Vokiečiai, jūra ir saulė

Šie žodžiai apibūdina MALJORKĄ. Dar šios salos ženklai: smėlis, palmės, paelja su jūros gėrybėmis, ting- ting.

Maljorka- sala Viduržemio jūroje, todėl jūra aplink, saulės daug.

 Baltas švarus smėlis paplūdimiuose. Nėra nei jūros ežių, nei kokių nors žolių. Vanduo jūroje birželio gale ryte 23-24 laipsniai, vakare 25- 26. Oras apie 30 laipsnių. Visur žalia ir daug žiedų.

Paelja su jūros gėrybėmis- atneša ketaus keptuvę su apvyniotomis rankenomis, kad nenudegtum. Valgoma lauke po skėčiu. Tarp ryžių „įsitaisę“ krevetės, midijos...

Maljorka- didžiausia visos Ispanijos ir Balearų salyno sala. Ji septinta pagal dydį Viduržemio jūroje.3600 kvadratinių kilometrų ploto. 870.000 gyventojų. Sala labai turistinė. Man atrodo, jog „Maljorka“ ir „turizmas“ sinonimai.

 Vokiečių labai daug. Ypač su mažais vaikais ir pagyvenusių. Gaila buvo žiūrėti į tėvus kaip jie vargsta paplūdimiuose su kūdikiais. O vaikišku geltonu traukinuku „ting- ting“ paprastai važinėjasi pagyvenę vokiečiai. Ir patiems linksma, ir praeiviams patinka, todėl mojuoja.

Maljorka senovėje priklausė romėnams, vėliau vandalams, po to musulmonams. Kai šiuos išvijo, priklausė Aragono karalystei, buvo atskira karalystė, pateko į Ispanijos sudėtį.

Tramontanos kalnynas driekiasi vakarinėje šalies dalyje. Todėl pakrantės čia gražios , bet labai stačios. Aukščiausia viršukalnė Puig Major 1445 m aukščio. Kalnai sudaro mikroklimatą. Saloje pakanka drėgmės ir nebūna šalčių.

Rytinėje pakrantėje daug garsių ir įvairių urvų. Daug įlankėlių ir paplūdimių, kurie turi savo pavadinimus.

Pietuose yra Palmos įlanka. Prie jos sostinė Palma, 400.000 gyventojų. Ji yra Maljorkos ir visų Balearų sostinė.

Aplink mėgiami kurortai, viešbučiai, vandens parkai. Aerouostas. Į šiaurę tęsiasi autostrada, nemokama. Ten Alkudijos ir Polencos įlankos. Alkudijos įlanka didelė, bet abu iškyšuliai matosi.

Gyvenome prie Alkudijos įlankos, Son Baulo kurorte, kuris yra Can Picafort dalis.

Maljorkoje be Palmos dar yra 2 miestai. Manacor, antras pagal dydį, garsus dirbtinių perlų gamyba. Trečias pagal dydį yra Inca miestas, išgarsėjęs odiniais dirbiniais. Praturtėję iš odos verslininkai įkūrė didelį viešbučių tinklą.

Lėktuvai į Palmos aerouostą atskrenda dažniau vakare iš šiaurės, leidžiasi kas kelios minutės. Galima matyti ore „lėktuvų eilę“.

Binissalem vietovė garsi savo vynu. Mes irgi radome ūkininko raudono, sauso, jauno vyno netoli viešbučio. Kaina 1,5 euro už pusę litro. Skonis geras, tiesiog burnoje tirpsta. Dar man patiko rožinis Maljorkos vynas.

Maljorkoje daug deginomės, keliavome, maudėmės. Degintis visai paprasta. Geras šimtas metrų iki paplūdimio. Pasitiesi gultą. Iš karto lendi į jūrą. Grįžus išsitepi kremu nuo saulės. Aš naudojau 50-ies stiprumo UV filtro kremą. Pasiteisino. Į jūrą tekdavo lįsti per valandą 2- 3 kartus.

