Ankstyvas pavasaris Varšuvoje, mūsų kaimynės Lenkijos sostinėje. Šios žiemos nebuvo- be sniego ir šalčio. Varšuvoje truputį šilčiau nei Lietuvoje.
Kadangi šis periodas dar neturistinis, visą dieną lauke vėsoka, nusprendėme pasidairyti po muziejus. Svarbiausi iš jų susiję su karalių gyvenimu ir ... karaliavimu.
Karalių pilis Varšuvoje.
1294- 1313 metais tvirtovė ant Vyslos kranto pastatyta Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II. Vėliau kiti kunigaikščiai ją perstatė ir išplėtė.
Varšuva tapo populiari tarp valdovų. Karalienė Bona po vyro mirties persikraustė iš Krokuvos į Varšuvą. Vėliau čia įsikuria Ona Jogailaitė. Ji čia miršta 1596 metais.
Liublino unija Lietuvą ir Lenkiją sujungė į vieną valstybę. Tai įvyko 1569 metais. Varšuva, buvusi karališkos giminės rezidencija, tampa ATR Seimo miestu. Nes tai buvo laikoma pusiaukele tarp Vilniaus ir Krokuvos.
1569- 1572 metais Onos brolis ATR karalius Žygimantas Augustas kapitaliai perstato Didžiuosius rūmus. Italai architektai- Kvadro ir Morando jau buvo pagarsėję Lenkijoje puikiais statiniais Poznanėje ir Zamostėje.
Žygimantas III Vaza plėtė ir perstatė rūmus 1600- 1619 metais. Šalia pilies ant kolonos stovi šis karalius. Jis turi kryžių ir kardą. Yra padavimas, kad keičiasi kardo padėtis, kuri kažką lemia. Abejoju ar skulptūra juda?
Per Antrą Pasaulinį karą Varšuva buvo visai subombarduota, sudegusi. Pilis taip pat. Net neaiški data, kada pilis sudegė ir kiek vertybių sudegė. Ar kitaip dingo.
Nes Varšuva buvo tuščia- apie 50 žmonių viso miesto griuvėsiuose.
1944 metų gruodį pilis buvo visiški griuvėsiai. Po karo Lenkijai primesta svetimos šalies valdžia delsė.
Tik 1971 metais paruoštas projektas atstatyti pilį. 1974 metais atstatyta pilis, o įrengta ir atverta žmonėms 1984 metais.
Preciziškai tiksliai. Gidė parodė 2 originalias puošybos detales, kurios tokios pat kaip atkurtos, bet truputį tamsėlesnės.
Kitos detalės atkurtos iš brėžinių ir nuotraukų. Vienos rūšies papuošimų nerasta, atkurti, bet atsirado vienas aukcione Kanadoje.
Seimo salės, Senatorių palata. Ji papuošta 32 žemių, priklausiusių ATR, herbais. džiugino akį Žemaitijos ir Vilniaus vaivadijos herbai. Čia rinkosi ATR Senatas, posėdžiavo.
Antrame aukšte Seimo salės, didieji apartamentai ir karaliaus apartamentai. Juose įspūdinga Kanaleto salė. Tai garsus venecijietis dailininkas Bernardas Beloto, vadinamas Kanaleto.
Paveikslus su Varšuvos vaizdais jis kūrė 1767- 1780 metais. Daugybė paveikslų parodo tuometinę sostinę. Svarbiausia, kad po paskutinio karo Varšuva buvo atkuriama pagal jo paveikslus. Nors jie buvę okupantų išvežti į Rusiją.
Karaliaus apartamentuose yra pilies koplyčia, kurią aplankė Jonas Paulius II. Kupolas laikosi ant 8 kolonų, iš jų 6 išlikę. Čia kasdieninė karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio maldų vieta.
Toliau senoji audiencijų salė. Įmantrus parketas, raudonos sienos, dekoruotos lubos, karaliaus krėslas.
Sekantis yra karaliaus miegamasis. Gelsvos dekoruotos sienos, tamsaus medžio spintos aplink veidrodį. Žalia lova- ložė. Ji trumpa. Tais laikais žmonės miegodavo pusiau sėdomis. Karalius bijojęs insulto irgi taip miegojo.
