Kalėdiniame Gdanske

                                        

          Gruodis. Adventas. Trumpos dienos. Ilgos naktys. Žiema.
Tačiau Gdanske nedaug žiemos požymių. Žydi raudonos rožės. Žaliuoja žolė ir gluosniai.
                                        

         Daug miestelėnų, svečių iš kitų Lenkijos regionų. Turistai iš Lietuvos ir Vokietijos. Protarpiais lynoja, bet negausiai. Oras apie 7 laipsnius šilumos pagal Celsijų. Gdanske gyveno Fareheitas, bet jo laipsniai "gyvena" Amerikoje. Tokia gruodžio diena Gdanske.
                                         

          Sutemus miestas atgijo ir pasikeitė. Visur šviesos, girliandos. Viskas švyti. Atėjau į kalėdinę mugę. Ji randasi šalia miesto vartų, gintaro muziejaus. Tai vadinami anglių ir malkų turgūs.
                                       

         Eilių eilės medinių namelių. Juose skirtingų šalių maistas ir gėrimai. Šalis atskiriama pagal pakabintą vėliavą. Vaikšto tikras kalėdų senelis.
                                        

          Sukiojasi balta meška. Kažkoks spindintis žmogėnas eina su kūjokais. Visko yra tik sniego nėra. Dar geriau,- neslidu, kojos neperšlampa.
                                           

        Gdansko herbas sukurtas iš šviečiančių lempučių. Šalia pakyla su kalėdiniu kalendoriumi. Nuo jos matosi kalėdinio miestelio panorama. Mugėje maistas įvairiausias. Alus ir vynas visoks, ne tik šalti, bet karšti.
                                       

       Motlavoje laivai ilsisi ir neplaukioja. Apžvalgos ratas sukasi. Sandėlių saloje buvo daug griuvėsių. Dabar daug naujų pastatų. Gdansko ekonomika klesti.
                                       

       Ryte užsukome į Marijos bažnyčią. Vyko mišios. Bilietas į bokštą 10 zlotų. 409 laiptukus įveikus, pasirodė žiemiškas, bet nebaltas Gdanskas.
                                       

          Nuo bokšto matosi jūra ir Helio nerija už jos. Į šiaurę matosi dangoraižis, kur baigiasi Gdanskas, stovi Olivos katedra. Už jų prasideda Sopotas.
                                      

         Gdansko senamiestis čia pat apačioje. Žemiau ir apžvalgos rato viršus. Netoli senosios rotušės bokštas žemiau. Nusileidus iš bokšto įdomu pamatyti pačią Marijos baziliką.
                                        

              Ji restauruojama, tačiau didinga. Mane nustebino katedroje rastas miesto prezidento kapas. Jį šiemet nudūrė. Tragiškai žuvo. Buvo labai energingas, miestui daug davė.

            

Senamiesčio gatvės išdėstytos kaip šukos. Plati dalis palei Motlavą, Šukų "tarpeliais"- gatvėmis vaikštome pirmyn- atgal.
                                        

         Vienoje jų ant kampo puiki kavinė, įmantrus maistas. Sienoje dešimtys siuvimo mašinų. Valgom skaniai ir gražiai.
                                       

           Einam už miesto sienos. Turgus. Bokštas "Žiūrėk į virtuvę". Toliau vandens malūnas. Keičia jo stogą, malūnas neišvaizdus. Ten sala, vanduo beveik stovi. Tad neužsibūnam.
                                          

              Helvecijus sėdi ant postamento išdidžiai. Už jo naujoji rotušė, jos rūsy jis gamino alų. Einam į šoną- jaunimo Helvecijaus paminklas, mažas neišvaizdus. Čia daug žaliuojančių medžių ir krūmų. Ar čia kalėdinis pavasaris ar kalėdinis ruduo? Tik ne žiema.
                                       

           Šventos Brigitos ir šv. Katarinos  bažnyčios. Šventos Brigitos bažnyčioje statomas gintarinis altorius. Tur būt unikalus. Nebaigtas. Kai pabaigs, aplankysime.
                                       

          Ši bažnyčia ypatinga tuo, kad Solidarumo žmonės iš laivų statyklos čia meldėsi streikų ir kovų su komunizmu metu. Pamatome Didžiojo Šventopelko paminklą.

       

Toliau 4 liūtai- fontanas žiemą neveikia. Liūtams sakom norus į ausį. Liūtai skirtingomis pozomis ir nuzulinti, nučiupinėti. Sako, kad norai išsipildo. Aš bet ką pasakiau liūtui, neatsimenu ką, tad nežinau ar pildosi.
                                        

          Einame į senąją rotušę pačiame centre. Daug salių- raudona, balta. Daug kambarių ir kabinetų. Lubose daug paveikslų. Beveik viskas atkurta, nes nukentėjo per karus. Vienos durys išliko originalios, pavyko jas pamatyti.
                                        

          Baltasis kambarys- Veto kambarys. Jame daug kėdžių, sienos išpuoštos lenkijos karalių portretais, yra marmurinis židinys. Viduje vyko pilietybės procesai, teismai, buvo karaliaus atstovas.  Jame pasirašydavo sutartis.
                                       

        Kita salė- raudonoji- tarybos salė. Rotušės patalpos pradžioje buvo nedidelės. Raudonojo kambario vaidmuo buvo svarbiausias. Jos lubos ištisai padengtos paveikslais. Čia vyko miesto tarybos posėdžiai.
                                       

         Kai į Gdanską atvyko Kazimieras Jogailaitis- buvo plečiamos salės. Kitas plėtimasis vyko valdant Žygimantui Senajam.
                                     

          Baldai įmantrūs iš tikro gero medžio. Yra atskiras Gdansko baldų stilius. Skrynia pagaminta iš gintaro.
                                        

      Vienas jų rodo tobulą klestintį miestą. Jame svarbiausi pastatai ir Visla vingiuoja. Jei nesuprantate, kas čia pavaizduota, nuvykite į Gdansko rotušę ir išsiaiškinsite. "Gdansko apoteozė"- tai idealus Gdanskas.
                                       

           Interjeras prabangus. Įmantrus šviestuvas nuo kurio išlenkto paviršiaus šviesa sklisdavo į visas puses.
                                       

          Per paskutinį karą iš rotušės buvo likę apdegę griuvėsiai. Randame šiemet žuvusio miesto prezidento ekspoziciją. Kitur prašmatnios lubos, jose Lietuvos herbas Vytis. Apačioje kambaryje rinko mokesčius, muitus. Dar vadinamas pirklio kambariu.
                                       

Perėjus salą, matome naujų pastatų spindinčiais paminklais. Nors tai ne senovė, bet puošia miestą.