Gerąja prasme nustebino Tirolio sostinė Insbrukas. Man žodis Tirolis asocijuodavosi su tirolietiška muzika, jodliavimu, kurią labai mėgstu. Dirbant pakelia darbingumą, tonusą, o naktį migdo, jos fone užmiegu.
Dar šitas regionas garsus slidinėjimo kurortais. Bet vykau vasarą, tai lyno keliais nesidomėjau.
Istoriškai Tirolis buvo didelis ir labai svarbus. Dabar jį dalinasi Italija ir Austrija. Šiaurinis Tirolis yra Austrijoje ir susideda iš 2 dalių. Per Tirolį teka Ino upė, miestai išsidėstę slėnyje. Autostradoje daugybė tunelių. Visa Austrija yra graži, bet Tirolis ypatingas.
Insbrukas yra didžiausias Tirolio miestas ir jo sostinė nuo 1429 metų. Jame gyvena 130000 gyventojų. Kiti regiono miestai žymiai mažesni. Insbrukas yra penktas pagal dydį Austrijoje.
Būnant mieste, jis neatrodo didelis,- visada matosi kalnai virš jo. Įsikūręs abipus Ino upės. Išvertus pavadinimą, reiškia "Ino tiltas". Miesto herbe nuo viduramžių nepakitęs vaizdas- tiltas, žiūrint iš paukščio skrydžio.
Dabar per Iną yra daug tiltų. Mieste patogus susisiekimas tramvajais. Bet pabandžiau pėsčiomis apeiti. Aplink centrą pavyko. Vakare vyko daug koncertų įvairiose vietose: salėje, kurios durys atviros, ateini ir klausaisi, aikštėse laikinose scenose.
Ten praeiti sunku pro sėdinčią ant pievutės klausytojų minią. Visi geria alų. Pilnos kavinės žmonių. Vaikščiojau vakare kol visai sutemo ir kojos pavargo. Žmonės linksmi ir geranoriški, lengvai apsvaigę nuo muzikos ir alaus. Mergvakariai ant tilto per Iną.
Tamsoje bandžiau surasti turistinius objektus. Trūko apšvietimo. Teko atidėti kitai dienai.
Insbrukas randasi Karvendelio Alpėse, yra kelios virūnės virš 2000 metrų aplink miestą. Insbruke susikerta magistralės, Brenerio perėja veda į Italiją. 1964 ir 1976 metais Insbruke vyko žiemos olimpinės žaidynės.
Retas miestas pasaulyje gali pasigirti buvęs 2 kartus olimpine sostine. Matomas iš tolo Bergisel šuolių su slidėmis tramplinas. Jis ir stadionas stovi kalno šlaite miesto pakraštyje.
Viduramžiais Tirolis priklausė Šventosios Romos Imperijai. XV amžiuje imperatorius Maksimilijanas I pasirinko Insbruką savo rezidencijos vieta. Prieš tai IV amžiuje netoli Insbruko buvo romėnų gyvenvietė. Per Insbruką ėjo kelias iš pietų į šiaurę per Alpes.
Insbruko vaizdas kaip atviruke: Ino upės pakrantėje spalvoti namai, virš jų tolumoje kalnai ir sniegas, tiltai per upę, bokštai senamiestyje.
Miesto svarbiausias turistinis objektas arba Insbruko simbolis yra Auksinis stogas. Senamiesčio centre Tirolio valdovų rezidencija. Joje įsikūrė imperatorius Maksimilijanas I. Jis įsirengė lodžiją į plačios gatvės galą, panašiau į aikštę. Virš lodžijos didelis varinis plokštelėmis dengtas stogas. Pastatyta buvo 1500 metais. Lodžijoje imperatorius stebėjo vaizdą miesto centre, pasirodymus, kultūrinius renginius.
Hofkirche. Tam pačiam imperatoriui skirta bažnyčia. Dabar ji yra kaip muziejus. Tai yra kenotafas. Bažnyčioje stovi 28 didelės bronzinės svarbių to laikotarpio žmonių figūros.