Rūbinė- žaliomis sienomis kambarys su daugybe paveikslų. Toliau žaliasis ir geltonasis kambariai. Abiejuos ant sienų daugybė paveikslų.
Geltonajame stovi padengtas stalas. Jame ketvirtadieniais karalius pietaudavo su rašytojais, poetais, mokslininkais.
Toliau didieji apartamentai. Jie yra toje pilies dalyje, kuri stovi ant Vyslos kranto. Raudonomis sienomis didelė prabangi Tarybos salė. Čia rinkosi Pastovioji Taryba- pirmoji ATR vyriausybė. Posėdžiams vadovavo pats karalius. Ant sienų portretai: Varšuvos mero, Seimo maršalkos, lenkų švietėjo H. Kolontaj.
Šalia Ovalinė salė. Vyriausybėje buvo 18 parlamento deputatų ir 18 senatorių. Ant sienos Briuselio gobelenai.
Didžioji salė. Prašmatniausia ir erdviausia pilies dalis. Baltai auksinė salė. Medaljonas su Stanislovo Augusto atvaizdu. Antikinės skulptūros. Įėjęs prarandi žadą iš nuostabos ir grožio.
Marmurinė palata. Seniausias interjeras pilyje. Įrengtas karaliaus Vladislovo IV Vazos laikais.
Riterių salė. Ji buvo skirta senatoriams ir pasiuntiniams. Auksinės ir baltos spalvų dekoracija. 6 milžiniški paveikslai iš Lietuvos ir Lenkijos istorijos: Liublino unija, Jono III Sobieskio pergalė prie Vienos.
Šlovės skulptūra- nuoga moteris su sparnais ir audeklo gabalu bei pučiamuoju muzikos instrumentu rankoje. Saturno- Krono skulptūra su gaubliu- laikrodžiu ant nugaros. Laiką rodo dalgio galas, kuris sustingęs ties 11.15 valanda. 1939 metų rugsėjį tą valandą prasidėjo karas. Kasdien tuo metu iš Karališkos pilies bokšto skamba hejnalas.
Sosto salė. Pribloškianti prabanga. Sostas raudonos spalvos su baldakimu ant pakylos. Jį puošia 86 sidabriniai ereliai, kurie pinami iš sidabro siūlų rankomis. Išlikęs tik vienas originalus erelis.
Europos monarchų kabinetas. Tai nedidelis kambarys su popiežiaus ir Anglijos karaliaus portretais. Jis skirtas karaliaus ir tituluotų svečių pokalbiams be pašalinių.
Trečiame aukšte yra Lanskoronskių salė. Joje 2 Rembranto darbai. "Mergaitės portretas" ir "Mokslininkas prie pulto".
Išeiname iš pilies. Bando lynoti, bet nedaug. Šalia santuokų registracijos salė.
Katedra. Jos kieme varpas. Jį apėjus 3 kartus prieš laikrodžio rodyklę išsipildo noras.
Freta gatvėje pavalgėme jų "pirogi". Sienos aprašinėtos ir net lentelės žymių žmonių, čia valgiusių. Deja, lentelės nepalikome.
Karalių kelias atvedė į Vilanovo rūmus. Tai pietrytinėje Varšuvos dalyje esantis kompleksas. XVII amžiuje juos pastatė karaliui Jonui III Sobieskiui. Tai buvo vasaros rezidencija. Parke gražus rožių sodas. Rūmus projektavo architektas Locci, dekoravo Šliūteris ir Palonis.
Rūmai buvo statomi etapais. Milanovo vietovėje (tai nėra klaida, taip vadinosi) 1677 metais karalius Jonas Sobieskis įsigijo vietovę. 4 etapais vyko rūmų plėtimas. Atsirado pastatas su 2 sparnais. Prie vieno jų dar priestatas- XIX amžiuje.
Baltoji salė. Daug portretų. Dekoruota vėliau valdžiusiam karaliui Augustui II. Svarbiausias paveikslas- jame ant žirgo Stanislovas Kostka Potockis. Jis valdė rūmus dar vėliau- keliasdešint metų po Jono Sobieskio mirties.
Sekančioje salėje paminklas Jonui III Sobieskiui. Išdidžiai ant žirgo, po juo nugalėtas turkas.
Toliau- pietinė galerija- seniausia pastato dalis. Sienos ir lubos ištapytos. Ja ateiname į lapidariumą. Čia akmenų, antikinių detalių kolekcija.
Karaliaus biblioteka. Grindys- parketas, bet atrodo stereo, ne plokščios. Toliau- koplyčia. Pagal padavimą- karalius Jonas III Sobieskis čia numirė. Vėliau toje vietoje įrengta koplyčia.
Karaliaus antikamera. Patalpa priešais miegamąjį. Ji tamsi, visa dekoruota vėjais, zodiako simboliais.
Karaliaus miegamasis. Lova po baldakimu nedidelė, trumpoka. Šalia krėslas. Tais laikais buvo įprasta, kad pas karalių atvykdavo tik kilmingi svečiai, atsisėsdavo į krėslą. Karaliu priimdavo lovoje gulėdamas.
Toliau rausvomis spalvomis šviesesni linksmesni kambariai- kinietiškas kambarys ir karaliaus rūbinė.
Sekantis objektas- olandiškas kabinetas. Tamsus. Išdekoruotos sienos ir lubos.
Pereiname į rūmų karalienės dalį. Antikameroje- rudens alegorija. Čia pavaizduoti Jono III Sobieskio vaikai.
Karalienės miegamasis. Lubose pavasario alegorija. Lova po baldakimu. Didesnė nei karaliaus. Karalienė lovoje leido daug laiko. Ji gimdė daug vaikų. Reiškia beveik visą laiką buvo nėščia.
Tualeto sienos veidrodinės. Veidrodis įmantrių formų įstrižai pastatytas, išlikęs iš tų senų laikų.
Toliau šiaurinė galerija ir kabinetas prieš ją.Čia beveik nuogas Apolonas ir 2 mūzos. Patalpos Stanislovui Kostkai Potockiui. Daug skulptūrų. Etruskų kambarys.
Išorėje parkas. Daug rožių ir iškarpytų krūmų. Dažnai tai populiarenė turistams vieta nei interjeras. Bet mes buvome šaltuoju metų laiku. Grožėjomės vidumi.
Išorė dar nesužaliavusi ir nežydi. Daug kas uždengta.
Paliekant rūmus dėmesį atkreipia Potockių mauzoliejus.
Toliau Vilanovo bažnyčia. Didelė, graži, veikianti. Įėjome į ją pasibaigus šv. Mišioms dėl vieno dalyko. Joje kabo mamuto kaulas.
Dar vienas karalių kelio objektas- Lazenkos. Rūmai ant vandens arba rūmai saloje. Lazenkos lietuviškai reiškia "Pirtys". Tai Stanislovo Augusto vasaros rezidencija.
Rūmai atsispindi vandenyje. Didelis parkas. Žolė žalesnė nei Lietuvoje. Voverės bėgioja šakomis. Nueiname iki Šopeno paminklo parko pakraštyje.
Čia parko ribose yra Belvederis. Tai antra dabartinė Lenkijos Prezidento rezidencija. Parke yra oranžerija. Jos paskirtis kitokia. Veikia skulptūros paroda.
Dar yra amfiteatras. Šalia dirbtinoje salelėje antikiniai griuvėsiai- imitacija. Parke vaikšto povai, juos fotografuoja turistai. Stanislovas Augustas įdomi asmenybė.
Jis nevartojo alkoholio. Bet mėgo moteris. Jis turėjo vaiką su rusų imperatoriene. Pamylėjo daug moterų Lazenkose. Moterims buvo garbė užsukti ir pabendrauti su karaliumi. Buvo atskiri įėjimai ir išėjimai, kad srautai nesusikirstų.
Lazenkų parke išlikęs namas, kuriame 2 metus gyveno pirmas Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutovičius iš Žemaitijos.
Jo brolis buvo Vasario 16 dienos Nepriklausomybės akto signataras. Ties, prezidentas valdė šalį trumpai, buvo nušautas. Dabar pastate yra darželis.
Lazenkų erdviame parke užtenka vietos ir turistams, ir varšuviečiams. Išeinant iš parko kilnojama kavinukė pardavinėja kavą. Išgeriame kavos ir pavargę kojos atsigauna. Baigėme karalių kelią ir varom namo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą