Aplink Mazoviją ratu

                                         

                               

                                

    Mazovijos ir Lenkijos sostinė yra Varšuva. Važiuoti per šį didmiesti sunkoka, užima daug laiko. Esu Varšuvą pervažiavęs ne vieną dešimtį kartų. Kilo mintis- apvažiuoti ją ratu. Ne visai tiksliai, bet aplink. Tai irgi iššūkis. Apvažinėja Varšuvą ir vilkikai. Kai jų daug susidaro vilkikų kamščiai. Važiuojant į Čerską, teko kelių kilometrų eilėje stovėti ir lėtai judėti.
                                

     Čersko pilis yra 30 kilometrų už Varšuvos. Važiuojant į ją sostinę reikia pervažiuoti arba apvažiuoti. Nuvykti verta, nes Čerskas buvo Mazovijos sostinė. O dabar mažas miestelis, labiau kaimas.
                               

    Pilis pastatyta prieš tūkstantį metų. Ją puldinėjo pagonys prūsai ir lietuviai. Tuo metu Varšuvos dar nebuvo. Čerskas Kulmo miesto teises gavo 1388 metais.
                               

    Jis buvo Mazovijos kunigaikštystės sostinė. Tuo pačiu buvo karališkas miestas. Karalienė Bona, Žygimanto Senojo žmona, po jo mirties gyveno Čersko pilyje ir ją valdė.
                                

     Čersko herbas buvo žalias drakonas. Kunigaikštis Konradas Mazovietis pilies požemyje laikė mažą berniuką, vėliau tapusį Krokuvos kunigaikščiu Boleslovu Droviuoju.
                               

     Čerskas yra į pietus nuo Varšuvos. Kitas įdomus miestelis yra 68 kilometrai į šiaurės rytus nuo Varšuvos. Tai Livas. Pavadinimas yra baltiškos kilmės. Jis daug kartų nukentėjęs nuo maro, gaisro, karo ir atskiro mūšio.
                                

    1421 metais Livui suteiktos miesto teisės ir pradėta statyti pilis. Aplink pilį vingiuoja Liveco upė. Ji mėgstama baidarininkų turistų. Yra patogi sustojimo vieta. Upė teka per pelkėtas vietas, tą ir reiškia pavadinimas.
                             

     Livas yra Mazovijos pakraštyje. Šalia buvo LDK žemės. Pilies išliko tik gotikinis bokštas. Prie jo pristatyti seniūno rūmai. Dabar pastatuose yra muziejus.
                               

    Šalia yra didesnis miestas Vengruvas. Miesto teises gavo 1441 metais. Miestas buvo privatus. Priklausė Kiškų giminei, vėliau per vedybas atiteko Radviloms. Vengruvo herbe yra Radvilų herbo dalis 3 trimitai. Per jų giminę miestas buvo reformacijos bastionas. Jie plėtė mieste manufaktūras. Daugiau kaip pusę miesto gyventojų sudarė žydai.
                               

     XVII amžiuje tvano metu nukentėjo nuo švedų. Po to miestas iš Radvilų atiteko Krasinskiams, kurie buvo katalikai.
                                

     Miesto centre pėsčiųjų zona. Iš tolo baltai šviečia Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bazilika. Trinavė barokinė bažnyčia.
                                

    Konskie miestas yra Švento Kryžiaus vaivadijoje, piečiau Varšuvos. Dabar jis yra Green velo dviračių maršruto pradinis taškas. Maršrutas vingiuoja apie 2 tūkstančius kilometrų. Yra ilgiausia Lenkijoje dviračių trasa.
                               

Anksčiau daugiau kaip pusę miesto gyventojų sudarė žydai. Dabar tai nedidelis pramonės miestas. Centre dominuoja gotikinė bažnyčia, statyta 1492- 1520 metais, kai Kolumbas plaukė į Ameriką.
                             

Netoliese skvere yra T. Kosciuškos paminklas.

Mieste didelis parkas. Jame Egipto oranžerija, graikiška šventovė.
                                

    Parko pakraštyje dideli vienaaukščiai rūmai iš 2 dalių, simetriški. Juose miesto, savivaldybės, kultūros įstaigos. Tarp rūmų fontanas, gėlės, vanduo. Smagu čia pasėdėti.
                               

     Pakeliui į Konskie miestą, yra nedidelis miestas Drzewica. Ji formaliai priklauso Lodzės vaivadijai. Tačiau yra Mazovijos vaivadijos pasienyje. Miestelis nedidelis. Jo įžymybė yra pilis. Ją pastatė Gniezno arkivyskupas Drzewickis 1535 metais.
                               

    Ji yra parke ant upės Drzewiczka kranto. Drzewickių giminei priklausė prieš 200 metų. Pilis nukentėjo nuo švedų, dar labiau nuo 1814 metų gaisro. Didingos 4- bokštės pilies griuvėsiai matomi iš tolo. Įėjimo angos yra užmūrytos, todėl į pilį neįmanoma patekti .
                               

Kitas įdomus miestas yra Pultuskas. Jis nuo Livo yra už 79 kilometrų. Nuo jo į pietus Varšuva už 57 kilometrų. Tai apskrities centras su 19 tūkstančių gyventojų.
                                

     Miestas labai gražioje vietoje ant aukšto Narevo kranto. Labai turtinga istorija. 1257 metais gavęs miesto teises Pultuskas. 1368 metais miestą buvo užpuolęs LDK kunigaikštis Kęstutis. Lietuviai Pultusko pilį sudegino. Pultuskui pagerėjo situacija, kai buvo pasirašyta Krėvos unija.
                                

          Plocko vyskupai rezidavo Pultusko pilyje. Viduramžiais Pultusko mūrinės fortifikacijos buvo trečios Mazovijoje po Varšuvos ir Plocko. Prie Pultusko buvo ne vienas mūšis skirtingų kariuomenių. Prie Pultusko Vytauto Didžiojo vedama kariuomenė į Žalgirio mūšį kėlėsi per Narevą.
                             

         Žymiai vėliau- 1806-1807 metais Pultuske apsistojo Napoleonas. Stebėjo kariuomenių judėjimą iš pilies. Rusai atsitraukė. Po to Prūsijos ir Rusijos vadovai pasirašė su Napoleonu Taikos sutartį Tilžėje.
                                

         Ramybė tęsėsi 5 metus. Lietuvos užnemunė po to irgi pateko Napoleono globon, panaikinta baudžiava, įvestas Napoleono kodeksas. Pultuskas net vadinamas labiausiai puldinėjamu miestu Lenkijoje.
                             

          Pultuskas turi daug sąsąjų su Lietuva. Pirmas Vilniaus Universiteto rektorius Petras Skarga prieš tai buvo pamokslininku Pultuske, čia pradėjo karjerą.
                               

          Čia jėzuitų kolegija įsteigta 1576 metais. Dabar tai licėjus P. Skargos gatvėje. Šalia jos yra Petro ir Povilo bažnyčia. Joje 5 su Lietuva susijusių žmonių epitafinės lentos.
                               

           Kita lenta skirta šventajam jėzuitui Andriejui Bobolai. Jis studijavo Vilniaus Universitete, dirbo ilgai Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje, buvo net rektoriumi.  Jis žuvo nuo užpuolikų rusų, kai dirbo misionieriumi.
                               

          Epitafinė lenta skirta Motiejui Sarbievijui, kuris buvo žymiausias LDK poetas. Ji gimęs Plocko apylinkėse. Buvo Vilniaus Universiteto profesoriumi.
                                

         Konstantinas Sirvydas mokėsi Pultuske. 1631 metais išleido  3 kalbų lietuvių- lenkų- lotynų kalbų žodyną. Jis buvo jėzuitas, kilęs iš Aukštaitijos. Jo lietuviški sukurti žodžiai: "taisyklė, spaustuvė, medvilnė..." prigijo, o "niuresys, bendrystė, viešpatystė" neprigijo, bet visai gražūs.
                                

          Epitafinė lenta skirta Jokūbui Vujakui. Jo parašytą "Postilę" išvertė M. Daukša ir išleido, priekyje parašė prakalbą 1599 metais.  Jis buvo Vilniaus Universiteto vicerektorius.  Jėzuitų mokslo šviesa sujungė Pultuską ir Lietuvą.
                                

          Mieste 2 kartus buvo Napoleonas. 1868 metais prie Pultusko nukrito 9 kg meteoritas. 1463 metais pastatytas pilies bokštas ir pati renesansinė pilis. Ją statė ir stiprino vyskupai.
                                

       Pilis labai graži, lanko ar pasagos formos. Jame įsikūręs viešbutis. Narevas čia vingiuotas, su atšakomis, pusiasaliais, salomis. Pilyje vyksta prabangios puotos ir meno parodos.
                                

     Pultusko rotušės aikštė stačiakampė, ilgiausia Lenkijoje 380 metrų ilgio. Jos viduryje stovi rotušė. Jos bokštas yra aukštas XVI amžiaus, jo viduje muziejus.

Nuo Pultusko 41 kilometras į šiaurės vakarus yra Cechanuvas.
                               

     Apie 100 kilometrų jį skiria nuo Varšuvos. Apie 46 tūkstančius gyventojų. Apskrities centras į šiaurę nuo sostinės. Per miestą teka Lydynia upė. Miestas paminėtas 1065 metais.
                               

     Nuo 1400 metų turi miesto teises. Miestą puolė prūsai, jotvingiai. Galiausiai lietuviai su Algirdu 1337 metais sudegino pilį. Tada upės saloje pastatyta pilis. Iki 1526 metų Cechanuvas buvo Mazovijos kunigaikščių miestas.
                

           

     Mūrinė pilis su 2 bokštais dabar yra miesto vizitinė kortelė ir turistų traukos centras. Kvadratinio plano pastatas su 2 bokštais kampuose. Jie gražiai atsispindi upės vandenyje. Viduje yra muziejus. Aukštos pilies sienos. Iš bokšto atsiveria gražus vaizdas.
                             

     Už keliolikos kilometrų nuo Cechanuvo yra Opinoguros miestelis. Jame parkas ir neogotikiniai rūmai. Jie priklausė Krasinskių šeimai. Garsiausias iš jų poetas Zigmuntas Krasinskis. Jis turėjo grafo titulą.

Taip beveik apvažiuota Mazovija. Didelė vaivadija Lenkijos viduryje.