Renesansiniai vargonai XVI amžiaus vidurio. Yra kunigaikščio Ferdinando II ir Filipinos kapai. Prie bažnyčios yra liaudies buities muziejus, įėjimas bendras.
Miesto bokštas beveik šalia Auksinio stogo. Įėjimas mokamas. 51 metrų aukščio statinys. Tai senosios rotušės bokštas.
Turistams skirta aikštelė yra žemiau. Visas senamiestis ir beveik visas Insbrukas po kojomis. Fotografavimas čia malonumas. Auksinis stogas tiesiog po kojomis.
Nuo Auksinio stogo einant į priekį, pereinu Marijos Teresos gatvę. Viduryje stovi Triumfo arka. Įdomi simbolika. Viena arkos pusė yra linksma, nes pavaizduotos Marijos Teresos sūnaus Leopoldo II vestuvės, jis tapo imperatoriumi. Tada prabangios vestuvės užsitęsdavo. Joms nepasibaigus, mirė Marijos Teresos vyras. Kitoje arkos pusėje pavaizduota tas nelaimingas įvykis.
Toj pačioj gatvėj stovi šv. Onos kolona. Ji pastatyta Bavarijos užpuolimui atminti.
Hofburgo imperatoriaus rūmai yra gigantiški, prabangūs, juos galima lyginti tik su dvejais Vienos rūmais.
Netoliese Šv. Jakobo katedra. Ji barokinė, puošni. Leidžiama aplankyti ir fotografuoti.
Kitoje upės pusėje gerai matomi spalvingi namai. Juos geriausia fotografuoti nuo tilto.
Kitą aplankiau Wattens mieste esantį Svarovskio muziejų. Čia yra gamykla. Žydų kilmės Svarovskis paskutinio karo metu išplėtė gamybą, prekiavo per neutralias šalis su Vokietija.
Tai vadinamas Kristalų pasaulis. Čia yra lyg atskiras pasaulis arba kosmosas. Nes muziejus tiek nepanašus į jokį matytą muziejų. Įeinama per keistą žalią milžiną, iš jo burnos bėga vanduo. Keistos blizga akys.
Įėjus daug tamsių kambarių. Keliolika. Kiekviename skirtingi šviečiantys, atspindintys, blyksintys dariniai. Tai rutulys, tai kristalai. Tokių vaizdų niekada niekur nemačiau.
Tai lėlės, tai kažkokie šviečiantys drabužiai. Stebuklų kambariai. Viename kambaryje yra scena, ant kurios kalba visiems žinomas žmogus. Jis dingsta. Atsiranda kita įžymybė.
Nesuprantu kaip jie atsiranda. Svarbiausia, kad tie žmonės seniai mirę. Nežinau ar scena tikra. Vaikščiojau po tokį stebuklų, atspindžių, iliuzijos pasaulį. Bilietas į čia brangus- 19 eurų. Bet įspūdis neįkainojamas.
Pagaliau baigėsi stebuklai. Įeinu į didžiulę parduotuvę iš muziejaus. Čia ėmė skaudėti galvą. Nes sugalvoti, ką nupirkti moteriai Svarovskio centre, ne vyro galvai.
Ačiū, padėjo moteris, nupirkau, parvežiau, tiko, patiko, taškas.
Iš parduotuvės parenkama į didelę teritoriją, kur stebuklai lauke. Tai kristalų debesys virš galvos. Vandens telkinys, kur vanduo juodas, nors toks nėra.
Į telkinį įeinu iki vidurio nesušlapdamas kojų. Vanduo o iki pažastų, bet kojos sausos. Iliuzija. Šitą dalyką galiu paaiškinti. Bet tegul atvažiavęs kiekvienas ar kiekviena susigaudo ir patiria įspūdžių.
Dar yra augalų labirintas, kurį pats įveikiau, nors ne iš karto. Yra alpinariumas su skulptūromis, gėlėmis.
Žodžiu sakant, Svarovskio centras yra skirtas moterims, bet įdomus ir vyrams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą