Teidė ir kitos įdomybės

                                             
                                             

 

                                                      

      Tenerifė. Didžiausia Makaronezijos ir Kanarų salyno sala. Poilsiautojų rojus. Pramogų gausa. Ugnikalnis Teidė.

Tenerifė yra tiesiog didžiulis ugnikalnis. Dalis jo yra virš vandens, vadinamas sala.
                                                                   

     Teidė aukščiausias Ispanijos kalnas- 3718 m. Šiaurinė Tenerifės pusė yra žalesnė, miškinga, susitelkę didieji salos miestai. Pietinė dalis- kurortai, viešbučiai, paplūdimiai ir masė turistų.
                                           

     Gyvenau šiaurinėje pusėje. Oras žiemą tobulas: saulė kasdien, vėjo nėra, oras dieną +23, naktį +18 laipsnių. Geriau nesugalvosi. Gali rengtis kaip nori- vis tiek bus gerai. Gali būti žiemą lietaus ir vėjo ypač šiaurinėje pusėje, bet nebuvo.
                                           

    Šiaurinė salos pusė kalnuota, stati, daug miestų, pastatų, kelių ir pakrantėje uolų. Visada matoma Teidė, tik jos išvaizda mainosi.
                                           

      Puerto de la Cruz- 28.000 gyventojų turintis miestas šiaurinėje salos pakrantėje. Čia prasideda derlingasis Tenerifės Orotavos slėnis. Jame išvystyta augalininkystė. Miesto gale yra garsusis Loro parkas. Jo reklamos ant visų šiukšliadėžių, stulpų ir lentų.
                                           

    Gyvenau Puerto de la Cruze viskuo patenkintas. Maistas idealus. Visada buvo 2 skirtingos sriubos, kurios nesikartojo. Visada bananų daug, jie vietiniai maži ir saldūs. Dažnai jūros gėrybės. Keli skirtingi karšti patiekalai kas kartą.
                                           

     Tradiciniai Tenerifės patiekalai: avinžirnių sriuba, triušiena ir raukšlėtosios bulvės labai patiko. Pastarosios neluptos išverdamos vandenyno vandenyje, ant luobelės lieka truputį druskos. Labai skanu.

Miestas kalnuotas. Vaikštai juo aukštyn- žemyn: gatvėmis, takais, laiptais. Išorine miesto puse- aukštai virš jo eina autostrada.
                                           

     Čia buvo senas žvejų ir prekybos uostas. Dabar viešbučių daug. Infrastruktūra pritaikyta poilsiautojams: parduotuvės, kavinės, gatvės muzikantai, autonuomos ofisai...
                                           

     Į miesto centrą ėjau kasdien 1- 2- 3 kartus. Pirmyn 2 km ir atgal tiek pat. 18 valandą jau būdavo tamsu. Daug turistų vakaroja kavinėse, restoranuose, perka suvenyrus. Centre krantinėje vienoje pusėje parduotuvės ir kavinės, kitoje žemai vandenyno bangos. Kartais jos buvo labai didelės nors be vėjo.
                                                       

    Miesto centre yra Martianez ežeras iškyšulyje. Garsusis Lanzarotės architektas Cezare Manrique įrengė poilsio zoną, mokamą. Iš miesto centro važinėja nemokamas geltonas traukinukas į Loro parką. Aš juo pasinaudojau pagal paskirtį.
                                           

    Loro parkas įkurtas 1972 metais. Yra 13,5 ha ploto. Praleidau parke nepilnas 6 valandas. Mačiau 4 gyvus pasirodymus. Švarus, tvarkingas, įdomiai išdėstytas. Gyvūnai yra tie, kurie įdomūs, pritraukia žiūrovus.
                                           

    Tuo skiriasi nuo kitų zoologijos sodų. Nėra smarvės. Pradžia jo kaip papūgų parko, iš jų kilo pavadinimas. 2015 metais Loro parkas išrinktas populiariausiu Europoje, antru pagal populiarumą pasaulyje.
                                           

