. Pilna pakelėse, tuščiose miestų vietose. Policininkai atrodo dar turintys mažai galių. Dažnai jie beviltiškai stebi eismą. Tai man nė kiek nesumažina noro pažinti Albaniją.
                                       

Albanija dar nepriklauso ES, tad negauna išmokų, reikia patiems viską daryti. Bet priklauso NATO.

Albanė, su kuria kalbėjau, prašė jos klausti. Ji norėjo, kad Albanija man patiktų. Stengėsi paaiškinti, kas buvo nesuprantama ar keista. Išmokė kelių albaniškų žodžių, bet grįžus namo visi jie išgaravę.

                                          

Albanijoje yra piniginis vienetas lekas. Euras kainuoja apie 140 lekų. Bet visur lengva atsiskaityti eurais, grąžą atiduoda eurais. Lekų taip ir nepačiupinėjau.

                                           

Pakelėje pilna automobilių plovyklų, kurias sudaro jaunas albanas ir vamzdis.

Pagrindinis Albanijos kurortas prie jūros yra Saranda. Miestas pietuose prie Jonijos jūros. Čia jūros krantas status.
                                       

    Todėl miestas prispaustas prie kranto. Nuo Sarandos netoli iki Korfu salos Graikijoje, todėl sala beveik visada matoma ir dominuoja tolimame plane. Labiausiai į akis krenta aukščiausias Patokratoro kalnas.

                                         

Saranda ilga, išsivingiavusi pagal kranto liniją. Pastatai aukšti. Miestas naujas. Daug statomų namų. Tiesiog nuskeliama uola, vietoj akmenų kyla nauji daugiaaukščiai.
                                       

   Teko valgyti Sarandos centre ant restorano plokščio stogo. Maistas skanus. Primena graikišką virtuvę. Pasižiūri žemyn nuo stogo- magistralinė gatvė, važiuoja mašinos, pasižiūri tolyn- matai kalnus virš miesto ir paplūdimį žemiau Sarandos. Kalvų viršūnės virš Sarandos rusvos spalvos, turi mažai augmenijos.

                                          

Kurorto centre krantinėje stovi apvalus turistų informacijos centras, jame yra pagrindinis suvenyrų pirkimo centras. Šalia gatvės ištįsęs turistų turgelis.

                                                           

Patinka man tolerancija Albanijoje. Sarandoje šalia mečetės stovi ortodoksų bažnyčia. Pastarųjų tikinčiųjų Albanijoje yra daugiau nei musulmonų. 

                                         

    Šalyje nėra vienos dominuojančios religijos.

Šalis pietuose, vasarą čia karšta. Bet papuolėme mes Sarandoje į lietų. Lijo ilgokai, neliko matomumo, pasidarė pilka. Bet šalta nebuvo.

                                          

Jei važiuoji iš Sarandos į albanų mėgstamą vietą- Žydrąją akį, laukia 22 km kelio. Pakelėje labai vargani čigonų būstai. Taboras. Plikame lauke būdos labiau primena avių ar kitų gyvūnų patalpas. Jos neprimena namų, bet juose gyvena čigonai.

                                         

Privažiuojame tarp kalnų slėnį. Gamta pasidaro labai žalia. Pakeliui pravažiavom upę su užtvanka, kurią seniai pastatė komunistai. Hidroelektrinė gamina elektrą.
                                       

 Kelis kilometrus tenka įveikti be asfalto. Kalno šlaite iškastas kelias. Prieš jį reikia įveikti siaurą tiltą. Slėnyje trykšta šaltiniai. Bėga srove. Vinguriuoja upė su tiltais per ją. Vanduo skanus ir švarus.
                                       

Gėriau jį. Įdomiausiame taške iš skylės uoloje trykšta vanduo. Iš upės dugno. Virš to šaltinio- skylės yra lieptukas. Žmonės iš kokių 2 metrų šoka į skylę, šaltą vandenį. Šalia pat sekli upė.
                                       

Virš to viso slėnio žali šlaitai, žaluma sodri. Yra kavinės, kur albanai švenčia, šoka. Jiems žydroji akis prilygsta stebuklui. Mums reikėtų geresnio kelio į ten.
                                       

Albanijos vasaros karštį patyrėme, nuvažiavę į Butrintą. Tai UNESCO saugomas antikinis miestas. Iki Butrinto nuo Sarandos yra 18 kilometrų. Jis yra tarp sūraus ežero ir Jonijos jūros.
                                       

   Ežeras Vivari kanalu susisiekia su jūra. Per Vivari kanalą tilto nėra. Automobilius perkelia keista plokštuma, lynu sujungta su krantu. Ežero didelis vandens plotas. Jame auginamos midijos. Mačiau jų „fermas“.
                                       

Antikinės Graikijos miestas vėliau tapo Romos imperijos miestu Butrintu. Vėliau priklausė Venecijai. Butrinto apylinkės užpelkėjo, veisėsi maliariniai uodai. Miestas buvo apleistas, negyvenamas. Archeologai daug kartų, skirtingų šalių kasinėjo.
                                       

Aukščiausioje Butrinto vietoje stovi venecijiečių tvirtovė. Nuo jos gražūs panoraminiai vaizdai. Viduje esanti ekspozicija nesudomino mūsų. Užtat fotografuoti į visas puses buvo smagu.
                                       

„Butrintas“ reiškia sužeistą jautį. Pagal padavimą iš Trojos tremtiniai aukodavo jautį. Sužeistas jautis mirė Butrinto paplūdimyje, palaikė geru ženklu čia įsikurti.
                                       

Medicinos dievo Asklepijaus šventykla pietinėje dalyje. Asklepijų garbino vandeniu, kurio čia pakankamai.
                                                   

Helenistinis palikimas šalia yra teatras. Tai pusė lanko amfiteatro šlaite. Priekyje 3 arkos įėjimui aktorių. Teatre vyko romėnų pasirodymai.
                                       

     Netoliese romėnų pirtys su šaltąja ir šiltąja dalimis. Antikos laikais buvo labai apgalvotas ir įgyvendintas temperatūrinis pirties režimas. Dabar vasarą čia visur bala ir karšta.
                                       

Tolėliau vėlesnio laikotarpio- VI amžiaus apskrita baptisterija- krikštykla su 16 kolonų ir labai gražia polichromine mozaika.
                                       

    Netoli jos to paties laikotarpio bazilika. Bizantijos palikimas. Mozaikos grindyse. 

Miesto siena juosė miestą. Vieni vartai vadinami Liūto vartais. Virš jų pavaizduotas liūtas ryjantis bulių.Liūto vartai yra žemi. Einant būtina pasilenkti. 

                                       

Kiti vartai prie pat sūraus ežero vadinami Ežero vartais. Antikos laikais jie vedė iš uosto į miestą.