2020 m. liepos 29 d., trečiadienis

Siguldai- taip


                                             
                                        
                                        
                                        


            Išskirtinio grožio miestas Latvijoje - Sigulda. Pirmosios 2 raidės SI tapo miesto nauju simboliu. Tos raidės stovi priešais Siguldos TIC. Jos yra ant suvenyrų. Išvertus iš italų kalbos, reiškia "taip".
                                        

         Miestas su 11000 gyventojų. Netoli Rygos. Link jos eina autostrada, kuri susiaurėja keli kilometrai prieš Siguldą. Miestą puošia "Laimos" laikrodis. Daug gėlių, daug erdvės, daug žalumos.  Siguldoje atkištos lūpos vilioja bučiuotis.
                                       

           Gaujos nacionaliniame parke randasi Sigulda. Ji yra viena turtingiausių parko "dalių". Gaujos upė gražiausia Latvijoje. Mėgstama turistų, nes tinka vandens žygiams.
                                       

         Siguldos centras yra kairiame Gaujos krante. Bet turistinių objektų daug dešiniame krante. Lankėmės Siguldoje dabar pačiame vidurvasaryje. Vyravo turistai iš Lietuvos. Ir anksčiau aplankydavau Siguldą vasarą.
                                       

          Seniai, kai mus visus valdė negeri kaimynai iš rytų, daug žmonių vasarą važiuodavo į Latvijos pajūrį ir Siguldą. Lietuvių meilė Siguldai ilga.
                                        

          Patogu apeiti Siguldą pėsčiomis. Užsukome į TIC'ą. Jis yra prie pat geležinkelio stoties. Pasiėmėme miesto planą. Paklausėme darbuotojos nuomonės. Palikome mašiną netoliese už kokių 150 metrų.
                                           

          Pėsčiomis pro gėlių skverus, skulptūras. Apžiūrime Lazdų parką. Daug spalvotų lazdų vienoje vietoje stovi. Jos tapo Siguldos simboliu. XIX amžiaus gale, kai išsiplėtė turizmas Siguldoje, daug jų vaikščiojo su lazdomis.
                                        

          Atstumai nemaži, patogumų mažiau buvo. Lazda palengvina ėjimą. Tarpukariu lazda buvo lyg prestižo reikalas. Su lazda atrodei solidžiau.
                                       

           Pakeliui raktų skveras. Stovi 3 dideli gražūs raktai. Kitur iš gėlių "pagaminti" metai- 2020. Gražu ir originalu.
                                       

          Prieiname Siguldos evangelikų liuteronų bažnyčią. Visur galima vaikščioti ir fotografuoti. Tą ir darome. Užsilipame į bokštą. Jame kabo varpas.
                               

         Lietuviai turistai šmirinėja. Pasirodo, jog varpu jau skambino. Pamoko kaip išjudinti varpą, kad skambėtų. Suskamba taip, kad girdi visa Sigulda.
                                        

          Lipant į bokštą yra paveikslų paroda. Įdomiausia tai, kad jie visi padaryti iš ... sagų. Žiūrint iš bokšto,- visur žalia. Esame miesto centre, bet lyg parke.
                                       

         Toliau tvenkinys, vanduo stovintis pusiau pažaliavęs. Tokių pilna visoje Latvijoje. Antys plaukia per tirštą vandenį link turistų.
                                        

        Sekanti yra Baltoji pilis. Tai administracinis pastatas. Prie jo neužtrunkame. Už kampo matosi suvenyrų parduotuvės ir dirbtuvės. Į jas kviečia užsukti išleisti pinigų. Yra 4 rūšių dirbtuvės: smėlio, popieriaus, odos apdirbimo.
                                       

         Naujoji Siguldos pilis graži, bet aptverta tvora, remontuojama. Ji turistams neprieinama. Neogotikinė Siguldos pilis pastatyta 1878 metais Kropotkinų. Jie pilyje gyveno.
                                       

         Senoji Siguldos pilis- 1207 metais statyta Livonijos ordino. Lipame į šiaurinį ir pagrindinių vartų bokštą. Aplink gražios panoramos. Jauti viduramžių dvasią. Man Siguldos ordino pilies kompleksas pats įspūdingiausias objektas mieste.
                                       

           Iš pilies tenka grįžti ir sukti į dešinę. Nes objektus skiria gilus tarpeklis, kuriuo eina gatvė žemyn link tilto per Gaują.
                                       

           Atsirandame prie lyno kelio. Perkame bilietus į vieną pusę. Matosi gražus ir žalias Gaujos slėnis. Kitame krante Krimuldos dvaras ir Turaidos pilis. 
                                       

         Vagonėlyje telpa keliolika žmonių. Tenka vieną praleisti. Lyno kelyje yra brangi pramoga. Diržais pritvirtina žmogų horizontaliai. Skrendi oru palei lyną veidu žemyn. Gali fotografuoti, filmuoti ar šiaip gėrėtis akimis skrydžiu virš Gaujos.
                                       

         Pagaliau mūsų keltuvas. Užsiimame vietas prie lango priekyje, kad viską matytume. Apačioje smulkūs žmonės ir mašinos.
                                        

         Ties Gauja aukštis virš vandens jau 42 metrai. Tikra Latvijos Šveicarija. Yra galimybė šokti iš vagonėlio su guma žemyn. Tiek to, gal kitą kartą. Meška sėdi ant eglės viršūnės. Bet mūsų ji nepasiekė.
                                        

           Atvykome į Krimuldos klasicizmo stiliaus dvarą. Kai kas atvyko lyno keliu ir vėl taip grįžta atgal. Mes einame visko pažiūrėti. Kunigaikščių Livenų rūmai pastatyti 1848 metais.
                                       

               Komplekse daug pastatų. Dabar viduje yra gydykla, vyksta pacientų reabilitacija. Rūmų svečiams siūloma naminio vyno degustacija. Kiemo pusėje daug gražių gėlių.
                                        

           Puslankiu stovi daugybė medinių spintų. Pastatai senoviški, skirtingų stilių ir paskirčių. Einame ieškoti pilies.
                               