   Stebėjau jūros liūtų, delfinų, orkų ir papūgų gyvus pasirodymus. Įdomu ir verta viską pamatyti. Išdėlioti pasirodymai taip, kad galėtum į visus spėti. Gorilos ir tigrai išdėstyti taip, jog nemanai juos esant uždarytus.
                                             

    Pingvinų labai daug ir patogu juo stebėti ant ledo ir nardant po vandeniu. Daug žuvų ir baisiųjų žuvų: rajų... Loro parkas reklamuojasi kaip lankomiausias Europoje ir antras pagal lankomumą pasaulyje.
                                             

    Puerto de la Cruz'e yra egzotinių augalų botanikos sodas.

Oficialiai vadinasi "Orotavos augalų aklimatizacijos sodas". Sodui yra 200 metų. Yra jis ne Orotavoje, o kitame mieste Puerto de la Cruz.
                                            

    Kadangi jis senas ir garsus, augalai jame dideli ir seni. Jame mažai vietos , todėl kai kurių augalų yra po vieną arba du- tris. Jame nėra panoraminių vaizdų, kurie skirti poilsiautojų pasimėgavimui. Augalai suvežti iš viso pasaulio: Australijos, Okeanijos, Pietinės Afrikos, Pietų Amerikos, egzotinių salų netoli Australijos, pavyzdžiui Lordo Hau salos. 
                                             

    Augalai didžiuliai ir tankiai suaugę, todėl kartais sunku nufotografuoti ar apžvelgti akimis. Bet jo plotas nedidelis ir galima greitai apeiti. Vietomis sode tamsu dieną dėl didelių ir tankiai augančių augalų kaip tropikuose.
                                             

   Už kelių kilometrų La Orotava miestas. Jis yra aukščiau ir iš apačios visada matomas. Labai kalnuotas miestas su siauromis gatvėmis. Pirklių ir kitų turtingų žmonių namai pastatyti XVII- XVIII amžiuje.
                                             

   Jie pasižymi mediniais raižytais balkonais ir terasomis, uždarais kiemais, su sanitariniais mazgais. Juos būdavo vėsu per karščius, būdavo geros higieninės sąlygos. Lietaus vandens rinkimo sistema, nes nėra saloje požeminio vandens. Gatvės eina aukštyn- žemyn, tenka važuoti pirmu- antru bėgiu.
                                                       

     La Orotava yra Orotavos slėnio centras. Daug saldžių mažų bananų plantacijų. Populiariausi čia Bananų likeris ir Medaus romas. Todėl La Orotavoje juos ir pirkau. Mieste yra 2 įdomūs parkai. Viename jų nedideliame plote daug egzotiškų ir didelių augalų, didžiuliai keisti medžiai ( Hijuela del Jardin Botanico ).
                                             

    Kitas parkas išdėstytas terasomis angliško stiliaus irgi beveik miesto centre, vadinamas Viktorijos parku. Miesto centre yra savivaldybė ( isp. Ayuntamiento ). Didžiulis pastatas su erdviu skveru priešais. Jie užima visą kvartalą, eismas aplink ratu.
                                             

    Prieš Kalėdas čia išdėstytos visos Betliejaus scenos Kristaus gimimo metu, natūralaus dydžio.

Įspūdingos 2 bažnyčios centre: šv. Augustino ir Dievo Motinos nekalto prasidėjimo barokinė bažnyčia, pastatyta XVIII amžiuje po žemės drebėjimo.
                                           

    Kitas miestas šiaurinėje pusėje mėgstamas turistų- Icod de los vinos. Čia yra Tenerifės vynininkystės centras. Miesto centre daug vyninių, kuriose galima nemokamai ragauti vynus. Po to siūloma jų nusipirkti.
                                             

     Kadangi vairavau neragavau ir nepirkau, tik fotografavau. Vynas čia brangokas. Supermarkete galima pigiau nusipirkti. Visi turistai man čia būnant buvo rusakalbiai. Išvadas galite pasidaryti patys.
                                             

    Tuoj už vyno parduotuvės auga seniausias drakono medis saloje. Tai vienas salos simbolių. Kamienas neturi rievių, todėl tikslaus amžiaus nustatyti neįmanoma. Manoma, jog jam yra 1500- 2000 metų. Neabejojama, jog tai seniausias drakonmedis pasaulyje.
                                             

      Garačiko. Miestas šiaurinėje salos dalyje į vakarus nuo Icod'o. 1706 metais išsiveržė ugnikalnis ir užliejo lava miestą. Liko tik šv. Miguelio pilis. Garačiko buvo svarbiausias uostas. Lavos laukai krante ir vandenyne įspūdingi, sudaro baseinėlius krante.
                                           

    Lava sukūrė pusiasalį pajūry, miestas iš pelenų atgimęs, pastatytas ant pusiasalio XVIII amžiuje. Netoli kranto kyšo vandenyne juoda uola- sala, visa iš lavos. Uosto įrengimų likučiai matosi po lavos sluoksniu. Miestas nedidelis ir jaukus. Miesto centrinėje aikštėje šv. Francisko bažnyčia.
                                             

   Toliau važiuoju vakarų- pietų kryptimi zigzagais, serpantinais. Eismas neintensyvus. Pervažiuoju El Palmar kaimą. Jame sustoju pafotografuoti vaizų, augalų. Vienoje pusėje matosi sprogusio ugnikalnio kaldera, nedidelės gyvenvietės, kitoje pusėje keistų uolų, kalnų vaizdai.
                                             

    Ne tik Teidė turi kraterį, aš pamatau kitą. Važiuoju pro Mirador de Baracan. Pasiekiu Maską, mažą kaimelį. Buvo užmirštas, dabar populiarus tarp turistų. Žmonės iš Maskos leidžiasi pėsčiomis į tarpeklį ir pasiekia vandenyną. Kelio nėra. Juos paima laivas ir plukdo už Gigantes uolų, kur yra mašinos, jų paliktos.
                                           

    Iš Maskos serpantinu važiavau iki magistralės aukštyn. Ekstremalu. Prasilenkiama išplatėjimuose, vairuotojai kultūringi. Aš irgi vairuoju kultūringai, stabteliu išplatėjime, jei iš priekio atvažiuoja.
                                           

     Maskoje daug fotografuota vaizdų, kurių kitur nėra. Atvažiuoju iki Santiago del Teide miesto kurorto. Nueinu į bažnyčią, vaikštau po centrinę aikštę. Šios dienos užduotys įvykdytos. Rytoj važiuosiu į Tenerifės sostinę.
                                             

     Nuo Puerto de la Cruz'o iki salos sostinės 30 kilometrų autostrada. Šiaurėje ji vadinasi „šiaurinė“, į pietus vadinasi „pietinė“. Ties sostine ji išplatėja iki 5 eismo juostų viena kryptimi. Daug tunelių, viadukų, eismas intensyvus.
                                             

           Tenerifės sostinė didelė. Mieste ir priemiesčiuose- aglomeracijoje gyvena pusė salos žmonių. 
Miestas turi senamiestį- istorinį miesto centrą. Čia senoje ligoninėje, senuose rūmuose Palacio įsikūręs Tenerifės muziejus, kuriame galima pamatyti salos gamtos ir žmonių vystymąsi, guančų mumijas.
                                            

       Netoli yra Nekalto prasidėjimo bažnyčia su gražiu bokštu. Kelios senamiesčio gatvės skirtos turistams su kavinukėmis lauke. Ispanijos aikštėje yra dirbtinis vandens telkinys, kuriame atsispindi aplinkiniai pastatai. 
                                            

     Čia yra Cabildo Insular- salos vyriausybės pastatas nuo Ispanijos diktatoriaus laikų. Pilkas kryžius pastatytas aikštėje žuvusiems per pilietinį karą 1936- 1939 metais. Kryžių saugo dideli karžygiai, o jų genitalijas patikrina turistės.
                                             

Didžiausias salos miestas. Jis suspaustas tarp kalnų ir vandenyno. Tankiai apgyvendintas, dideli namai. Gatvėje surasti, kur pastatyti mašiną, yra problema. Yra ūksmingų alėjų, kurios saugo nuo karščio.
                                             

     Vaikai ir pensininkai turi užsiėmimų viešose erdvėse, ypač prieš didžiąsias metų šventes. Daug dėmesio skyriau turgui, tiesiog patiko po jį vaikščioti. Čia populiarios papajos ir batatai. Turguje vyrauja gėlės, vaisiai, daržovės, žuvys, jūros gėrybės. 
                                             

       Yra tramvajaus linija iš sostinės į La Laguną, buvusią sostinę. Per tramvajaus langą nufotografavau alaus daryklą "Dorada" sostinėje. Tai populiariausia alaus rūšis sostinėje. Taip pat vadinasi pilka, bet labai skani žuvis saloje ir kitur Viduržemio jūros baseine. "Dorada" lietuviškai reiškia "Auksinė".
                                             

    Sant Cruz de Tenerifė vadinasi sostinė, dažnai vietiniai trumpina jos pavadinimą. Uoste stovi keltai ir kruizinis laivas. Miesto pakrantėje yra „Palmetum“- palmių parkas ir Cezare Manrique jūros parkas. Dar yra didžiulis ryškus sparnas pakrantėje- auditorija.
                                             

      Iš Santa Cruz de Tenerifė tramvajumi važiuoju į La Laguną. Tai didelis ir studentiškas miestas, yra buvęs salos sostine. Keliolika kilometrų tramvajumi ir aš jau vietoje. La Laguna yra aukščiau virš jūros lygio ir gana plokščia. Gatvės išdėstytos skersai išilgai kaip šachmatų lentoje.
                                            

     Miestas įkurtas 1496 metais. Iki XVIII amžiaus buvo Tenerifės sostinė. La Laguna įtraukta į UNESCO saugomų paminklų sąrašą 1999 metais.
                                           

Daug pėsčiųjų gatvių skirta turistams. Jose dešimtys namų turi pavadinimus. Pastarieji dažnai gražūs, išpuošti, didingi, su uždarais kiemais ir raižytais balkonais. Kai kuriuose yra modernaus meno ekspozicijų.
                                            

      Kelios bažnyčios. Gražiausia man Dievo Motinos nekalto prasidėjimo. Ji yra viename senamiesčio gale, varpinė stovi atskirai. Užlipus į bokštą, visas senamiestis po kojomis. Bokšte daug varpų, jog net galva stukteliu kažkurį. Bažnyčia pastatyta 1502 metais. Nuo jos prasideda gatvė, kuri nueina iki rotušės- Plaza del Adelantado ( Pažangos aikštė ).
                                             

     Viduryje senamiesčio yra katedra, pro ją keliai kryžiuojasi į 4 puses. Šiaurėje aikštėje yra bažnyčia ir šventovė skirta Kristui. Aikštės ten 2 : San Francisko ir Kristaus.
                                            

     Nuo jos einu pietų kryptimi. Pietinėje dalyje ties senamiesčio riba yra Santo Domingo bažnyčia. Pastaroji ir pirma pamatyta bažnyčios yra mokamos, varpinė atskirai. Einant į Santo Domingo bažnyčią, pakeliui yra Pažangos aikštė, šalia savivaldybė.
                                             

    Mieste daug policininkų. Kitur Tenrifėje policijos beveik nemačiau.

Vėl tramvajus parveža į Santa Cruz de Tenerifę. Važiuojant pakrante yra garsusis Tersitos paplūdimys, kuriame smėlis, o aplink aukštos uolos. 
                                             

   Šiauriau pliažo yra Anagos ir Mersedes kalnai , juos lankyti reikia atskiros dienos. Vietovės čia yra: Taganana, Las Carboneras, Činamada. Paskutinė ilgiausiai buvo atskirta nuo pasaulio. Čia dešimtys žmonių gyvena olose. Daug kas turi elektrą ir kitus patogumus. Net ir per Lietuvos televiziją rodė gyvenamas olas- tikra romantika.
                                                            

      Kitą dieną patraukiau į Guimarą. Tai turistinis objektas, bet mažiau masinis nei kiti. Labai mėgstu keliauti. Tur būt žymiausias keliautojas pasaulyje šiais laikais buvo Turas Hejerdalas. Man jis kaip ikona arba pavyzdys.
                                            

     Tiesioginis ryšys yra tarp T. Hejerdalo, norvego mokslininko bei keliautojo ir Tenerifės. 1991 metais Giuimare jis atrado piramides. Kai mes Lietuvoje grūmėmės su okupantais įvyko atradimas. Anksčiau buvo manoma, jog tai akmenų krūva.
                                             

      T. Hejerdalas ištyrė kelias piramides Giuimare. Jo nuomone yra ryšys tarp Meksikos, Gvatemalos, Belizo piramidžių bei šiaurinės Afrikos ir Azijos piramidžių. Tarp jų Giuimaro piramidės Tenerifėje.
                                             

     Giuimare įrengtas muziejus. Daug dėmesio skirta Turo Hejerdalo laivams: "Kon Tikis", "Ra", "Tigris". Jis įrodė, jog senovėje žmonės keliavo, komunikavo, piramidės yra vienas įrodymas. Kitas, jog primityviais laiveliais buvo pasiekti užsibrėžti tikslai. Todėl čia pristatyta Velykų sala.
                                            

       Giuimaro muziejuje yra nuodingų augalų sodas. Čia pristatyti Tenerifės augalai.

       Kandelaria. Netoli Guimaro pakrantėje esantis miestas. Kandelarijoje XIV amžiuje, šimtas metų prieš juos atrandant ispanams, vietiniai gyventojai guančai atrado pakrantėje gotišką Dievo Motinos skulptūrą. 1826 metais per potvynį skulptūra dingo. 
                                             

  
       Dabar Kandelarijos bažnyčioje yra jos kopija. Jai 1959 metais specialiai pastatė bažnyčia, kuri tapo pagrindine Tenerifės piligrimystės vieta. Pakrantėje stovi 9 paskutinių guančų vadų skulptūros.
                                             

       Važiuojant į pietus pietine autostrada šalia pietinio aerouosto yra El Medano. Geras paplūdimys , bet labiausiai vėjuotas saloje. Tuo naudojasi vindserfiningai.

Koks sekantis objektas? Aišku, tai Teidė. Tik jos dėka yra Tenerifės sala.
                                                           

Tai garsusis, turistų mėgstamas ugnikalnis 3718 metrų aukščio. Keltuvas užkelia iki 3555 metrų aukščio. Tada galima vaikščioti į abi puses, gėrėtis vaizdais. Ryte papėdėje šalna, -2 laipsniai, ant kalno -4 laipsniai. 
                                             

   Saulė tuoj nutirpdo šerkšną, oras sušyla. Tiesa pučia vėjas, neša dulkes. Daug turistų užsidengę veidus lyg kalnų slidininkai. Lietuviams toks vėjas ir temperatūrų skirtumas įprastas. 
                                            

    Teidė tokia didelė, jog jos šešėlis uždengia mestus. Ten, kur ji uždengia saulę, yra kitokia vandens vandenyne ( baseine irgi ) temperatūra. Ten skiriasi vandenyno fauna.
                                             

Nuo Teidės matyti pakrantės miestai, Gomeros ir kitos salos. Po kojomis begalė suvenyrų- lavos gabaliukų.
Los Roques de Garcia- keistų formų uolos. Viena jų mėgstamiausia, puikuojasi ant atvirukų, albumuose, ant suvenyrų.
                                            

       Peizažas lyg Mėnulio, lyg Marso, bet juose nesu buvęs, negaliu patvirtinti.
Uolos įvairiausių spalvų ir atspalvių, formų irgi begalybė.
                                             

     Nuotraukoje matosi kitas krateris Pico Viejo, kuris išsiveržė XVIII amžiuje.