Karvutės vilioja į paplūdimius

Man šitaip asocijuojasi šiaurinė Kuržemė. Nes būtent Ventspilis pritraukia į regioną turistų liūto dalį. Į Ventspilį atvažiavusius pasitinka karvės. Jų yra visokių spalvų, dydžių.
                              
 Jos „atrajoja“ krantinėje, kur daug turistų. Jų yra pajūrio parkuose. Stovi karvutė ant pjedestalo tvarkingoje pievoje prie magistralinės gatvės.

Yra graži rausva suknele karvutė, sėdinti pakrantėje. Yra didelė, visa karvė, keliautoja. Jos nugara apklijuota aplankytų šalių lipdukais.

Didžiulė karvė, visa iš gėlių, stovi ant kalvelės, netoli didelio prekybos centro „Tobago“. Tobago sala Karibų jūroje, kažkada buvo Kuršo hercogystės kolonija. Karvučių mačiau daug, fotografavau. Prisiminimui nusipirkau saldainių „Karvutė“.

Mums, lietuviams, Ventspilis pats tikriausias pajūrio kurortas. Latviams tai pramonės, naftos eksporto miestas. Lietuviai skundžiasi lauko kavinių stoka. Bet įstaigose ir bendrabučiuose yra valgyklos, maistas nebrangus, susikalbėti galima.

Paplūdimys su mėlynąja vėliava. Infrastruktūra paplūdimyje įvairi, dušai... Paplūdimiai ilgi ir erdvūs. Kempingas puikus su visa infrastruktūra.

Dabar, kai Ventspilis intensyviai ir plačiai reklamuojasi Lietuvoje, lietuviai plūstelėjo į šį miestą prie Baltijos bent savaitgaliui.

Ir nustemba, jog Ventspilyje nėra šiukšlių, yra pramogų vaikams ir suaugusiems, švarūs ir neprisigrūdę paplūdimiai, tvarkingas senamiestis, pastatai, žmonės kalba latviškai. Krantinėje ant suoliuko sėdi Krišjanas Valdemaras.

Ventspilis lyg civilizacijos sala. Aplink šiaurėje neaprėpiami miškai, tušti keliai, pakrantė tuščia. Mieste turguje prekystaliai apkrauti baravykais. Ugalės bažnyčios šventoriuje radau porą baravykų, bet jų neroviau, o nufotografavau.  Matosi kuo turtingi Ventspilio miškai.

Lietuviai pamėgo Ventspilį kaip kurortą, atvyksta čia su mažais vaikais. Atstumai jame nedideli, žaliųjų zonų daug. Pėsčiomis galima daug pamatyti. Krantinę mėgsta dviratininkai. Miestas jaukus. Stovėjimo vietų daug, jos nemokamos ir aiškiai pažymėtos. Didesnis šurmulys yra tik piko metu.

                              

Miestas yra prie upės Ventos žiočių. Kairiame krante centras ir senamiestis, dešiniame- uostas ir pramonės objektai. Jie nuo krantinės matosi, bet ne daugiau. Krantinė ir daug miesto gatvių išklotos plytelėmis.

Viena svarbiausių Ventspilyje yra Rotušės aikštė. Aikštės centre stovi gražus laikrodis. Rotušės aikštėje yra liuteronų Nikolajaus bažnyčia, Tarptautiniai rašytojų ir vertėjų namai. Prie jų stovi rašalinė su rašymo plunksnomis.

Tai sudaro kultūringo miesto vaizdą. Kai kurios karvutės turi vardus „Venta“ ir su numeriu. Upe plaukia laivai. Atplaukus keltui iš Vokietijos, atgyja centras. Vieni išvažiuoja iš kelto, kiti laukia eilės įvažiuoti.

Ventas yra Ventspilio piniginis vienetas. Jų galima užsidirbti Ventspilio turistiniame internetiniame puslapyje. Ventai atpigina nakvynę.

Pateikus asmens dokumentą informacijos biure, gauni nuolaidą pramogoms, apsistojimui Ventspilyje. Turgaus akcentas keistas pastatas- karilionų varpų laikrodžio bokštas. 
                                        
Turgaus krašte 3 pagyvenusios personos groja skirtingais muzikos instrumentais melancholišką seną melodiją. Man netgi patiko. Geriau už tylą.

