Nuo Paryžiaus iki Luaros

Prancūzija mūsų vaizduotėje asocijuojasi su kultūra, pilimis, vynuogynais, etiketu, jūromis, kalnais – Alpėmis ir Pirėnais, skaniu maistu bei jūros gėrybėmis, turtingais ir inteligentiškais žmonėmis. O Paryžius – Prancūzijos sostinė ,- tai lyg koncentratas anksčiau paminėtų dalykų . Išskyrus , jog jame nėra jūrų ir kalnų.


Buvau rudenį Paryžiuje. Spalio viduryje ten buvo +16 C. Buvo nedaug lietaus. Žmonės elegantiški, gražiais drabužiais arba aplamai įdomiai originaliai apsirengę. Su aiškiu viršsvoriu teko matyti tik porą žmonių. Tiesa nemažai rūkančių.

Ir dar automobilių spūstys Paryžiuje. Jaukios kavinukės. Teko gerti kavą prie Luvro, Monmartro rajone , prie Liuksemburgo sodų.

Lipame į Monmartro kalvą ( monmartras – kankinių kalva, išvertus ). Laiptai platūs , vaizdas vis gražėja. Užlipus ,- Paryžius po kojomis matyti. Viršuje balta šventovė – Švč. Jėzaus širdies bazilika.

Prie jos daug kas fotografuojasi. Viduje to daryti neleidžia , bet turistai yra turistai ir kokį kadrą slapta nuspaudžia.


Vaikštome siauromis gatvelėmis ,- tai dailininkų ir kavinukių rajonas . Bohema. Neatsispiriame traukai išgerti kavos kavinėje „Savojos konsulatas“ , joje gražūs paveikslai , aplink gatvelių raizgalynė .

Viena jų leidžiamės iki išlikusio paskutinio vynuogyno Paryžiuje . Mes tik savaitę pavėluojame į derliaus šventę , vykstančią pirmą spalio šeštadienį. Šalia jo naktinis klubas „Vikrusis kiškis“(Au Lapin Agile), buvusi populiari poetų užeiga , bet nakties nelaukėm.

Grįžtame pro Salvadoro Dali ekspoziciją , lipame šalia šiuolaikinio funikulieriaus žemyn į miestą. Apačioje sukasi tradicinė paryžiečių karuselė su šokinėjančiais žirgais. Tamsaus gymio žmonės siūlo spalvotų siūlų pynutes , bet nemėgsta , jei juos fotografuoji.

Kadangi sūriai yra neatskiriama prancūzų kultūros dalis , einame pirkti sūrių. Dažniausiai tai būna kamamberas ar pelėsinis ožkos sūris. Rūšių ir formų daugybė. O jau kokie kvapai!



Jei jau nusipirksite, neužmirškite šaldytuve įdėti į dėžutę. Parduotuvėje sūrius supakuoja į vakuumą , jog kelionėje kvapas neišduotų.

Tiesa , jei kas nepratęs prie prancūziško sūrio kvapo, skonis jų geras, veikia , kaip virškinimo fermentai ,- kelionėje išsprendžia pilvo problemas ypač su vynu. Lietuvoje išbandėme sūrį šuniui ,- ėda , reiškia produktas geras.

Leidžiamės pro Pigalio aikštę , Clichy bulvarą , iki Moulin Rouge (Raudono malūno).

Priešais jį yra galingas šilto oro siurblys , pakeliantis moterų drabužius kaip M.Monro. Ten vėl dirba fotoaparatai... Aplankome Monmartro kapines, virš kurių nutiesta gatvė. O patys kapai : daug akmens ir mažai gėlių. Jie atrodo iškilmingai ir tvarkingai.


Netoli jų – Clichy aikštėje valgėme vakarienę Hipopotamo restorane . Skanu , neįprasta : plonai supjaustyta žalia mėsa , truputis aliejaus , nedaug sūrio .

Įdomu užsukti į Kapucinų gatvėje tarp Garnier Operos ir Vendomo aikštės įsikūrusį Fragonard kvepalų muziejų – parduotuvę.