Mes įsitaisydavome prie pat gelbėtojų. 2 labai įdegę vyrukai tiesiog ant smėlio stebėdavo besimaudančius, beveik žemo starto pozicijoje. Nepasitaikė ekstremali situacija.
                                      
 Užtat po darbo tas pats tamsus vyrukas šokdavo į baidarę ir plaukdavo toli toli. Mūsų paplūdimyje vyravo vokiškai kalbantys turistai su mažais vaikais. Pasitaikydavo rusiškai kalbančių, bet iš Vokietijos.

Viešbučio baseino net neišbandėm, nes neįdomu. Viešbučio teritorijoje sėdėjome tik pirmą naktį ir gėrėme sangriją, nes atvykome vėlai. Buvo teritorijoje ir pinijų, ir po jais numestų gultų. Už tvoros po pinijomis buvo kavinė. Iš jos kepamos mėsos kvapas atkeliaudavo į mūsų balkoną.

 Birželio antroje pusėje visos paminėtos aplinkybės visiškai nesikeitė. Tiesa mes čia buvome per Jonines. Ispanai paprastai kūrena laužus prie jūros. Pas mus neužkūrė. Nes čia vien turistai. O į sostinę vien dėl naktinio laužo nevažiavome.

Kelionės ir įdomybės. Can Picafort'ą apėjome pėsčiomis, apvažiavome ting-ting'u. Visai turistinis miestelis. Dažnai kursuoja autobusai, kuriuos irgi išbandėme. Gyvenome prie Alkudijos įlankos.

Todėl pirmiausia aplankėme Alkudiją. Miestas maurų statytomis sienomis, mes ant jų vaikščiojom. Turistų daug. Miestas tvarkingas, informacijos centre gavome miesto planą. Nedidelis romėnų teatras. Nedidelis koridos pastatas.

 Gatvelėje prie savivaldybės valgėme paelją su jūros gėrybėmis. Ir gražu, ir skanu. Senoji Alkudija kompaktiška ir graži. Nuo Alkudijos iki Can Piafort'o keliolika kilometrų. Ištisai pristatyta viešbučių abipus kelio, pramogų turistams, vandens parkas. Kai kur prie kelio prieina žemos, pelkėtos žemės- Albufeiros gamtos parkas, tai viešbučiai tik jūros pusėje.

Alkudijos pakrantėje viešbučių daug. Mieste yra vandens telkinių, sujungtų kanalais.

Kita įlanka šiaurėje- Polencos. Ji siauresnė. Bet labai raižyti pusiasaliai ją supa. Plaukėme katamaranu į šią įlanką. Uolos, rūmai, raižyta pakrantė. Dar panardymas žydroje pakrantėje, pietūs kitoje mažoje įlankoje.

Apiplaukėme šiauriausią salos kyšulį su švyturiu. Ji vadinasi Cap de Formentor. Sausuma iki jo veda serpantinas ir tunelis. Katamarano įgula grojo ir dainavo ispaniškas populiarias dainas. Vienas jų puikiai pamėgdžiojo šunis, kates ir kitus gyvūnus. Linksma dėl to buvo ne tik vaikams.

Šalia miesto Inca pakilome į kalnus, patekome Į Lluc vienuolyną. Čia turistų nedaug buvo, todėl greitai radome Juodąją Madoną. Jai reikia paimti už kelių, žiūrėti į akis, kad išsipildytų troškimai.

Iš Lluc vienuolyno Sa Calobra keliu vinguriavome žemyn. Ispaniškai tai reiškia "gyvatę". Pasiekėme kilpą, kur kelias  apsisuka 360 laipsnių kampu. Tai vadinama Nus de Sa Corbata (kaklaraiščio mazgas). Ties mazgu pailsėjome.

Pasivaišinome Palo, Tai likeris iš duonmedžio, kurio sėklos yra valgomos, maistingos, vyrų afrodiziakas. nusileidžiame į Torrent de Pareis. Šiuo keliu didelės mašinos neprasilenkia. Todėl autobusai iki pietų leidžiasi, o po pietų kyla atgal. Yra vieta kur įstrižas plyšys uoloje. Jei mašina už jo yra vis tiek nesimato. Prasilenkti jame neįmanoma.

Torrent de Pareis- krante esantys aukšti, keliasdešimt metrų uolos stulpai, tarp jų keliasdešimt metrų horizontalaus kranto. Čia mėgsta žmonės degintis ir maudytis. Deja paplūdimys vien iš akmenėlių. Jūroje daug medūzų. Čia yra išdžiuvusios upės žiotys. Šios vietos vaizdas reprezentuoja Maljorką.

Mes čia valgėme vėl mėgstamą jūros gėrybių paelją. Išplaukėme laivu į Port de Soller, užtruko 45 minutes. Puikūs nepasiekiamo, stataus vakarinio salos kranto. Atplaukus daug turistų, graži įlanka su jachtų uostu.

 Iš čia 1912 metų elektriniu mediniu tramvajumi pasiekėme Soller'ą. Tramvajus suremontuotas, atvirais langais, pusiau atviromis platformomis, važiuoja vienas paskui kitą su intervalu, jog galima pasifotografuoti. Ko daugiau turistui reikia?

Ogi reikia... Iš tramvajaus perlipame Soller'e į bendraamžį medinį traukinį. Jo pagrindinė atrakcija yra tai , jog kyla aukštai šlaitu į kalną, įveikdamas trylika tunelių.
                                      

Šiaurrytinėje salos pusėje yra Capdepera ir Arta. Pirmoji pilis susijusi su salų nepriklausomybe. Pilis aukštai ant kalno. Jei geras oras, matosi Menorkos sala. Pilies darbuotoja man sakė , jog priklauso ir nuo nuotaikos.

Senovėje buvo užkuriami laužai, kai užpuola priešas. XIII amžiuje vyko rekonkista. Iš Maljorkos maurai buvo išvyti, o iš Menorkos- ne. Užkūrė daug laužų Capdepera, kad apgauti maurus. Šie po to pasirašė taikos sutartį. Įdomiausia tai, jog tuo metu čia stovėjo vienišas bokštas, o pilis pradėta statyti 1300 metais.

Kaimyninis miestelis Arta. Kalno viršuje San Salvador bažnyčia, aplink gynybinė siena. Tai piligrimų ir menininkų  centras.

Pagaliau atvykome į sostinę. Tai tikras didmiestis pagal salos dydį. Traukia akį žydra jūra su jachtų ir kitais uostais, palmių krantinėmis, gražiais vaizdais į miestą ir katedrą nuo jūros pusės. Mums Palmoje buvo karščiau nei kitose salos vietose. Siaurų gatvelių raizgalynė. Vaikščiojom įvairiomis kryptimis. Gerai, jog turėjom miesto planą.

Sostinė garsėja savo gotikine katedra, kuri pastatyta vietoj maurų mečetės. Jos apvalus vitražinis langas- rozetė yra didžiausias pasaulyje, 11,75m skersmens. Katedrą sudėtinga aprėpti akimis, dar sunkiau nufotografuoti.  Nes pastatas milžiniškas.

 Populiari transporto rūšis turistams prie katedros- karieta. Katedrą XX amžiaus pradžioje restauravo Antonijus Gaudis.

Abipus palmos esantys kurortai Magaluf ir S'Arenal- britų ir vokiečių mėgstamiausi masinio turizmo centrai. Juose ir aplink sostinę esančiuose 3 vandens parkuose nesilankėme.

Maljorkoje pailsėjom, pasimaudėm, pasideginom, pakeliavom, pamatėm kalnų, serpantinų, vienuolyną, senovinį tramvajų ir traukinį išbandėm.