Senamiesčio gatvelės siauros, daug vienos krypties gatvių, daug keistų sankryžų, kur susikerta kelios (neaišku kiek) gatvės. Mielai važinėjau su savo automobiliu ir vaikščiojau.

Einant tekdavo pasiklysti, bet tai net malonu. Randi kokį namą ar kvartalą pavargusį nuo senumo. Arba atvirkščiai- skoningai restauruota, gražios gėlės arba kokia keista skulptūra.

Iš Ventspilio keltai plaukia į Vokietiją, prieplauka prie pat senamiesčio. Kelto atplaukimas- išplaukimas yra lyg šventė. Aš tuo gėrėjausi krantinėje. Pastaroji ypač tvarkinga.

 Sužymėta, kur važiuoti, kam ir kur stovėti.
Gatvėse sustojimo vietos pažymėtos, visur nemokamos.

Prie krantinės yra miesto valdžios pastatų ir visa policija. Per parą nemačiau savo pareigas atliekančio policininko nei pėsčio, nei važiuoto. Toks ramus miestas. Vakare eina iš kavinių žmonės čia ramūs ir tylūs, nors ir išgėrę.

Mieste daug parkų, gėlynų. Yra vaikams siaurukas traukinukas parke. Daug medžių ir krūmų, apkarpytų, suformuotų egzotiškų figūrų. "Gėlių" karvutė stovi ant kalvelės, o aplink gėlių ornamentai pievoje. Yra iš  gėlių padaryti ežiai.

Pilis. Ventspilio Livonijos ordino pilis, beveik nepakitusi nuo XIII amžiaus, laikoma seniausia Latvijoje. Tai buvo Livonijos ordino brolių pilis. Vėliau joje buvo kalėjimas. Dabar muziejus su pastovia ir kintančia ekspozicijomis. Pilyje yra smuklė, pramogų. Pilis yra senamiesčio centre netoli krantinės. Pagal ją patogu orientuotis centre.

Piečiau Ventspilio- tik 22 kilometrai, yra šlovingos praeities liūdininkas- miestas Piltenė. Jis senesnis už Ventspilį. Apie 1220 metus Piltenėje pastatyta pilis.

 Tai padarė Danijos karalius. 1309 metais Piltenė jau vyskupo rezidencija. Čia buvo Kuršo vyskupystės centras.

Dabar Piltenė- pilies griuvėsiai ant Ventos senvagės pačio kranto, šalia mažas upeliukas užtvenktas, lauko estrada ir liuteronų bažnyčia. Miesto centras kitoje gatvės pusėje su pagrindiniais miesto atributais.

 Piltenės herbe 2 vyskupo skeptrai viršuje ir 3 bokštai apačioje. Miestas nedidelis ir ramus, kelias į Ventspilį geras. O istorinė Piltenės šlovė didžiulė.

Pagrindinis plentas veda iš Ventspilio į Rygą. Važiuoti lengva, nes pakankamai platus, mažai sankryžų, nedaug transporto. Didesnis miestelis pakeliui Ugalė.

Čia praeina geležinkelis, kelių sankryža. Išsidėstęs plačiai, lyg iš kelių dalių. Liuteronų bažnyčia ant kalvos, iš toli matyti aukštas bokštas. Labiausiai nustebino prie šios bažnyčios rasti baravykai.

Juos tik nufotografavau ir palikau parapijiečiams. Bažnyčios vidus santūrus kaip būdinga protestantams, bet gražus, tvarkingas, net dekoratyvus.

Truputį į šoną yra Puzės ežeras, Puzės dvaras, Puzės kaimas, mažesnis už Ugalę. Vietovės miškingos. Bet yra asfaltuotų kelių, vedančių į šoną.

Tarp Ventspilio ir Kolkos yra ~80 km. Kelias tiesus, pakankamai platus. Mašinų beveik nėra. Atrodo, reikia sustoti ir pasižiūrėti ar važiuoji. Aplink vien miškai.

 Jeigu pasuki į žvyrkelį, pasidaro nejauku. Nes kelias siaurėja, vingiuoja miške. Sodybos pavienės, net nesudaro kaimo vaizdo. Keliukai blogėja. Plentą nuo jūros skiria keli kilometrai, bet surasti jūrą būna sunku.

Spygliuočiai. Važiavimas mišku. Šiame intervale vienas sustojimas Mazirbėje. Šis ramus kaimas yra viso pasaulio lyvių sostinė. Mazirbėje tarpukariu pastatytas Lyvių namas. Ant jo plevėsuoja žalia- balta- mėlyna lyvių vėliava.

 Vokiečiai kolonistai užėmę Latviją viduramžiais, pavadino ją "lyvių žeme" (Livland), pavadinimas lotyniškai skambėjo "Livonia". Lyvių šiaurinėje Kuržemės dalyje priskaičiuojama nuo 500 iki 1600 žmonių. Bet tik keliolika jų laisvai gali kalbėti lyvių kalba.

Mazirbėje pavyko prastu keliu pasiekti jūrą. Paplūdimys tuščias. Yra kopos, už jų stovėjimo aikštelė. Buvo atliekama gražios ilgaplaukės merginos aktų fotosesija. Namai kaime chaotiškai išsibarstę.
Pervažiuoju Irbės upę. Mikeltornis. Kaimas. Bažnyčia. Švyturys. Pavieniai turistai.

Irbenė. Ji įsikūrusi nuo plento į žemyno pusę. 32 metrų skersmens radioteleskopas yra didžiausias šiaurinėje Europoje. Tai yra mokslinė institucija. Bet turistus leidžia užlipti į lėkštę ir pasidairyti į šonus. Matosi toli. Lipti baisu, nes aukštai.

 Yra 2 antenos. Važiuojant tai pasirodo, tai pasislepia antena. Gyvenvietėje rusai pastatę kelis daugiabučius, kurie iki šiol negyvenami. 

Iš Tukumo keli plentai nuveda iki Rygos įlankos. Varom į pakrantę. Lietuviams, kurie turi mažai jūros tai padaro įspūdį. Nuo Šlokenbeko pilies 2 keliai veda prie jūros.

 Vienas į Klapkalnciemą. Nedidelis kaimas. Nuo paliktos plente mašinos 100 metrų iki jūros, stovėjimas nemokamas. Rygos įlanka labai sekli. Čia daug jūros žolių, įteka upė, vanduo beveik gėlas. Bet vis tiek maudausi.

 Kitą paplūdimį pasirenku Apšucieme. Čia pervažiuoju kaimą, gražiame pušyne palieku mašiną. Latviai netoli jūros prie įrengtų stalų kepa mėsą.

Paplūdimys birželį beveik tuščias pagal Lietuvos standartus. Nuo čia link Jūrmalos yra 2 didesni miesteliai Ragaciems ir Lapmežciems. Juose yra parduotuvių, kuro kolonėlių, važinėja brangios mašinos, vyksta kurortinis gyvenimas.

 Nuo Apšuciemo link Tukumo yra Milzkalnis, slidinėjimo trasa, bet kadangi vasara, tai tik užsukau susipažinti su objektu. Per gražų pušyną šiaurėn privažiuojame miestelį Engurę.

 Jame Rygos įlankos krantas lietuviams neįprastas. Tiesiog žalia pieva iki pat jūros vandens. Krante pieva šlapia. Yra ten paprastų laukinių gėlių augančių ir žydinčių jūroje.

 Engurėje ir Bėrzcieme pakrantėje apleisti, nereikalingi pastatai, būdos ir būdelės.

Tokių žvejų miestelių yra didesnių ir mažesnių. Nuo Engurės į šiaurę 90 km kelias tęsiasi palei jūrą. Daug poilsiui skirtų sodybų.

 Mažai gyventojų ir jų svečių.Kai kur plentas eina pačiu jūros krantu. Yra įvairių nuorodų į saugomus objektus. Kartais jie įspūdžio nepadaro.

 Mėrsragas- savivaldybės centras prie Rygos įlankos, netoli Engurės ežero šiaurinio galo. Centre yra akmenų grupė, neįmantrių viešųjų erdvių papuošimų. Šalutinių gatvių nedaug.

Jos siauros ir visai siauros, smėlėtos. Tiesa šiuose miesteliuose yra žvejų uostai. Mėrsragas turi švyturį prie paties rago, iškyšulio. Ten yra apžvalgos bokštelis.

Čia jūros pakrantė akmenuota. Vanduo žalias, vietomis tirštai žalias nuo dumblių ir jūros žolių. Daugelyje vietų į jūrą savo noru nelipsi.

 Yra didelis Engurės ežeras, kurį nuo jūros skiria 1- 3 km. Didžiausias Kuržemės ežeras. Latvijoje trečias pagal dydį. Didelis ir apaugęs žole ir mišku. Atvažiavus mane užklupo lietus.Čia žvejų rojus.

Kaltenės vietovėje akmenuota pakrantė.  Toliau Roja. Miestas, savivaldybės centras. Dydžiu jis pakrantėje nusileidžia Engurei. Gatvės, namai, sankryžos. Bet miestas nedidelis.

 Uostas, stotis, parduotuvės, daugiabučiai, krantas... Miestas kažkaip neužkabina. Toliau į šiaurę plentas atitolsta nuo įlankos. Aplink vien pušynai.

Pasiekiu Kolką. Tai miestelis, o už 1 km Kolkos ragas. Čia reikia mokėti už mašinos stovėjimą. Ką padarysi- išsimaudyti rage norisi.

 Čia susieina Baltijos jūra ir Rygos įlanka. Krantas labai seklus, toli reikia bristi. Įlankos pusėje krante privirtę medžių kaip džiunglėse. Jūros pusėje plati smėlio juosta.

Kolkos apylinkės yra lyvių gyvenamoji vieta. Tai senieji Kuržemės gyventojai, ugro-finai. Jų Latvijoje likę tik keliasdešimt. Aš nesutikau nė vieno. Yra išlikusių lyvių kilmės žodžių.

 Miestelis Kolka neįdomus, nėra ką pamatyti. Kad nemokėti Kolkos rage už stovėjimą, palieku mašiną miestelio pakraštyje. Jūra netoli. Maudytis smagu.

 Nes paprastai čia poilsiautojų nebūna. Akį džiugina Rygos įlankos bangos, išversti medžiai pakrantėje.Pabandžiau užfiksuoti fotoaparatu bangas , kurios atsiranda susidūrus jūros ir Rygos įlankos vandenims.

Važiuojant nuo Kolkos žemynu, pirmas miestelis Dundaga. Tai ramus,jaukus, tvarkingas miestas. Pilis siekia 1249 metus. Tai buvusi kastelo tipo pilis perstatyta į rūmus.

 Prieš 100 metų sudegė. Pastatė pilį Rygos kapitula. O valdė XVIII-XIXa. garbinga Osten- Saken giminė, turinti herbą.

Dabar pilis su uždaru kiemu yra skirta turizmui, informacijai, kultūrai, šventėms ir konferencijoms bei apgyvendinimui.

Tai pats jaukiausias miestelis šiaurinėje Kuržemėje.

 Čia populiarus krokodilas. Ant jo lipa vaikai nusifotografuoti. Prie jo pozuoja ištisos šeimos. Arvydas Blumentalis iš Dundagos Australijoje sukūrė krokodilo Dandžio prototipą. Ar jaučiate ryšį: "Dandy- Dundaga"?

Kitoje gatvės pusėje veikia vaistinė net nuo 1883 metų. XIX amžiuje Dundagoje dirbo legendinis gydytojas, kuris netgi koregavo latvių kalbos abėcėlę.

Jis pasiūlė brūkšneliais virš balsių žymėti ilgąsias balses. Už vaistinės perėjus žalią pievą, teka upė. Už jos yra Dakterlėja- populiarus šaltinis. Aš čia gėriau vandenį ir prausiausi.

Miestelio viduryje stovi senas vandens bokštas. Dar yra suvenyrų parduotuvė ir turizmo informacijos centras. Juose man paaiškina, jog Dundagos herbas yra didelis miško paukštis.

O puodelių ir magnetukų negamina su Dundagos herbu, nes už tai yra atskiras mokestis. Dundaga yra šiauriausia Kuržemės savivaldybė. Jai priklauso Kolkos ragas.

Važiuojant į pietus iš Dundagos, netoli plento yra šių laikų paminklas. Tai Valpenės piramidė. Iš lauko akmenų suręsta. Akmenys sutvirtinti metalu. Todėl saugu ant jos karstytis.

Sekantis objektas yra Tingerės pilis. Tai gelsvi, paremontuoti rūmai, kuriuose yra mokykla. Yra parkas su tvenkiniu, jame Meilės sala.

 Tvenkiniai būdingi visai Latvijai. Prieš 200 metų rūmus pastatė bankininkas Johanas Bachas.

Toliau Yvė. Pamatau malūną nuo kelio ir sustoju nufotografuoti. Lankomus objektus man planuoja Latvijos keliai. Tai yra stengiuosi važiuoti geresniais keliais, tik ne visada pavyksta.

 Nuo Tingerės asfaltuotas kelias veda į Valdemarpilį. Tai nedidelis Kuržemės miestas, jame ruošiami geri baidarių irkluotojai. Anksčiau miestas vadinosi Sasmaka kaip ir ežeras šalia. Krišjanas Valdemaras gimė šio miesto apylinkėse, gyveno XIX amžiuje.

Jis įkūrė pirmą viešą biblioteką Latvijoje, rinko tautosaką, buvo pirmos karo jūreivystės mokyklos Ainažiuose įkūrėjas. Valdemarpilio gatvės siauros ir vingiuotos, miestas kalvotas.  Mieste liuteronų bažnyčia.

Miesto pakraštyje yra Sasmakos dvaro rūmai netoli bendravardžio ežero. Rūmai neogotikiniai, statyti 1886 metais. Aplink parkas. Prie rūmų auga storiausia Baltijos šalyse Elkų liepa. Jos kamieno apimtis 8 metrai.

 Liepa labai išsišakojusi. Šakos tiesiog išlūžinėja. Jos paremtos. Tokios storos šakotos liepos kitur nemačiau. Jos amžius siekia 350- 400 metų, kiek ir Kuršo hercogystė. Gyvenvietę aplink vadina Didžliepe.

Rūmuose buvusi mokykla. Dabar pastatas tuščias, nenaudojamas. Paskutiniai dvaro savininkai buvo fon Zasų šeima.

Gražiu, vaizdingu keliu per kalvas su panoraminiais vaizdais atvykstame į Talsius. Jaukus miestas šiaurinėje Kuržemėje. 9 kalvos ir 2 ežerai mieste.

 Vilkmuižos ir Talsių ežerai.Talsių centre yra puikus turizmo informacijos centras. Jame yra informacijos iš visų Latvijos regionų, Lietuvos, Estijos.

Čia daug įvairių suvenyrų. Aš ilgai rinkausi, bet vis tiek savo kolekcijai išsirinkau. Talsių ežeras mažesnis, aplink jį įrengtas modernus pasivaikščiojimo takas.

Apėjau juo. Fontanas. Pakrantėje, Karalių kalvos papėdėje, stovi skulptūra "Kankliuotojas", skirta visiems laisvės gynėjams.

 Ant Karalių kalvos aš mėgstu užsilipti ir fotografuoti. Spaudos kioske nusipirkau kavos ir ant šios kalvos laiptų gėriau, žiūrėdamas į senamiestį.

Pagrindinės senamiesčio gatvės: Ūdens, Kalėju, Liela. Miestas jaukus, iš tolo matyti liuteronų bažnyčia ant Bažnyčios kalno.

 Šalia kitas- Talsių piliakalnis, tik pilies ten nebėra. Už jo miesto ligoninė, toliau kita kalva- Tigulių. Ant jos barono Firkso rūmai, juose Talsių krašto muziejus.

 Dar nepaminėjau kelių Talsių miesto kalvų: Saulės, Lečų, Vilkmuižos, Krievragkalns ir Malūno. Krievragkalns yra prie Vilkmuižos, didesnio ežero. Ant jo viešbučiai, kavinės, sportininkų bazės.

Išvažiuoju iš Talsių autostrada. Jos tik keli kilometrai. Už sankryžos su Ventspilio- Rygos plentu pamatau Dižstentės liuteronų bažnyčios bokštą.

Netoliese dvaras. Pastatytas XIX amžiuje klasicizmo stiliumi. Dižstendės dvare tarpukariu įkurta Stendės selekcijos ir bandymų stotis, išlaikanti šią funkciją ir dabar.

Tačiau nespindi grožiu ir tvarka, reikia remonto. Dvaras priklauso Stendės valsčiui. Stendė visai neįdomus miestas, miesto teises gavo 1991 metais. Pagrindinis objektas čia yra geležinkelio stotis.