Belovežo giria saugoma UNESCO, padalinta tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Pirmykštė sena giria. Lenkiškoji pusė buvo aplankyta anksčiau. Ji aprašyta straipsnyje: http://keliautojas.blogspot.com/2016/01/aplink-esperanto-gimtine.html
Dabar pavyko pažvelgti į Baltarusijoje esančią Belovežo girią.
Belovežo giria yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše, taip pat yra UNESCO biosferos rezervatas.
Lankytojams skirta Senelio Šalčio rezidencija ir Gamtos muziejus su gyvūnų aptvarais.
Dar yra svarbi vieta girioje, kur 1991 metų gruodžio 8 dieną susitiko B.Jelcinas bei Ukrainos ir Baltarusijos prezidentai: L. Kravčiukas ir S. Šuškevičius. Jie pasirašė sutartį ir išardė Sovietų Sąjungą. Dabar ten Baltarusijos prezidento rezidencija. Viskulių kaimas.
Belovežo pavadinimas kilo iš Kameneco miesto Baltojo bokšto (Belaja veža). Miestas yra netoli pietinės girios dalies, iš tikrųjų raudonas.
Gyvūnai turistams demonstruojami aptvaruose. Už dvigubos tvoros gyvena 2 meškos. Girioje jų nebėra. Pasirodo miškas per mažas meškoms ir stumbrams. Pasirinkti pastarieji.
Už aukštų tvorų yra stumbrų, elnių, stirnų. Girioje gyvena lūšys. Tvoromis apjuosti gyvūnai pasirodė beveik plyname lauke, kur medžiai pavieniai. Kur jie vasarą slepiasi nuo saulės neaišku. Aplink aptvarus asfaltuoti takai, šalia kelias, pasiklysti nėra kur.
Muziejaus pastatas didelis, gražus. Ekspozicija ypač turtinga ir gražiai pateikta. Nuotraukoje matomi vartai į Belovežo girią, už jų gamtos muziejus. Už nugaros yra Kameniuki kaimas. Per šį kaimą patenkama girion.
Čia yra stumbras vienas didžiausių ir sunkiausių. Du elniai susikibę ragais, jie abu čia yra. Vaikščiojant lydi paukščių ir kitų gyvūnų garsai. Tad jautiesi tikrame miške. Gyvūnų iškamšos tikros, natūraliai atrodo, aplinka kaip tikrame miške.
Kita atrakcija Belovežo girioje yra Senelio Šalčio rexidencija. Ji yra už kelių kilometrų nuo Viskulių kaimo, kur pasirašyta sutartis. Atvyksti prie užvertų vartų. Pasitinka Senelio Šalčio padėjėja.
Užduoda klausimą iš pasakos ar užmena mįslę. Atveria vartus palydi iki kitos padėjėjos ar padėjėjo. Jų ya beveik dešimtis. Apsirengę skirtingais rūbais. Parodo stebuklingą šulinį be kibiro.
Namelis su stebuklingu veidrodžiu, apėjus pažvelgus per antrą langą galima atjaunėti, bet tik tam momentui. Stovi 12 mėnesių skulptūrų, kiekvienas gali išsirinkti savo gimimo mėnesį.
Kitur stovi rytietiško kalendoriaus atstovai. Pernai ieškojau šių metų žiurkės ir radau. Senelio Šalčio namas dviejų aukštų, bet jis pats darbe. Tai yra po didele egle su snieguole.
Jie fotografuojasi su visais lankytojais. Pakeliui apeinu stebuklingą malūną. Įeinant į teritoriją reikia sugalvoti 100 norų ar svajonių. Apeinant reikia vis naujo noro.
Sekantis yra medinis tiltas iš 97 rąstų. Nes tiek norų dar likę, einant reikia sugalvoti. Toliau namelyje laukia Senelio Šalčio dovana, kurią gauna kiekvienas atvykęs.
Tai eglės formos meduolis. Pabaigoje lieka pavalgyti. Populiariausias patiekalas blynai su kondensuotu pienu arba uogiene. Čia daugiausia atvyksta vaikų. Dideliais autobusais.
Trečias Belovežo girios akcentas yra Kameneco mieste. Miestas nedidelis. Tačiau bokštas senas ir garsus. Baltasis bokštas. Jo vardu pavadinta visa didžiulė giria.
1276 metais įkurtas miestas. Valdė tada kunigaikštis Vladimiras Vasilkovičius. Pirmoje XIV amžiaus pusėje Kamenecas atiteko LDK. Jį valdė kunigaikštis Kęstutis, vėliau Jogaila, po to Vytautas Didysis. Pastarieji du medžiodavo Belovežo girioje ir Kameneco bokšte susitikdavo.
Bokšte popiežiaus legatas įteikė bulę Lenkijos karaliui prieš Žalgirio mūšį. Dabar bokšte yra muziejus, šalia pardavinėja suvenyrus. Neturiu baltarusiškų pinigų, nusiperku už eurus. Tinka net monetos.
Muziejus mokamas, atskirame namelyje kasa, dar kitame mokamas tualetas, bet paėjus kokį šimtą metrų yra ir nemokamas. Bet toks koks būdavo sovietų laikais. Dabar tokių miestuose Lietuvoje nebėra.
Kamenecą įkūrė Oleksa. Jo paminklas yra skvere netoliese.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą