Nuvykau į mums egzotišką Europos šalį po referendumo dėl valstybės pavadinimo. Kadangi buvau pirmą kartą, neturėjau išankstinės nuomonės.
Po to dar kartą pervažiavau Makedoniją. Klausimas "šiaurės ar ne šiaurės?" Atsakymai buvo skirtingi, net ir ne į temą.
Sau atsakymo irgi neradau. Šalis nedidelė, bet spalvinga- įvairios tautos, įvairios kalbos, kultūra nėra vienoda. Pasirodė lyg koks tautų katilas.
Makedoniją pervažiavau iš šiaurės į vakarus, po to iš pietvakarių į rytus. Šalies neina apibūdinti keliais žodžiais. Rytuose gyvena makedoniečiai, vakaruose albanai. Rašmenys tai lotyniški, tai kirilica. Prie sostinės yra vietovė, kur romų dauguma.
Neramumų jokių nemačiau. Pas mus pranešama iš šio regiono prieštaringa informacija. Makedonijoje ramu. Jie nori stoti ir į NATO ir į ES. Bet tam yra kliūčių.
Kalbėjau su makedoniečiu, kuris sakė, jog pas juos pensija didesnė, nei alga Bulgarijoje, t.y. ES. Makedoniečių ir bulgarų kalba ir kultūra panašios. Tad noras dėl stojimo kai kurių abejotinas.
Vienas makedonietis prisiminė kaip Jugoslavijos laikais jie buvo turtingi ir galingi, jų vadas kūrė atominę bombą. Vaidino galingą. Apgaudinėjo amerikiečius ir sovietus.
Ankstyvaisiais viduramžiais čia buvo graikiška kultūra ir kalba. Vėliau atkeliavo slavai, po to Bizantija, vėliau osmanai. Gyventojų savimonė buvo slaviška, kovojo prieš turkus okupantus. Suirus Osmanų imperijai, Makedonija tapo Jugoslavijos dalimi. O dabar nepriklausoma valstybė.
Skopje yra valstybės sostinė. Joje virš pusės milijono gyventojų. Miestas senas, įkurtas dar prieš Kristų. 1963 metais didžiulis žemės drebėjimas sugriovė Skopję.
Dabar statybos ir remontai atrodo susimaišę su naujais blizgančiais pastatais ir paminklais. Virš Skopjės iškilęs Vodno kalnas. Ant jo didžiulis Tūkstantmečio kryžius.
Dieną jis nekrenta į akis. Mačiau naktį. Jis matosi iš visur, kur beeitum ar bevažiuotum Skopjėje. Atrodo, jog kryžius šviečia danguje ir konkuruoja su mėnuliu.
Kryžius pastatytas 2000-aisiais metais, 66 metrų aukščio. Iki kalno kelia keltuvas. Čia populiaru žygiuoti pėsčiomis ir važiuoti dviračiu. Iš miesto centro kursuoja autobusas Nr.25.
Po to keltuvu iki kryžiaus. Bilietas į abi puses kainuoja 100 makedonijos dinarų. Makedonijoje vienintelė oficiali yra makedonų kalba panaši į bulgarų.
Namo seniai nebėra. Makedoniečiams tai nelabai ir gaila. Šaligatvyje pažymėti buvusio namo kampai miesto centre. Netoliese yra bažnytėlė antrame aukšte, kur Marijos Teresės atminimui pamaldos.
Čia pasakojo, jog Motina Teresė bendravo su juodais pinigais ir jų šeimininkais. Bet paskelbus šventąja tyrimo nepradės. Šalia sostinės yra savivaldybė, kur vienintelėje vietoje Europoje dar oficiali kalba yra romų kalba.
Makedonijos aikštė yra centrinė. Joje paminklas Aleksandrui Makedoniečiui. Vadinasi jis "karys ant žirgo". Graikai pavydi. Tegu. 
Ant stiebo plevėsuoja valstybės vėliava- saulė raudoname fone. Vėliava didžiulė. Man tokios valstybės apraiškos patinka. Didėja pasididžiavimas savo šalimi, patriotizmas stiprėja.
Tarp šių Skopjės centro objektų yra svarbiausias- akmeninis tiltas. Nutiestas per Vardaro upę, pastatytas VI amžiuje. Perstatytas XV amžiuje. Jis yra miesto herbe.
Netoliese yra Civilizacijų ir Meno tiltai. Šie 2 tiltai su daug žibintų, skulptūrų. Mieste daugybė skulptūrų, paminklų. Jas pastatė neseniai.
Bet jų tiek daug, kad sunku apeiti, nufotografuoti. Vis tiek ką nors praeisi, nepastebėsi.
Skopję kai kas traukia per dantį dėl skulptūrų gausos ar net jų pertekliaus. Vadina mažuoju Las Vegasu ar kičine sostine. Mano nuomone geriau prasta skulptūra nei geras šiukšlynas. Man Skopjė patiko. Norėčiau ten ilgiau pabūti.
Stara Čaršija yra senasis turgus. Daug siaurų gatvelių. Prekyba, verslas. Smulkus biznis.
Virš turgaus iškilęs laikrodžio bokštas. Laikrodis pranešdavo, kada musulmonams melstis, o ne prekiauti. Kitur išnyra minaretas ir mečetė.
Skopjėje buvo karavaninės, skirtos prekybininkams, atvykusiems prekiauti. Jos turi uždarą kiemą, vietos arkliams pririšti ir prekėms laikyti. Dabar čia restoranas. yra daug pavėsio pasislėpti nuo karščio. Dar yra šulinys.
Skopjėje buvo pirtys- hamamai. Dabar jose yra paveikslų galerijos. Makedonijos aikštėje vyksta koncertai. Atsitiktinai mačiau ir girdėjau tokį koncertą. Daug atviros erdvės. Todėl šviečiant saulei, čia labai šviesu, tenka prisimerkti. Labiau primena pietų šalis.Yra Skopjėje ir Triumfo arka.
Patiko Makedonijoje tai, jog už eurus nusipirkau suvenyrų, gavau gražą makedonų dinarais. Pirkau valstybinę samanę parduotuvėje be jokių problemų.
Mūsų nemėgstamas sveikatos apsaugos ministras nebūtų to leidęs. Makedonijoje viskas pigiau nei Lietuvoje. O dėl pinigų nėra problemos. Jų smulkūs pinigai, todėl yra beveik vien kupiūros, monetų mažai.
Kitas miestas Makedonijoje, kurį aplankiau buvo Ochridas. Jis visiškai nepanašus į sostinę. Randasi prie didžiulio Ochrido ežero, kuris labai gilus ir labai švarus.
Miestas tik septintas pagal dydį. sakoma, jog mieste yra 365 maldos namai. Ežeras tiek švarus, jog galima visada gerti iš jo.
Vanduo į jį neįteka iš šono, tik iš Prespos ežero, esančio aukščiau Graikijos pasienyje. Ochrido didesnė dalis priklauso Makedonijai, o mažesnė- Albanijai. Tuo pačiu Prespos ežerą dalijasi trise: Makedonija, Albanija ir Graikija.
Ochridas garsėja savo perlais. Vietiniai perlai vadinami "biser". Jie nėra tikrieji, o pagaminti pagal tam tikrą technologiją. Kuri atėjo iš Rusijos.
Ir vėl rusai... Šie biser'iai ardavinėjami beveik kiekvienoje Ochrido parduotuvėje. Ochridas vadinamas Balkanų Jeruzale.
Ochrido viršuje yra romėniškas amfiteatras. Ochrido ežeras jau seniai nuo 1979 metų yra saugomas UNESCO. Virš miesto dominuoja viduramžių Bulgarijos caro Samuelio tvirtovė ir miesto siena 3 km ilgio. Ochrido senamiestis turėjo 3 vartus.
Pusiasaliu lipant žemyn aplink Ochrido ežeras. Vaizdai vis gražesni. Neina perteikti to grožio žodžiais- tai reikia pamatyti. Pačiame gale- Kaneo kyšulyje 2 mažos cerkvės.
Mieste vyrauja prekyba maisto produktais, suvenyrais, perlais, kurie čia gaminami. Populiaru plaukiot laiveliais.
Jų čia labai daug. laukiojama nuo tvirtovės apačios iki miesto centro. Atsiveria puikūs vaizdai. Daug saulės, šilta čia rudenį.
Iš tvirtovės nusileidus , turistai nuplukdomi į Ochrido centrą. Čia pėsčiųjų gatvė apsupta parduotuvių, jos gale turgus kaip ir kitur Makedonijoje.
Kelias iš Ochrido į Skopję vingiuoja labai aukštomis vietomis. Tai Mavrovo nacionalinis parkas, saugomas Makedonijos. Jis išsidėstęs palei Albanijos ir Kosovo sieną.
Kalnai, miškai. Juose vyrauja bukai. Rudenį bukų spalvos kinta nuo geltonos iki raudonos, dar yra ir žalių.
Po jais gana šviesu, nes saulės spinduliai praeina, o lapų spalva panaši į saulės. Tarp miškų slėniuose arba šlaituose gyvenvietės.
Tai mečetės, tai bažnyčios, tai cerkvės. Kur tiesiami keliai, keliai nukasami. Veikia gamyklos. Laukuose įvairių kultūrų liekanos, ypač įstrigo kukurūzai.
Kalnų viršūnės yra gana aukštos. Pakeliui gyvena albanai, plazda albaniškos vėliavos, matosi gražūs nuosavi namai, kapinaitės, prie jų vyksta apeigos, daug suvažiavusių žmonių.
Vietos labai gražios: kalnai ir slėniai, daug žalumos, gyventojams lieka nedaug vietos kurti miestelius. Čia yra aukščiausias Makedonijos kalnas Korabas 2764 m, gerai, kad nereikėjo jo pasiekti.
Ochridas susijęs su šv. Klemensu Ochridiečiu. Jis buvo Kirilo ir Metodijaus mokinys. Manoma, jog Ochride buvo sukurta kirilica.
Miesto centre jam pastatytas paminklas. Cerkvėje, kuri yra tvirtovės ribose, yra jo relikvijų šventa vieta.
Šis šventasis čia atsirado 886 metais, miestas jau nuo 861 metų priklausė Bulgarijai.
Ochride krikščionybė labai ankstyva, pastatyta čia daug bažnyčių. Vėliau jis priklausė Bizantijai. Viduramžiais viską aplink užkariavo osmanai.
Ochride gyvena apie 55.000 gyventojų. Vardas kildinamas iš slavų kalbų :"ant kalno".
Makedonijoje buvo vykdomas referendumas dėl šalies pavadinimo. Dalyvavo jame mažiau nei pusė gyventojų. Absoliuti dauguma pasisakė už pavadinimą "Šiaurės Makedonija".
Referendumas patariamasis. Balsavę "už" tuo pačiu pasisakė už eurointegraciją. Tačiau valstybės vadovai dar sprendimo nepriėmė.
Bet kokiu atveju šalis lieka įdomi, nestandartinė, "tikri Balkanai". Ar Makedonija, ar Šiaurės Makedonija, ją alankyti verta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą