Smaragdinėje saloje

                                               

                                      

          

                                        

                                        

          Aplankiau šalį, kuri dažnai minima tarp lietuvių. Smaragdinė žaluma lydėjo visą laiką. Žalia žalia akyse.
                                     

      
           Airija. Taip vadinasi ir sala, ir šalis. Šalis truputį didesnė už Lietuvą. Gyventojų netoli 5 milijonų. Airių kalba yra keltų kilmės. Jų kalba šalies  pavadinimas "Eire" reiškia "Vakarų kraštas". Lotyniškai buvo vadinama Hibernia. Angliškai vadinama- Ireland.
                                    

           Šiaurinė salos dalis- Alsteris- yra viena iš 4 Didžiosios Britanijos dalių. Ji užima tik šeštadalį salos, likusius penkis šeštadalius valdo pati Airija.
                                        

         Skaičiau kitų keliautojų įspūdžius. Vyravo įspūdžiai apie mažų vaikų chaosą ir neblaivių tautiečių problemas, lydinčias visą skrydį emigrantų kryptimis į abi puses.
                                 

         Dar pridėdavo apie komforto trūkumą lėktuve. Mano kelionėje tų problemų nebuvo. Kelionių patirtis duoda naudos- viena ranka dedi bagažą ir striukę virš galvos, kita ranka- vandenį ir skaitymo spaudą, prospektus ant sėdynės.
                                       

          Po to skaitai arba miegi. Dar vienas pliusas- linksma kompanija. Ji padeda bet kurioje situacijoje. Keliavome keliese, nebuvo nuobodu, kompanija visas mažas problemėles greitai išspręsdavo.
                              

           Airijoje maloniai nustebina žiemą 10 laipsnių šiluma. Saulės daugiau nei tėvynėje, šilumos daugiau nei namie rekordiškai šiltą žiemą. Lietus gali užklupti ir užklumpa netikėtai. Jis vėl dingsta, vėl saulė. Vėjo irgi užtenka.
                                        

        Pavadinimai, nuorodos rašomos ir airiškai, ir angliškai. Bet airiškai neišgirdau per visą kelionės laiką. Gal būt nesugebėjo nepatyrusi ausis atskirti keltiškos kalbos nuo anglų.
                                       

         Patiko Šanono oro uostas. Jame tiesiog nebuvo kur pasiklysti. Nors tai yra Airijos vartai į Ameriką. Iš čia kyla Atlanto šturmui laineriai.
                                       

           Airijos vėliava trispalvė- žalia- balta- oranžinė. Žalia spalva reiškia žalią salą, balta- taiką ir katalikybę ( popiežiaus spalva), oranžinė- protestantų spalva. Vėliava atsirado 1848 metais Paryžiuje. 1922 metais Airija tapo nepriklausoma ir nuo tada airiška trispalvė yra Airijos simbolis.
                                       

       Kitas valstybės simbolis yra arfa. Auksinė su sidabrinėmis stygomis- herbas. Ji yra airiškame pase. Arfa yra ant euro monetų.
                                            

        Vakarinės Airijos raižytas krantas privilioja daugiausiai turistų. Mohero skardis tęsiasi 8 kilometrus. Iškyla virš Atlanto vandenyno iki 214 metrų. Tai vakarinė Klero grafystės dalis.
                                        

          Gamtos paminklas yra saugomas UNESCO.  Skardis paveldėjo pavadinimą iš "Mothar" forto, kuris čia buvo. Napoleonas sugriovė ir vietoj jo pastatė signalinį bokštą.
                                        

          Dabar stovi O'Brajano bokštas, skirtas turistams pasižvalgyti. Pastatytas specialiai tam net 1835 metais. Apėjome bokštą, pasivaikščiojome stačiu krantu. Pats kraštas atitvertas, kad nenugarmėtum žemyn. Matosi toli ir daug. Aprašyti neįmanoma.
                                       

                                  
         Atlantiniai mormonai- gražūs, įspūdingos išvaizdos paukščiai gyvena salose pakrantėje. Jie minta žuvimi- kasdien žvejoja, lizdai būna Ožkų saloje. Atskrenda jie balandį iš Atlanto vidurio salų, į vasaros galą vėl išskrenda. Jų vaizdai puošia turistinius prospektus ir suvenyrus.
                                        

         Kitas objektas Ballyvaghan vietovėje esantis Meškos urvas. Šitie gyvūnai čia negyvena. Toks pavadinimas turistams pritraukti. Meškos namie neradome.  Čia yra Aillwee urvas. Jame edukacinis centras ,supažindina su paukščiai.
                                          

         Pasukome link dolmeno Poulnaborne vietovėje. Tai plokščias akmuo guli ant stačių plokščių akmenų. Tai labai senų laikų reliktas. Pamatyti buvo įspūdinga. Priešistorinių laikų kapinės. Palaikai datuojami kelių tūkstančių metų senumo.
                                     

            Keliaujant po Airiją akį džiugino ryškiai žalia žolės spalva. Avių būriai vaikščiojo, tai suteikia peizažui gyvumo. Karvių matėme, bet mažiau. Medžiai auga juostomis, lapuočiai be lapų. Buvo ir visžalių medžių. Avys dažnai baltos, bet yra ir kitų spalvų.
                                         

           Plokščių akmenų tvoros dalino laukus. Pasirodo, jos čia stovi šimtmečiais. Airija garsėja dolomitu. Jie plokšti, lengva statyti, daug yra ir laikosi šimtmečiais. Lietuvos rieduliai kietesni, juos sunkiau naudoti statyboms, kartais jie tašomi ir jų yra mažiau. Daug kur mažai dirvožemio virš uolos, todėl neįmanoma žemdirbystė. Avys gali ten gyventi.
                                              

          Eismas kultūringas kaire puse. Plentai siauri ir vingiuoti. Mašinos naujos ar beveik naujos. Airijoje nereikia specialisto, nustatant automobilio gamybos metus. Pirmi du numerio skaitmenys tai parodo. Mačiau ne vieną automobilį su 20 skaičiumi priekyje.
                                        

         Vakarinėje Airijoje gražiu laikomas augantis turistinis studentiškas Galvėjaus miestas. Šiauriau jo yra lietuviams svarbus miestas- Balinrobas. Jame 1935.09.22 nusileido sėkmingai perskridęs Atlantą iš Niujorko Feliksas Vaitkus.
                                       

         Jis sėkmingai pakartojo su Lituanica II nesėkmingą 2 metais anksčiau skridusius Darių ir Girėną. Balinrobe stovi 3 kartus mažesnė Lituanicos II kopija. Felikso Vaitkaus mama yra mano žemietė, tad ypatingas šis jo žygdarbis.
                                       

         Kitas aplankytas miestas buvo Ennis (Inis- airiškai). Išvertus į lietuvių kalbą, reiškia "sala". Per miestą teka Fergus upė. Mieste apie 25.000 gyventojų.
                                       

         Vienuolyno griuvėsiai priklauso pranciškonams. Bokštas matomas iš tolo, bet prieiti sunkoka. XIII amžiaus palikimas. Veikiančią Pranciškonų vienuolyną aplankėme. Pilko dolomito išorė.
                                        

         Vidus šviesus ir spalvotas. Keturkampis bokštas nedidelis. Kitas smailus gotikinis bokštas yra Ennis katedros. Jis gerai matosi miesto gatvės spindyje. Katedra ilgai statyta XIX amžiuje. Užsitęsė dėl didelio bado.
                                         

         Meinuto miestas Kildero grafystėje. Mieste virš 13.000 gyventojų. Miestas rytinėje Airijoje. Iki Dublino visai netoli. Mieste Meinuto universitetas, Popiežiaus universitetas ir Airijos katalikų seminarijos šv. Patriko koledžas.
                                       

        Pastarosios įkūrimą pasirašė karalius Jurgis III. Katalikų seminarija įkurta 1795 metais. Seminarija yra Šv. Juozapo aikštėje. Čia savo ranką pridėjo architektas Augustas Puginas, kuris projektavo Vestminsterio rūmus. Karaliaus Jurgio III karaliavimas buvo sunkus, - atsiskyrė JAV nuo Anglijos.
                                       

         Airijoje daug kavinių ir pub'ų. Žmonės mėgsta skaniai ir daug pavalgyti. Apkūnių nutukusių žmonių mačiau daug, manau daugiau negu tėvynėje. Viename restoranų Dublino priemiestyje tikras švediškas stalas.
                                        

        Žmogus gali valgyti 2 valandas viską. Įvairovė begalinė- jūros gėrybės, japoniška ir indiška virtuvės, saldumynai, visokie nealkoholiniai gėrimai. Visų kiekiai neriboti. Po to parą nebereikia valgyti. Pats tuo įsitikinau.
                                       

        Dublinas. Airijos sostinė. Virš pusės milijono gyventojų, su priemiesčiais virš milijono. Miestas įkurtas 998 metais. Dubline yra pilis iš kurios koloniją valdė anglai.
                                       

                       
        1922 metais Airija tapo nepriklausoma. Šimtmetis jau ant nosies. Dublinas kaip sostinė nuo pat nepriklausomybės paskelbimo. 1949 metais Airija išstojo iš Britų Tautų Draugijos, kuri vienija beveik visas buvusias kolonijas ir teritorijas.
                                      

        Nuo tol Airija visai nepriklausoma. Tiesa nuo 1973 metų Airija yra Europos Sąjungoje. Jos valiuta yra euras. Bet ji nepriklauso Šengeno zonai.
                                       

          Per Dubliną teka Lyfės upė. Miestas viduramžiais išaugo, kai iš Europos atsikėlė protestantai. Jis buvo antras po Londono miestas imperijoje. Vėliau Dublinas nuskurdo, kai užplūdo badaujantys valstiečiai.
                                    

         "Dublinas" vadinamas angliškai, bet jis yra airiškas terminas, reiškiantis "juodą kūdrą". Yra kitas irgi airiškas airių naudojamas pavadinimas Baile Átha Cliath. Nors visos kelionės metu negirdėjau airiškai kalbant. O gal nesupratau?
                                            

         Miestas įspūdžio nepaliko. Didelis, aukšti panašūs pastatai. Įprasta svetimame mieste ieškoti orientyro- rotušės arba bažnyčios bokšto. Dubline to trūksta.
                                       

      Pamačiau Dublino spyglį. Pagal jį galima orientuotis, jei matai gatvės spindyje. Bet iš paralelinės gatvės nesimato. Pats tuo įsitikinau.
                                        

       Gineso rekordus žino visi. Gineso alų manau irgi. Gineso alaus darykla populiarus turistų traukos centras. Ji prasidėjo nuo St James Gate alaus daryklos.
                                       

      7 aukštų pastate pamatai visokių įdomybių , susijusių su alaus gamyba. Viršuje gauni juodo Gineso alaus pintą. Iš čia vaizdai matosi aplinkui.