Vėjų ir liepų mieste

                                               

                                        

                                        

                                

        Miestas, kuriame gimsta vėjas. Tai Liepojos himno pavadinimas. Lankiausi Liepojoje nuo mokyklos laikų. Tais laikais kiti valdė Liepoją. Ji buvo labai pilka ir padrika.
                                        

         1253 metais pirmą kartą paminėta gyvenvietė. 1418 metais lietuviai ją sudegino. Viduramžiais ji buvo vadinama Lybau arba Lyva. 1625 metais Liepoja gavo miesto teises.
                                      

             Seniais laikais Liepoją valdė Prūsija 50 metų. Po to atiteko Kuršo hercogystei.
                                       

           Okupacijos laikais į Liepoją lietuviai vyko apsipirkti. Reikėjo turėti pasus, kartais okupantai tikrindavo. Jie bijojo, kad žmonės nepabėgtų jūra į Švediją.
                                       

           Vėliau atšilimas ir atgimimas. Latviją ir Liepoją prikėlė Tautos frontas. Populiaru buvo tada vykti į Liepoją pirkti degtinės. Važiuodavo ir tie kurie negerdavo, nes pas mus buvo talonai ir trūkumas. Panašiai ir dabar gėrimus Latvijoje perkame.
          "Silkių brokavimo paslaptys". Šiame name atrinkadavo iš kitur silkes ir atrinkdavo. Kurios kur tinka. Dabar čia vyksta paroda ta tema. Pastatas statytas XVII amžiuje. Tai buvo tiesiog sandėlys. Dalis silkių tada buvo su defektu. Silkės buvo sūdytos statinėse. Šalia buvo turgus. Šis namas paslaptingas nuo 1690 metų, atskleidžia Liepojos būdingus požymius miesto centre: vėjas, jūra, cirkas, paslaptys, žuvis.
                                       

        Liepojoje buvau daug kartų. Miestas žymiai pagražėjęs ir atsigavęs. Turizmo informacijos centre dirba lietuvė. Vertėjo nereikia.

          

           Trečias pagal dydį Latvijos miestas. Pagal produkciją ir gamybą- antras. Liepojoje važinėja tramvajai. Jie pradėjo kursuoti 1899 metais,- anksčiau už bet kurį Pabaltijo miestą. Nemažai tašytais akmenimis grįstų gatvių.
                                       

            Liepojai apibūdinti svarbu- kopos ir jūra. Žuvėdros ir laivai. Kanalai ir tiltai.  Ežerai, kurie įrėmina miestą.
                                        

          Dauguma kalba latviškai. Dalis- lietuviškai. Nes tautiečiai turistai čia dominuoja.
                                       

         Miesto centras yra Rožių aikštė. Ji įkurta 1911 metais, prieš tai iškėlus turgų. Įrengė rožių sodą ir taip pavadino. Dabar čia TIC-as.
                                       

         Daug pėsčių ir paspirtukais judančių žmonių. Mėgstami dviračiais. Jų formos dviračių laikikliai paplitę Liepojoje.
                                         

          Rožių daug žydi jų aikštėje. Liepojos miestų- draugų herbai išsidėstę apie rožių skverą. Rožių aikštėje valgėme skanius pietus. Pasistiprinti kelionėje reikia.
                                 

          Valgant matai rožes ir pėsčiuosius. Kaip kurorte. Liepoja yra ir kurortas.
Netoli į šiaurę yra Šventosios Trejybės liuteronų katedra. Joje yra didžiausi pasaulyje vargonai.
                                       

        Bažnyčia pradėta statyti 1742 metais. Mechaniniai vargonai turi 131 registrą ir 7000 dūdelių. Rudenį čia vyksta vargoninės muzikos festivalis.
                                       

         Dabar šventovė baigiama restauruoti iš lauko. Tiesiog šviečia atnaujinta.
Lipome į bokštą ir pamatėme Liepojos panoramą.
                                       

           Muzikų garbės alėja randasi piečiau Rožių aikštės. Joje mėgstamų Latvijos atlikėjų delnų atspaudai. Čia Zivju gatvėje yra ir didžiausia Latvijoje gitara. Liepoja ir muzikos miestas.
                                        

          Petro turgus jugendstiliaus pavyzdys, pastatytas 1910 metais. Antras pagal dydį turgus Latvijoje.
                                        

         Šalia randasi  Šv. Onos liuteronų bažnyčia. Ji seniausia Liepojoje. Bažnyčioje vertingas 1697 metų altorius- baroko šedevras. Užlipome pasižvalgyti į bažnyčios bokštą. Matosi ir ežeras, ir jūra.
                                       

        Netoli yra Amatininkų namai. Juose yra kuriami tautiniai drabužiai. Ir parduodami vietoje.
                                       

          Mus labiau sudomino Imanuelio Kanto siluetas.  Ant namo kampo, kur buvo spaustuvė. "Sprendimo galios kritika" čia išspausdinta 1790 metais.
                                       

              Manoma, jog autorius čia lankėsi. Bet jis buvo labai sėslus, tad gal ir nebuvo atvykęs.
                                       

           Netoliese namas, kuriame apsistojo caras Petras I 1697 metais, dėl viduje buvusio tualeto. Namas dabar restauruojamas, bet nufotografuoti pavyko.
Paėjėti tenka į šoną.
                                       

            Randame Šv. Juozapo katalikų katedrą. Ji didelė, XIX amžiaus gale perstatyta. Joje ypatingas baldas yra vyskupo sostas.
                                       

         Ieškome Liepojos buvusios gimnazijos rūmų. Randame Liepojos Universiteto pastatą, vieną iš kelių.
                                       

          Čia gimnazijoje mokėsi 4 Lietuvos Nepriklausomybės Akto 1918.02.16 signatarai: Jonas Smilgevičius, Stanislovas Narutavičius, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis.
                                        

         Čia mokėsi pirmas nepriklausomos Lenkijos prezidentas Gabrielis Narutavičius. Įžymybių kalvė.

          

           Toliau Liepojos himno herojai bronzoje atvaizduoti Kūrmajos prospekte. Keli himno posmai išreikšti bronzoje atskirai. Eini ir gėriesi.
                               

       Toliau jau matosi pajūrio parkas. Iškilęs virš gamtos nuo anų laikų paminklas negrįžusiems iš jūros. Jis pakilęs ant kopos. Nepolitinis, nes jūreiviai visada rizikavo.
                                       

          Nuo paminklo einame prie jūros. Vėjas didžiulis nešioja smėlį, beria į akis. Oras šiltas, bet maudytis nėra galimybių.
                                      

          Pasiekiame Promenadą. Čia mažytis amfiteatras. Pėsčiųjų ir dviratininkų gatvė. Prišvartuoti kariniai laivai. Paėjus matome keletą jachtų su Švedijos vėliavomis. Čia Prekybos kanalas.
                                        

         Iš toli matoma koncertų salė "Didysis gintaras". Raudona, pasvirusio ovalo formos.
                                        

            Praeiname Liepojos muziejų. Kieme matosi keisti, sąstingio laikų eksponatai. Muziejus specializuojasi mokinių edukacijoje.
                                        

            Važiuojame į šiaurę. Tarp 2 kanalų įsikūręs Liepojos naujamiestis. Miesto pramoninio vystymosi bendraamžis. Čia yra autobusų ir geležinkelio stotys. Čia geležinkelio bėgių raizgalynė.
                                       

          Pravažiuojame Šiaurinį priemiestį. Vėl kitas- Karostos kanalas. Važiuojame Oskaro Kalpako gatve, bendravardžiu tiltu. Pulkininkas Oskaras Kalpakas žuvo pirmas iš ąukštų karininkų Latvijos Nepriklausomybės kovose 1919 metais.
                                        

          O. Kalpako tiltas pasukamas laivams praplaukti. Nuvažiavome ir grįžome per nepasuktą tiltą.
                                       

         Karosta- atskiras miestas mieste. 1890 metais statytas didžiausias Pabaltijyje caro Aleksandro III. Karinis miestelis.
                                        

           Populiariausia vieta dabar Karuostos kalėjimas. Tai kariškių areštinė. Raudonų plytų pastatas. Vidus ir išorė sovietiniai. Parduotuvė, valgykla ir TIC'as lyg sovietmečio reliktas. Lauke rusiška technika.
                                

          Šv. Nikolajaus sračiatikių Jūros cerkvė didžiulė. Paauksuoti kupolai spindi saulėje iš tolo. Po visokių permainų ji cerkvė. reikia laikytis jų reikalavimų, nefotografuoti, moterims dengti plaukus.
                                      

           Vandens bokštas pastatytas 1905 metais. Stačiakampio plano. 5 didžiulių aukštų. Dabar galima užlipti iki ketvirto aukšto. Einama su vietine gide.
                                       

           Užlipome. Visi langai iš stiklinių koklių. Šviesa yra, o vaizdo jokio. Viduje dideli dailininkų darbai. Išlikę caro laikų laiptai.
                                        

          Anksčiau penktame aukšte buvo didžiulė vandens talpa, vanduo kaitinamas ir tiekiamas į Karostos rajono butus pagal grafiką ryte 2 valandas, ir popiet 2 valandas.
                                         

         Šiaurinis molas. 1,8 km ilgio betonuotas takas į jūrą. Tautiečių mėgstamas, nes prie jo galima privažiuoti automobiliu. Vakarų stipru vėjas kelia bangų keteras, neša sūraus vandens purslus į veidą.
                                       

       Tenka apsisukti molo pradžioje.
Šiauriau yra karinių įtvirtinimų krante. Nuvažiavę pavaikštom palei betono nuolaužas. Jos didžiulės ir jų daug. Bangos didžiulės. Jei ne betono luitai, ardytų krantą.
                                      

       Įsitikinome, jos Liepojoje gimsta vėjas. Netikite? Atvažiuokite ir įsitikinsite.