          Miško parke, truputį apleistame randame Krimuldos pilies griuvėsius. Tai buvusi Rygos arkivyskupijos pilis. 1255 metais statyta. 1582 metais ji aprašyta kaip veikianti ir strategiškai geroje vietoje.
                                       

          Tačiau 1601 metais gaisras ją pavertė griuvėsiais ir ji nebuvo atstatyta. Likusi vienos sienos dalis. Aplink žaluma lyg subtropikuose viską paslepia. Kelios langų angos pilies sienoje.
                                       

         Taku einame tolyn. Medinis takas su turėklais virsta laiptais. Leidžiamės žemyn žaliame miške. Turistai lietuviai ir latviai. Mūsų tautiečiai vyrauja. Nulipame į Gaujos slėnį. Čia galima atvykti ir mašina.
                                        

         Gutmanio ola didžiausia Baltijos šalyse. Sienos aprašinėtos net aukštai ir seniai. Seniausias įrašas iš XVII  amžiaus. Mes savęs neįamžinome sienose. Yra legenda apie lyvio Ringaudo žmoną užmūrytą čia, verkusią ir ašaros išplovę olą.
                                        

         Kita legenda apie Turaidos Rožę, kuri Gurmanio oloje susitikinėjo su mylimuoju .
                                        

            Gutmanio ola milžiniška. Erdvi, aukšta. Priekyje daug žalios erdvės priešais olą. Užrašai įmantrūs ir seni. Net keista kaip jie išliko. Yra meniškų su ornamentais.
                                       

           Turaidos Rožės vardas buvo Maja. 1601 metais karo metu Turaidos pilies raštininkas Greifas rado gyvą mažą mergytę prie žuvusios moters. Jis mergaitę parsinešė, užaugino kiap savo dukrą.
                                          

           1620 metais užaugusi Maja įsimylėjo Turaidos sodininką Heilą. Gutmanio ola buvo jų susitikimo vieta. Jie nusprendė susituokti. Mają įsimylėjo ir dezertyras iš lenkų armijos Jakubovskis.
                                        

            Ji  šio meilės nepriėmė. Jakubovskis pasikvietė į pagalbą Skudrytį, atviliojo klasta Mają į olą. Jis puolė merginą. Ji paskė, jog turi stebuklingą skarelę, tegul ją kapoja. Jakubovskis kirto kardu.
                                        

          Žuvusios kraujas jį aptaškė. Jis pasikorė. Mergina buvo su maža Heilo dukra Lenta, kuri su Skudryčiu matė žūtį. Heilas jau buvo uždarytas į kalėjimą. Bet po to paleistas, uždarytas Skudrytis.
                                        

        Turaidos Rožė palaidota prie Turaidos bažnyčios, ant kapo pasodinta liepa. 1985 metais pasodinta nauja liepa.
                                         

        Nuo Gutmanio olos takas eina horizontaliai. Po to kyla, leidžiasi. Vėl kyla ir leidžiasi. Taip daug kartų. Ilgas kelias. Bet pagaliau pakylame į viršų ir atsirandame Turaidoje.
                                        

         Čia muziejus- rezervatas. Čia yra skulptūrų sodas. Sena medinė bažnyčia . Turaidos Rožės kapas su liepa. Didelė raudona pilis. Jis vis atstatinėjama. Įdomiausia buvo užlipti į jos bokštą. Aukštai ir sunku, bet verta. Yra įvairių ekspozicijų, kalėjimo imitacija.
                                         

          Turaidos teritorija didoka. Aš čia jau kelintą kartą. Bet vis tiek įdomu. Vyksta restauracijos atstatymo darbai. "Turaida" lyvių kalba reiškia "Dievo sodą".
                                        

            Iš Turaidos patogu miesto autobusu parvažiuoti į Siguldos centrą. Grįžome. Žiūrime- šalia "Kačių kavinė". Skaniai ir greitai pavalome. Paglostau kavinės gyvą katiną lauke, panašų į turimą namie.
                                       

         Dar užsukame į ledrogių ir rogučių trasą. Darbo dieną veikia tik bokštas. Į jį pasikėlus- Siguldos panorama. Savaitgaliais vasarą čia daugiau pramogų.
                                       

         Sigulda yra Latvijos žiemos sostinė. Čia vyksta varžybos ir treniruotės. Siguldiečiai laimėję olimpinius medalius keliose žiemos sporto rungtyse. Jų trasa tiesio unikali. Aplink nieko panašaus nėra.
                                      

       Tokia ji Sigulda. Sakome Si Siguldai. Reiškia "taip". Siguldon sugrįšime.
                                        

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą