Nuo Dauguvos iki Estijos

                               

    

Vidžemė Latvijoje užima centrinę- šiaurinę dalį. Čia daug pilių, daug miškų. Tęsiasi nuo Dauguvos žemupio iki kaimynų estų. Bei nuo Rygos įlankos iki Latgalos. Vidžemės- Latgalos siena teka Pededzės ir Aivekstės upės, telkšo didžiausias Latvijoje Lubano ežeras. Čia teka gražiausia Latvijos upė Gauja.Čia aukščiausias Gaizinio kalnas visoje Latvijoje- 311 metrų. Čia gyvos Joninių ir latviško alaus tradicijos. Čia slidinėjimo centrai.
                               

Vidžemėje buvo Limbažių, Valmieros, Cėsių, Valkos, Alūksnės, Gulbenės, Maduonos, Uogrės rajonai ir Rygos rajono dalis. Dabar daug savivaldybių.
  Nuostabiausi rytinės Vidžemės miestai yra Alūksnė ir Gulbenė su aplink išsidėsčiusiomis pilimis. 

                               

 Alūksnės miestas yra tikra atgaiva turistui. Yra jis Latvijos šiaurės rytuose, netoli Estijos ir Rusijos. Miestą skalauja Alūksnės ežeras.                               

  Ežero saloje yra Ordino pilies griuvėsiai. Jie gana dideli, gerai matosi iš miesto, ežero kranto. Pilies teritorijoje vyksta šventės. Yra scena, suoliukai žiūrovams. Teko stebėti tokią šventę. Pilies saloje už mūrų yra stadionas bei kita aikštė šventėms. Buvau joje.
                               

Žiūrovų buvo nedaug, dalyvių daugiau. Šventėje vyko mugė, kur kiekviena seniūnija ką nors pristato, parduoda. Dažniausiai vaikai savo rankdarbius. Viena seniūnija išvirė pupelių sriubą, kurią už pusę lato mielai suvalgiau. Patraukiau toliau antro patiekalo. Kita virėja, sužinojusi, jog esu iš Lietuvos, ėmė viską siūlyti, džiaugėsi "braliuku".
                             

Einu tiltu iš salos į Alūksnę. Vandens paukščiai ir vėjas aplink. Ežeru naudojasi žvejai ir poilsiautojai. Alūksnės ežeras 11-as pagal dydį Latvijoje. Pilies sala pusiasalio yra atskirta nuo didžiosios ežero dalies. O pusiasalyje yra piliakalnis- Šventyklos kalnas. Jo viršuje rotonda, apačioje- Saulės tiltas. Tiltas turistams pasigrožėti virš sausumos.
                                 

    Miesto panoramoje aukščiu dominuoja evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji skaičiuoja jau trečią šimtmetį. Pastatyta klasicizmo stiliumi iš akmenų. Bokštas beveik iš visur matomas, pagal jį orientavausi mieste. Tiesa dabar vyksta remontas.
                                       

    Beveik šalia yra turizmo informacijos centras ir biblijos muziejus. Čia yra stovėjimo aikštelė automobiliams. Alūksnė didžiuojasi Ernstu Gliuku, kuris pirmas išvertė bibliją į latvių kalbą. Muziejus tai ir parodo. Yra mieste ir E.Gliuko ąžuolas.
                               

    Ežero pakrantėje išsidėstęs parkas. Svarbiausias objektas jame- Naujoji Alūksnės pilis. Pastatyta Tiudorų neogotikos stiliumi XIX a. antroje pusėje. Pastate dabar muziejus. Architektūro paminklas tiesiog stebina savo grožiu, nesinori atitraukti akių.
                                

   Toliau parke stovi visokios grožybės: Eolo šventykla, Aleksandro paviljonas. Fitinghofų granito obeliskas ir mauzoliejus. Šiai giminei priklausė Naujoji Alūksnės pilis. Alūksnė tikras atradimas- čia daug įvairių, originalių architektūros ir istorijos paminklų. Dėl objektų gausos čia tenka užtrukti.
                               

    Šiauriau, prie Estijos sienos yra įdomių dalykų. Vienas jų- Zvartavos pilis. Iki jos reikia kelis kilometrus važiuoti žvyrkeliu, bet gana neblogu.

    "Čia gyvena laimė, joks blogis slenksčio neperžengia". Taip buvo užrašyta virš įėjimo į pilį. Manau galima būtų parašyti vėl, negi sunku.
                             
    Tiudorų neogotikinio stiliaus pastatas.  Priklauso Latvijos Menininkų Sąjungai. Gražūs simetriškai pastatyti ūkiniai pastatai. Zvartavos pilies vaizdas lengvas, atpalaiduojantis.
                                
    Už kelių kilometrų yra Gaujienos mietelis. Jame klasicistinio stiliaus dvaro rūmai. Prie įėjimo yra 2 saugantys liūtai. Parkas peizažinis. Livonijos laikais čia buvo tikra pilis. Ji sugriauta švedų šiaurės karo metu ir jau neatstatyta. Gaujiena yra prie Gaujos upės ir netoli Estijos sienos.
                                 

    Dar truputį toliau yra Apė. Toks miesto pavadinimas. Siauros akmeninės gatvės, net vienos krypties. Miestas nedidelis ir kompaktiškas. Bet urbanizuotas, ne kaimas. Už jo už 2 km jau Estijos siena.
                             

     Kitas labai įdomus mietas rytinėje  Vidžemėje yra Gulbenė. Į jį veda plentas ir siauras  geležinkelis. Jis yra veikianti turistų atrakcija, populiari Latvijoje. Aš vykstu plentu. Jis praeina netoli Pededzės upės.
                                

Ši upė ilgai skyrė 2 Latvijas. Vidžemė priklausė Švedijai, vėliau perduota Rusijai, vadinta Lifliandija. Užtat čia daug rūmų, pilių, bokštų- bokštelių, romantiškų architektūros elementų. Kitame Pededzės krante- Latgala. Subyrėjus Livonijai, ji po karų tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos , atiteko ATR. Vadinosi Lenkijos Livonija. Katalikiškas kraštas, bet šalies pakraštyje. Vėliau atiteko Rusijai. Čia baudžiava panaikinta vėlai. Čia romantizmo trūksta. Tai matosi važiuojant keliu Balviai- Gulbenė.
                               

    Gulbenės miesto simbolis yra gulbė. Ilgu kaklu jos paminklas su gulbiukais puošia miestą. Gulbė puošia miesto herbą.
                             

    Kitas miesto simbolis- Vecgulbenės pilių kompleksas ir parkas. Išlikę baltoji ir raudonoji pilys. Tiesa raudonoji dabar restauruojama, aptverta, apjuosta statybiniais pastoliais. Vietoj jos kažkada buvo senlatvių gynybinė pilis.
                                

    Už gatvės yra liuteronų bažnyčia. Kelias į ją eina tiltu aukštai virš Krustalicės upės. Puikūs vaizdai nuo tilto į upę ir bažnyčią. Upė garma žemai apačioje, aplink parkas. Kaip kalnuose miesto centre.
                                

 Vienas pastatas restauruojamas. Kitame ekskursijos į rūsius. Didelis parkas, dirbtinis ežeras. Jaukus toks Gulbenės istorinis centras.
    Naujas populiarus miesto akcentas yra laikrodis netoli Rygos gatvės. Aukštai iškeltas, matomas iš abiejų pusių.
                             

    Gulbenė didžiuojasi siauruku. Tai geležinkelis, išlikęs, funkcionuojantis. Juo bandoma pritraukti turistų. Vadinamas mažybiniu vardu.
                               

    Piečiau yra Jaungulbenės nedidelis miestelis su to paties vardo pilimi. Pilies kompleksas turi daug pastatų. Pagrindinis pastatas gana originalios išvaizdos.
                               

 Originalus bokštas, po juo vartai į pilį. Šalia saugo liūtų skulptūros. Didelis peizažinis parkas. Virš pagrindinio įėjimo į rūmus yra šeimos herbas. Tokia Jaungulbenė.
                               

     Sekantis miestas, važiuojant į pietus yra Cesvainė. Tai tiesiog miestas muziejus. Pilis lyg iš pasakos stebina savo frontonais. Vakarais aplink pilį pasišviesdami vaikšto vaikai. Ištisos grupės. pas vadovą rankose padavimas dideliame susuktame lape. O pagal tą legendą ieškoma lobio. Pilis eklektiška.Čia persipynę įvairūs stiliai. Pastatyta XIX a. gale iš kaltų akmenų. Lankytojus jos grožis tiesiog užburia. Pilis labai gerai išsilaikiusi. Gražus parkas. Čia atgaiva akims ir vaizduotei. Vandens tvenkinyje atsispindi grakštus pilies bokštas ir stogas ryškios oranžinės spalvos.
     Miesto mokykla, gražiai atrodo net naktį, iliuminuota. Už jos stovi romantiškai atrodanti katalikų bažnyčia. 
     Maduona, mano paskutinis aplankytas miestas Latvijoje. Jis gal taip neišsiskiria kaip gražieji Vidžemės miestai. Maduonoje išilgai miesto eina geležinkelis. Maduona turi miesto apvažiavimą. Miesto viduryje yra didžiulė parkų zona su upeliais, tvenkiniais. Miesto kalvotas reljefas. Tad miestas labai žalias ir neplokščias. Miesto centre yra Biržų dvaro pastatas, nuo kurio prasidėjo Maduonos miestas. Pastate dabar yra kraštotyros muziejus.
    Maduona yra kelių kryžkelėje. Kelias į šiaurę eina į Gulbenę, Alūksnę. Į pietus eina prie Dauguvos upės. Į rytus eina į Lubano miestą, prie Lubano ežero, į Latgalą. Į vakarus net 2 keliai. Vienas į Ėrglius. Už šio miesto kelias eina į Rygą, deja kelias neasfaltuotas. Iš Ėrglių į Rygą eina geležinkelis. Deja jis jau nebenaudojamas. Likę bėgiai ir stotys. Ėrglių gražiose apylinkėse yra puoselėjamos latvių muzikos, dainų tradicijos.
    Kitas vakarų krypties plentas eina į šiaurės vakarus į Cėsį. Čia aplink aukščiausios Latvijos vietos virš jūros lygio. Viena jų- Gaizinklanis yra aukščiausias taškas visoje Latvijoje. Todėl žiemą čia daug populiarių slidinėjimo trasų.
                                   

    Vidžemės pietus riboja Dauguva. Upė didelė ir plati. Daug ant upės yra hidroelektrinių. Todėl upė dar išplatėja.  Nuo Maduonos važiuojant į pietus, patenki į Pliavinių miestą. Nors miestas skaičiuoja antrą šimtmetį, vaikštant po jį atrodo, jog neseniai pastatytas. Anksčiau čia gyveno daug žydų. Dabar tai pramoninis miestas ant Pliavinių marių kranto. Nes  dėl HES upė čia plati, tėkmė lėta. Dauguva čia visur dominuoja panoramoje.
                               

    Pliaviniuose Dauguvos pakrantę puošia gėlėmis. Važiuojant dešiniu upės krantu ar plaukiant pasroviui yra Stukmanių dvaro ansamblis. Čia Pliavinių miesto pradžia. Toliau- dar įdomiau. Vienas populiariausių Latvijos turizmo simbolių- Kuoknesės pilies griuvėsiai.
                               

1208 metais paminėta Kuoknesė. Tada vyskupas Albertas pastatė mūrinę pilį vietoj protėvių pilies.  O 1277 metais Kuoknesė jau turėjo miesto teises. Vėliau ji priklausė Hanzos sąjungai.

                                 
    1967 metais, pastačius Pliavinių HES, pakilo Dauguvos vandens lygis ir pasiekė Kuoknesės pilies griuvėsius. Aš po juos vaikščiojau sausuma. Jie tikrai įspūdingi, kai vanduo juosia iš 2 ar 3 pusių. O jei plaukiant upe, jie atrodo dar įspūdingiau.
                             

    Dar labiau į vakarus geležinkelis eina šalia plento. Sekantis miestas yra Aizkrauklė. Miestas turi seną bažnyčią. Taip pat piliakalnį su griuvėsiais už miesto ribų. Ant piliakalnio yra populiaru švęsti jonines.
                                

 Miestą pradėjo statyti 1961 metais, o miestu tapo 1967 metais. Jame yra Pliavinių HES. Tai jaunas pramoninis miestas. Čia kaip ir Pliaviniose nereikia ieškoti senovės.
                               

   Sekantis miestas ta kryptimi yra Lielvardė. Išsidėstęs dešiniajame Dauguvos krante. Paminėtas jau 1201 metais. Joje parke yra pilies griuvėsiai prie pat upės. Ši miesto dalis vadinama Lačplėsiu kaip ir legendinis latvių epas. "Lačplėsio" autoriaus Andrejaus Pumpuro muziejus yra čia pat Lielvardėje. Todėl latviams čia ypatinga vieta, čia jie semiasi energijos kovai su priešais ir okupantais. Lielvardė yra lengvai pasiekiama elektriniu traukiniu iš Rygos.  Lielvardėje K. Baruonis surinko tūkstančius liaudies dainų.
                               

    Kitame Lielvardės miesto gale yra senovinė medinė pilis. Tokių pilių Latvijoje yra keletas. Yra jau supuvusių ir nugriuvusių. Šita pilis imituoja senąsias latvių protėvių pilis. Jos lankymas yra mokamas. Man asmeniškai įspūdžio nepadarė. Ji pastatyta visa nauja, tik imituoja senovę.
                                     

    Toliau yra naujas Kegumo miestas, pastatytas HES statybai.  Miestas pradėtas statyti tarpukariu, yra pušyne. Bet vis tiek tai naujas miestas. Jame yra užtvanka ir galimybė pervažiuoti Dauguvą kaip ir Aizkrauklėje. Kegumas garsus savo motokroso trasa.
    Už Kegumo link Rygos yra 3 miestai. Rajono centras Uogrė. Nemažas miestas Latvijos mastu ir rajono centras. Tvarkingas miestas.
                               

 

Uogrė man atrodo kaip kurortas pušyne. Net miesto herbe yra 3 pušys. Čia gana švarus oras. Uogrė yra prie Uogrės upės ir Dauguvos santakos. Miestas turi Dauguvoje salą, sujungtą tiltu su Uogre.
                                

Man Uogrė asocijuojasi su internetinėmis kameromis. Nes Latvijoje Uogrės kamera visada parodo tą patį skverą. Ir tada matai koks oras Latvijoje. Čia patogu tiesiog, važiuojant per Latviją, sustoti miesto centre. Išgerti kavos, užkąsti, pasikeisti pinigų.
                                

Žydi gėlės, pėsčiųjų gatvė. Netoliese stotis. Greitkelis jungia Uogrę su Ryga. Kitas plentas lygiagrečiai šiam eina šiauriau Uogrės iš Rygos į Koknesę.
                                

 Jis dabar sparčiai plečiamas ir rekonstruojamas. Kitas kelias eina į Inčukalnį prie kurio daug plentų ir sankryžų. Žodžiu sakant tai transporto mazgas. Uogrė paminėta pirmą kartą 1206 metais.Į Rygą galima nuvykti elektriniu traukiniu.

                               

    Padauguviu toliau Ikškilė ir Salaspilis.  

Ikškilė. Ką mums sako šis pavadinimas. Tai seniausia Latvijoje mūrinė bažnyčia. Ji pastatyta 1185 metais.
                                

O miesto teises Ikškilė gavo tik 1992 metais. Seniausia ne tik Latvijoje, bet ir Pabaltijyje mūrinė bažnyčia yra Ikškilės vizitinė kortelė. Miesto pavadinimas kilęs iš lyvių kalbos. Bažnyčios griuvėsiai dabar yra Dauguvos saloje. Nes užtvenkus upę, pakilo vanduo.
                                

 Meinardo sala pavadinta pirmo vyskupo vardu. Bažnyčią mačiau tik nuo kranto. O pats miestas dvelkė ramybe. Šalia Dauguva, daug nuosavų namų ir žaliuojančių medžių. Miesto įkūrimui pastatytas akmuo. Miestas patogioje padėtyje tarp Rygos ir Uogrės prie greitkelio.
                               

   Salaspilis. Kartais čia sustoju atsipūsti po ilgo vairavimo. Tai patogus miestas prie autostrados. Šalia jo paprastai pervažiuoju Dauguvą per Rygos HES-ą.  Salaspilio vyskupo pilis statyta 1186 metais. Bažnyčia statyta 1380 metais. Dabar jos griuvėsiai ant paties Dauguvos kranto.