Miestas prie Oderio

                                                     

 

       Didžiulis gražus miestas prie Oderio upės- Vroclavas. Miestas žinomas nuo X amžiaus. Jo pavadinimas kilo nuo miesto įkūrėjo- Vratislavo I,- Čekijos kunigaikščio. 1000-ais metais rašytiniuose žaltiniuose jau minimas,- įkurta Vroclavo vyskupija.

                                                   

              XII amžiuje Vroclavą ir visą Sileziją valdė Vladislavas. Po to keitėsi keli kunigaikščiai. Miestas 2 kartus gavo miesto teises. Tiesa ilgai buvo du miestai greta- kairiakrantis Vroclavas ir Tumski sala, senesnioji miesto dalis.

                                                       

           Miestas taip plėtėsi iki 1339 metų. Tada atiteko Liuksemburgams- Šventajai Romos imperijai. Jos atstovas karalius Karolis IV suteikė privilegijų. XIV - XV amžiai buvo auksiniai- Vroclavas augo ir klestėjo. Vokiškai - Breslau. Lotyniškai- Wratislavia. Valdė Jogailaičiai iš Čekijos. Vėliau atiteko ilgam Habsburgams. 

                                             

Miestas pailgas, išsidėstęs Oderio slėnyje. Ketvirtas Lenkijoje pagal gyventojų skaičių- 632.000. Žemutinės Silezijos sostinė. Vienos iš 16 Lenkijos vaivadijos sostinė. Vroclavas pirmauja pagal studentų skaičių. Jų čia 140.000. 

                                                     

           Tai jaunatviškas miestas. Baigusius specialistus stengiamasi pritraukti likti mieste. Daug jų lieka. Tam yra specialios programos. Vroclavas yra tarp miestų, kuriuose patogiausia gyventi. 

                                           

          Vroclavas buvo Europos kultūros sostinė. Vroclavas ir Vilnius yra susigiminiavę miestai. Iš miesto į visas puses eina autostrados. Miestas garsus savo nykštukai. Jų yra virš 400, bet skaičius vis auga.

                                                     

             Surasti juos visus per daug sunki užduotis. Vroclavas Vilniui padovanojo 1 nykštuką. Egzistuoja nykštukų žemėlapis. Juos surasti nori turistai. Turėti, statyti nori verslininkai. Tai lyg talismanas. Tačiau reikalaujama iš jų leidimo, pateikus paraišką.

                                                        

Vroclavas yra tiltų ir salų miestas. Mieste apie 130 tiltų. Tai lyg lenkų Venecija. Yra 12 salų. Dauguma jų Oderyje. Nuo tiltų atsiveria gražūs vaizdai.

                                                      

Tumski sala. Seniausia Vroclavo dalis. Ją valdė vyskupas. Joje antra pagal senumą - šv. Martyno bažnyčia. Prie jos miesto sienos nedideli likučiai. Gale jos popiežiaus Jono XXIII paminklas. Bažnyčia gerai matosi iš kito kranto. 

                                          

                                                  

Pati seniausia yra šv. Egidijaus bažnyčia. Romaniško stiliaus nedidelė bažnyčia 1213- 1218 metų statybos. 

                                                  

         Katedra. Jos vietoje buvo pirma Vroclavo bažnyčia X amžiaus statybos. Gotikinė 2- bokštė šv. Jono Krikštytojo katedra. Per paskutinį karą sugriuvo daugiau nei pusė jos.

                                                     

      Ji labai aukšta ir ilga. Viduje vyrauja prieblanda. Vargonai joje yra didžiausi Lenkijoje. Katedra turi keletą koplyčių pristatytų prie jos. Dalis jų yra barokinės.  

                                                       

 

Gražiausia saloje yra šv. Bartolomėjaus ir šv. Kryžiaus gotikinė bažnyčia. Tiksliau 2 bažnyčios viename pastate. Dviejų lygių bažnyčios viename pastate. Nukentėjo per paskutinį karą. Pastatas  gotikinis, po nukentėjimo "regotizuotas".

                                                 

                                                   

               Viduramžiais pastatyta baigus konfliktą tarp vyskupo ir kunigaikščio. Turi kolegiatos titulą. Jos nariu buvo Kopernikas. Viršutinės bažnyčios skersinėje navoje galima pamatyti Turino drobulės kopiją. 

                                                

        Iš Tumski salos einame į Piasek salą. Tiltai Vroclave gražūs ir skirtingi, turi skirtingą stilių. Važinėja tramvajai, kurie turi savo žavesio. Tiltas vadinasi Tumski. Čia stovi didelė sena švč. Mergelės Marijos bažnyčia ant smėlio. 

                                                  

           XII amžiaus bažnyčia , buvo perstatyta ir sudegusi. Nukentėjo nuo švedų. Prūsai joje laikė šaudmenis. Bažnyčia po paskutinio karo atstatyta. 78 metrų ilgio nava ir vienas pietinis bokštas, nes šiaurinis taip ir nebuvo pastatytas. Kitoje pusėje Piasek salos einame per Piaskowy tiltą. 

                                                    

               Kertame tramvajaus bėgius, einame kol pasiekiame Rynek aikštę. Ji viena didžiausių Lenkijoje ir Europoje. Daugelyje miestų dar prieš karą turgaus aikštėse vyko prekyba. Vroclave Rynek aikštė prekybai naudojama buvo iki XIX amžiaus. 

                                                      

             Vėliau tapo labiau reprezentacine dalimi. Aikštėje uždraustas automobilių eismas. Aikštėje daug turistų ir vietinių. Daug kavinių ir kitokių maitinimo įstaigų tiesiog aikštėje. 

                                                     

                  Vienoj tokių, vadinama "Degtinės ir silkės ministerija", atsipūčiau, paragavau lenkiško alaus. Ministerijos laiptinėje į WC mačiau Gomulkos ir Jaruzelskio šaržus. Neužmiršta lenkai savo despotų. Lietuviai atsilieka, Griškevičiaus nemačiau niekur. Suvenyrų kioskai. Fontanas. 

                                                            

               Rynek aikštės viduryje yra pastatų kompleksas. Per jų arkas galima įeiti į vidų. Bet ten ne taip įdomu, nors galima judėti skersai ir išilgai. 

                                                   

             Čia Pirklių namas, Geležies ir Puodžių praėjimai.  Viename aikštės kampe yra gotikinė rotušė. Ji labai daili, tiesiog traukia akį. Jos neina aprašyti, reikia atvažiuoti ir pamatyti. Prieš ją laukia turistų karietos. 

                                                     

           Viduramžiais Rynek aikštėje parduodavo viską- medų, saldumynus, duoną, daržoves. Yra fontanas "Šaltinis". Tarp fontano ir senosios rotušės yra didžiulis naujosios rotušės pastatas.

                                                      

            Viename Rynek aikštės kampe matosi bokštas. Tai šv. Elžbietos bažnyčia. Ji 1492 metų, yra degusi ir nukentėjusi. Tačiau jos bokštas buvo 130 metrų aukščio, viduramžiais labai aukštas.  Pavargau į jį lipdamas.

                                                   

              Mačiau ir kitiems turistams iššūkis čia užlipti. Tačiau viso Vroclavo panorama iš bokšto atpirko lipimo sunkumus. Teliko ilsėtis ir fotografuoti. Visas senamiestis po kojomis. Dabar apžvalgos aikštelė yra 61 metro aukštyje. Užlipti reikia 302 laiptelius. Iš čia skamba Vroclavo heinalas.

                                                    

          Kitame Rynek aikštės kampe yra kita- Druskos aikštė. Namai ten irgi puošnūs, druska buvo brangi leido gražius brangius namus turėti. Ją vežė iš Veličkų. Dabar aikštėje gėlių turgus veikia net vėlai vakare. 

                                                  

           Vroclavas vienaip atrodo dieną. Kitaip atrodo naktį. Apšviestas. Gyvas. Fontanai. Tramvajai. Tiltai. Salos. Juk tai miestas ant salų. Studentai.