Ten sužinome svarbiausius kvepalų gamybos momentus, jų įvairovės santrauką, kaip seniau damos apalpdavo ir kaip jas atgaivindavo. Ten yra , ką išsirinkti ir namiškius nudžiuginti. Išėjus kairėje nuostabi Garnier Opera , nuo kurios neina atitraukti akių : didinga ir graži XIXa. pabaigos prabangos simbolis.


Dešinėje – Vendomo aikštė su kolona iš Austerlico (dabar Čekijoje Slavkovas ) , simbolizuoja Napoleono pergalę.

Čia prabangiausia viskas : viešbutis Ritz ir parduotuvė Cartier .
Jau šalia Luvras , tad galima išgerti kavos kavinukėje ant šaligatvio , stebint praeinančius ir pravažiuojančius. Apie Luvrą daug neminėsiu. Jį apeiti sunku per pusę dienos , nes čia Europos 7 šimtmečių tapyba bei skulptūra ir dar senovės menas. Pasigrožime rūmais , Carrousel Triumfo arka ir sodais.

Įėjimas į rūmus po stikline piramide su puikiu vaizdu ir apšvietimu. Po žeme randame ir kitą stiklinę piramidę apverstą.

Kitoje Senos pusėje ne vieną kilometrą tęsiasi bukinistų prekyba . Čia prancūzų kultūros ir istorijos įvairovė: senos knygos , vinilinės plokštelės ir CD, paveikslai , reprodukcijos, atvirukai, suvenyrai. Prie krantinės Senoje prisišvartavę laivai , kuriuose gyvena žmonės. Čia sostinės centre jie laukia eilės apsigyventi , o po to daug moka už krantinės nuomą.
Čia yra d‘Orsay muziejus , atspindintis Prancūziją - impresionistų darbai. Nuostabu šiame buvusios geležinkelio stoties pastate , nesinori išeiti . Čia yra Paul Cezanne, Gustave Courbet , Edgar Degas , Paul Gauguin , Edouard Manet , Claude Monet , Camille Pissarro , Auguste Renoir , Alfred Sisley , Henri de Toulouse – Lautrec , Vincent van Gogh ir kitų dailininkų darbai , daug garsių skulptūrų .

Kitą dieną grožėjomės švedo Gustavo Eifelio statiniu. Gražus Paryžiaus simbolis pastatytas 1889 metais. Iš jo apžvalgos aikštelių sostinė matyti kaip ant delno. Patį bokštą pavyksta nufotografuoti nuo kitame senos krante už Trokadero fontanų esančių Chaillot rūmų.

Čia vyksta visų turistų fotosesijos. Aplink nemažai juodaodžių pardavėjų , parduodančių „eifeliukus“ – raktų pakabukus. 5 suvenyrai – 1 euras. Prekybininkai yra Afrikos atstovai. Yra gentis , kurios visas kaimas surenka pinigus vienam žmogui ir nuperka tik vieną bilietą į Paryžių. Jis dalį uždarbio siunčia namo , išlaiko gentainius , finansuoja mokyklos statybą. Tą mums papasakoja lietuvė paryžietė. Jaučiamės padarę gerą darbą.

Eifelio bokšte yra 3 apžvalgos aikštelės : 57 , 115 ir 276 m aukštyje. Iki antros aikštelės yra 719 laipteliai , bet dauguma naudojasi liftu. Vaizdas iš bokšto pasakiškas.
Važiuojame pasižiūrėti Šarlio de Golio aikštės su garsiąja Triumfo arka. Mano telefono „Samsung“ ekrane Prancūzijoje matyti būtent šis šedevras.

Aikštė su 12 aveniu – spindulių , mašinos važiuoja daugybe juostų. Pačioje Triumfo arkoje didžiulė Prancūzijos vėliava kelia pagarbą ir pasididžiavimą. Kairėn atsiveria naujoji arka su už jos esančiu La Defense dangoraižių rajonu. Dešinėje garsieji Eliziejaus laukai , - prestižinė Paryžiaus gatvė , joje geros kavinės ir parduotuvės. Šios arterijos kitame gale. Concorde ( Santarvės ) aikštė su obelisku iš Egipto Luksoro. Aikštė taip pavadinta seniai po Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės nukirsdinimo giljotina 1793 metais. Obeliskas 1829 metais padovanotas. Aikštėje buvo nužudyta 1343 žmonės. Na ir žiauri istorija .
Kelionė tęsiasi saloje Ile de la Cite. Čia yra nulinis taškas , nuo kurio skaičiuojami visi Prancūzijos atstumai. Čia gyvenusi parizijų gentis davė miestui pavadinimą. Prie jo žymiausia prancūzų bažnyčia – Dievo Motinos ( Notre-Dame ) katedra. Viduramžių gotikos šedevras iš kalkakmenio , nuvalyta nuo suodžių. Ir karalių skulptūros , ir galinės durys , ir vitražai , ir chimeros ant stogo ,- viskas nuostabu . Tiesiog reikia pamatyti. 60 metrų aukščio , 130 metrų ilgio, talpinanti 9000 žmonių.

Dar saloje matome rūstų kalėjimą Conciergerie. Jame kalėjo ir Maria Antuanetė. Už jo Šventoji koplyčia ( Sainte- Chapelle ) – kitas gotikos šedevras , išpuoštas vitražais.

Maršrutas tęsiasi Marais rajonu ,- tai kažkada buvusi pelkė. Praeiname žydų kvartalą , bet gyventojų nedaug pamatom.

Siauros vienos krypties gatvės, kavinukės su mažais staliukais ant šaligatvio ir siauru praėjimu pro juos. Pilkų dviračių nuomos punktai.

Įvairios nedidelės parduotuvės : bandelių , batų , muzikos instrumentų ir kt. Gretimo rajono Beaubourg ne gido akis neatskiria nuo buvusio . Išskyrus tai ,jog jame garsusis Pompidou centras. Vėl fotosesijos jo fone. Šio pastato visos „žarnos‘‘ išorėje ir tai daug kam patinka. O viduje Pikaso , Matiso ir Miro darbai.

Kryptis link Bastilijos aikštės. Pakeliui yra Carnavalet muziejus, kuris skirtas Paryžiaus istorijai. Ir Pablo Picasso muziejus. Šis ispanų dailininkas ilgai gyveno Prancūzijoje. Bet visur suspėti reikia turėti daug laiko. Pėsčiųjų žygis baigiasi Bastilijos aikštėje. Čia garsiojo kalėjimo nebėra , bet liepos 14 švenčia visa Prancūzija.

Kitapus Senos upės – Lotynų kvartalas. Ten gražūs pastatai. Netoli krantinės nuostabus didelis kelių skulptūrų su kolonomis fontanas .

Čia Saint Michel bulvaras. Ten akį patraukia drabužių parduotuvės, o nusipirkti pavyksta ne brangiau nei Lietuvoje , o kokybė geresnė. Netoli bulvaro garsusis Sorbonos Universitetas ir jo koplyčia .

Į pagrindinius rūmus neįleidžia be studento bilieto. Toliau Liuksemburgo parkas ir rūmai. Tai puikūs Florencijos stiliumi pastatyti Marijai Mediči, dabar juose Prancūzijos senatas.

Aplink juos nemažai policijos. Parke nuostabus Mediči fontanas. Iš parko puikiai matyti didingas neoklasicistinio stiliaus Panteonas, kuriame ilsisi Zola , Rousseau , Voltaire‘as, Alexandre Dumas , Pierre ir Marie Curie...
Už kelių kvartalų puiki didžiulė St-Sulpice bažnyčia su 2 skirtingais bokštais, šiuo metu remontuojama. Fasade 2 aukštų kolonada , o priešais – gražus fontanas – skulptūrinė kompozicija.

Netoli ir St Germain bulvaras – Lotynų kvartalo arterija. Joje puikus restoranas „Leon“ su įdomiu interjeru ir skaniomis midijomis. Būnant Paryžiuje rekomenduojama paragauti mėgstamo jų delikateso.

Tolyn į pietus Montparnasse rajonas su dangoraižiu matomu iš daugelio sostinės vietų. Čia romėnų laikų katakombos su žmonių kaulais. Čia ir Montparnasse kapinės , kur ilsisi garsūs prancūzai : G.deMMaupassant‘as , J.P.Sartre‘as... Prieš Antrąjį pasaulinį karą bohemos rajonas buvo šis. Čia rinkosi talentai , skulptoriai , dailininkai , rašytojai , poetai... Dirbtuvės , teatrai ir kavinės.



Dar kairiajame Senos krante reikia pamatyti Dome bažnyčią Les Invalides komplekse. Čia raudoname sarkofage ir jame 6 karstuose patalpintas ilsisi Napoleonas. Šią bažnyčią ir visą kompleksą pastatydino Liudvikas XIV – Karalius Saulė. Komplekse yra vėliavomis išpuošta Kareivių bažnyčia ir milžiniškas karo istorijos muziejus.

Netoli nuo čia gyveno garsiausias prancūzų skulptorius Auguste Rodin. Čia palikti miestui jo šedevrai eksponuojami Rodin muziejuje. Asmeninis jo gyvenimas vertinamas įvairiai , apaugęs legendomis , o kūriniai nuostabūs.

Jeigu dar yra viena diena , verta nuvažiuoti į Luaros slėnį pasižiūrėti pilių. Tai istorinis rajonas , nutolęs nuo Paryžiaus apie 250 km. Pilių čia labai daug. Luara , paskutinė laisvai tekanti upė Prancūzijoje, kartu su pasauliniu paveldu , saugomu UNESCO, užima pagrindinį vaidmenį per praėjusius šimtmečius , ne tik literatūroje ir kultūroje , bet ekonomikoje ir istorijoje.
Dažnai vadinamas “Prancūzų laiškų Prancūzijos sodu“ ir pasirinkta vieta nesuskaičiuojamų Prancūzijos karalių, Luaros slėnis idealiai tinka legendinei uogai , neatskiriamai susijusiai su Bakchu.

Viskas visur , žymusis slėnis gamina daugiau , negu 100 skirtingų vynų nuo sodriai raudonų iki sausų baltų , jau nekalbant apie lengvus rožinius.

Tai vienas iš 17 Prancūzijos vyno gamybos regionų. Vyno atžvilgiu Luaros slėnio regionas dalijamas į subregionus : Centre, Orleanais , Touraine , Anjou , Saumur , Nantes. Juose daug pilių ir vienuolynų augina vynuoges ir gamina vyną. Siūlau nuvykti į į vieną jų – Touraine. Čia įspūdingos dvejopos pilys – muziejai , atspindintys Prancūzijos istoriją ir pilys , užsiimančios vynininkyste. Viena tokių yra šeimos pilis Nitray, auginanti keliasdešimt hektarų vynuogių : Sauvignon Blanc , Chenin, Cot, eilė kitų veislių vynuogių.

Įspūdingiausias baltas Chenin vynas – pusiau saldus. Vynuogynai prie pat pilies užima apie 40 ha. Vynas gaminamas, išpilstomas , laikomas ir net degustuojamas vietoje. Paskutinį darbą noriai atlieka turistai iš Prancūzijos ir užsienio šalių.

Uždaras Nitray pilies kiemas puikiai tinka degustacijai. Oras irgi beje apie 16 laipsnių šilumos , be lietaus spalio viduryje , Prancūzijos viduryje. Nors ruduo derliaus ėmimo metas , mums pavyko ten pakliūti. Pilies savininkas pats vedė į vynuogyną , rodė ir vaišino vynuogėmis , aiškino , kuo viena veislė skiriasi nuo kitos. Po to su pagalbininkais pilstė vyną , o mes degustavome.

Apžiūrėjome vynuogių presus , nerūdijančio metalo talpas vynui laikyti, vynininkų muliažus darbe, pilies teritoriją : vartai , sandėliai, parkas, pati pilis, balandinė , pristatymų salė. Ten stovi apvalus bokštas su 2000 angų viduje ,- anksčiau šeimininkai turėjo tiek ha žemės.

Toliau pati įdomiausia dalis,- šou. Tai yra vyno gėrimas , sūrių ir kepsnių valgymas. Tuo metu groja prancūzišką liaudies muziką , svečiai dainuoja. Šou vedantysis rodo triukus su šaliku ir virvutėmis, į juos įtraukia ir turistus. Visiems būna įdomu ir smagu . Po to mes padainuojam „Atskrend sakalėlis“, o kiti svečiai – prancūzai mums plojo. Valgėme sūrį Camembert , kuris visiems patiko ir ožkų sūrį , kuris kai kam patiko. Pirmasis yra pelėsinis su kvapu , antras su pilku, lyg pelės kailis, pelėsiu , o kvapas ypač jaučiamas. Man labai patiko. 2 muzikantės grojo , mes bandėm dainuoti ir šokti . Buvo smagu. Suderinti atvykimą reikia iš anksto.

Už 10 km nuo šios pilies yra Chenonceau pilis, pastatyta ant Cher upės. Šioje renesansinėje pilyje 1533m įvyksta Kotrynos Mediči ir Henriko II vestuvės. Čia jau karalių rūmai. 1547m pilį Henrikas II padovanoja meilužei Diane‘ai de Poitiers. Virš Cher upės nutiesta arkada , o virš jos pilis. Galerija tęsiasi skersai upės 60m. Pilis atrodo įspūdingai ir romantiškai.

Atspindžiai upėje. Puikūs gobelenai , gražūs paveikslai , įspūdingi miegamieji .

Pilies virtuvėje daugybė puikių indų ir priemonių bei prietaisų maistui gaminti . O po to jį išvežiodavo po kambarius. Kambariuose didžiulės skirtingų gėlių puokštės, nuostabiai kvepiančios. Pilies teritorijoje radome ūkinę zoną , kur augina įvairias gėles bei daržoves šiuolaikinės Chenonseau reikmėms. Į pilį veda ilga platanų alėja. Atvertęs galvą, čia sunkiai pamatai dangų pro platano šakas. Pilies teritorijoje yra išpuoselėtas sodas su augalų labirintais.

Pačioje pilyje per šimtmečius pasikeitė daug savininkų ir meilužių. Jos remontavo kiekviena pagal savo poreikius ir pomėgius. Todėl jų miegamieji yra gana skirtingi pilyje.
O ką galima patarti vykstančiam į Paryžių? Rudenį ten šilčiau , negu pas mus , bet būna lietaus. Reikėtų pasiimti skėtį arba apsiaustą. Prancūzai nenoriai kalba angliškai, bet yra labai mandagūs ir dėmesingi. Patartina turėti nedidelį žodynėlį arba pasikalbėjimų knygelę.

Kaip rasti „prieinamą kavinę“? Mes įėję į kavinę ir pamatę , jog ji dirba, bet nėra klientų,- eidavome į kitą. Kuo daugiau klientų ,- tuo ji patrauklesnė. Apypilnėje kavinukėje prie Luvro mums tuoj atsilaisvino staliukas su vaizdu į gatvę. Jei perkate sūrį lauktuvėms , paprašykite , jog jį supakuotų vakuumo pagalba. Pirkti paveikslus , CD , suvenyrus patogu Senos kairiajame krante. Pas kilometrus išsirikiavusią bukinistų virtinę yra visko , net daugybė vinilinių plokštelių.



Kieno užmojai didesni, gali netgi nusipirkti pilį. Luaros regione ją galima įsigyti už 100 000 eurų. Tik po to jos remontas ir išlaikymas kainuoja daugiau. Sėkmės Prancūzijoje!