Tiesiog Rodas

Tai garsi Graikijos sala, viena piečiausių. Joje buvo vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Labai patogi poilsiauti ir pakeliauti. Tik joje mažiau jūros gėrybių, nes išvystytas žemės ūkis.

Dodekaneso salos yra pietrytinėje Graikijos ir Egėjo jūros dalyje. Rodas yra didžiausia iš jų. Rodo miestas yra viso salyno sostinė.
Rodo sala nuo šiaurėje esančio Rodo miesto iki pietuose esančio pusiasalio Prasonisi yra 76 km ilgio. Turistai skirsto salą į vakarinę Egėjo jūros pakrantę ir rytinę Viduržemio jūros pakrantę.

Pavyko apvažiuoti visą salą. Ir pakrante, ir skersai- įstryžai. Mūsų šeimai ir man asmeniškai Rode patiko viskas. Paprastai kelionės įspūdžius lyginame su Rodo įspūdžiais. Puikus graikiškas maistas ir vynas. Nuoširdūs žmonės. Daug pilių ir tvirtovių,- tai mano hobi. Nuostabūs nepakartojami ir labai skirtingi paplūdimiai, ypač laukiniai. Graži gamta, kalvotas reljefas. Pakelėse daug įvairių vaismedžių, apkibusiomis šakomis. Įspūdinga ir labai turtinga salos istorija.

Sala priklausė Romos imperijai ir Bizantijai. Vėliau Rode įsikūrė Šv. Jono riteriai ir valdė nuo 1306 iki 1522 metų. 1309 metais kryžiuočiai pastatė tvirtovę Rodo mieste.
Rodo kolosas- milžiniška 40 metrų aukščio saulės dievo Helijo statula 305 m.pr. Kr.- vienas iš septynių pasaulio stebuklų.Jis stovėjo Mandraki uoste iki 227 m. pr. Kr., kai jį sugriovė žemės drbėjimas. Tarp kojų į uostą įplaukdavo laivai. Dabar kojų vietoje stovi dvi elnių statulos.
Rodo senamiestį supa 4 km ilgio siena, joje yra 11 vartų. Tad per dieną gana sudėtinga tvirtovę apžiūrėti. O toje tvirtovėje yra kita- Didžiųjų Magistrų rūmai. Pastarieji buvo sugriauti ir vėl atstatyti.


Eismas Rodo mieste truputį chaotiškas. Senovinių gatvelių raizgalynė tai kyla, tai leidžiasi. Daug motorolerių, automobilių.Pasitaiko, jog sustoja viduryje gatvės, išlipa vairuotojas ir nueina. Kiti negali pravažiuoti, signalizuoja. Daug gestų rankomis ir vėl mašinos išsiskirsto.


Į vakarinę pakrantę vykstant yra Ixia ir Jalysas. 2 kurortiniai miestai su eilėmis viešbučių. Jalysas antikos laikais buvo viena iš sostinių. Tačiau čia antikinė šventykla paversta bažnyčia. Virš Jalyso ant Filerino kalvos stovi Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Ten yra vienuolynas, Kalvarijų kelias, gale jo 18 metrų aukščio kryžius, matomas iš toli.
Toliau pakrante - 18 km nuo sostinės yra aerouostas Paradisi mieste.Už jo 4 km yra Savelen viešbutis, 2* prie plento. Viešbutis šeimyninis, jaukus, yra baseinas. Dirba jame šeimos nariai. Iki jūros 500 metrų. Pakrantė tuščia ir laukinė. Aplink šiltnamiai su agurkais ir pomidorais, uogomis.Pakrantėje būna iš laivų išmestų šiukšlių: virvių, plastmasių, polietileno, indų, medienos.

Keli kilometrai nuo šio viešbučio yra Petaludes slėnis. Birželio antroje pusėje ten medžius aplimpa drugeliai Keturtaškės meškutės. Juos privilioja vanilės kvapo stirakso sakai. Mes tų nuostabių vaizdų neišvydome, nes išvykome birželio pradžioje iš Rodo.


Antikinis Kameiras yra, pavažiavus 36 km nuo Rodo pakrante. Ten yra antikiniai šventyklų griuvėsiai. Pats miestas buvo vienas iš salos sostinių.


Toliau ant skardžio stūkso Kritinia pilis, priklausiusi Didiesiems Magistrams. Ją dabar remontuoja. Bet apžiūrėti įdomu. O ypač fantastiniai vaizdai į jūrą kur iškilę 4 uolos- salos.
Piečiau randasi Emponas- Antavyros 1215m aukščiausio salos kalno papėdėje. Jis garsus vynu ir aukščiausiai virš jūros esanti gyvenvietė- 850 m .


Toliau Siana- kaimas garsus souma- vynuogių naminuke ir medumi. Jame viena gatvė, labai raižytas paviršius. Turistiniams autobusams ir nuomotoms mašinoms sunku prasilenkti.


Netoli nuo čia Monolito pilis, statyta viduramžiais magistro. Tvirtovė yra ant pilkos uolos, viduje dvi koplyčios. Vaizdai užburiantys į jūrą ir slėnius, ypač atvykusius iš lygumų krašto. Žemyn yra Fourni paplūdimys, bet kelias prastas, nerizikavome važiuoti.

Už 11 km nuo Monolito miesto yra Apolakijos miestas, toliau nuo jūros, niekuo neypatingas. Bet už jos apie 15 km plentas eina jūros pakrante. Paplūdimiai tušti, laukiniai.


Privažiuoti galima bet kur už keliolikos- keliasdešimt metrų nuo jūros ir sustoti. Tolumoje kartais matyti kyšančios uolos.


Mums būnant bangos buvo didžiulės, vandens spalvos mainėsi nuo tamsiai mėlynos iki žydros ir žaliai - rusvos. Reikėjo piešimo įrankių marinistiniam peizažui. Jūra buvo kaip Aivazovskio paveiksluose. Žmonių buvo tik kas kilometrą.




Po to kelias suka nuo jūros į Katavijos miestą, o iš jo į nykią, pliką aukštumą, už kurios- Prasonisi. Nusileidus žemyn burlentininkų ir jėgos aitvarų- kaitų mėgėjų rojus. Pirmieji plaukioja kairėje, o antrieji dešinėje.


Nes čia pastovūs vėjai visus metus, kur susitinka Egėjo ir Viduržemio jūros. Prasonisi iškyšulys- uola, ant jos galima užlipti ir dar tolokai reikia eiti. Jis susijungia su Rodu sąsmauka vandens lygyje, kuri nėra asfaltuota. Kartais ja galima pravažiuoti mašina, o kartais gali užlieti vanduo. Čia tolimiausias nuo Rodo miesto ir piečiausias salos taškas.

Po to nori ar nenori turi apsisukti ir vykti atgal. Iš pradžių tuo pačiu keliu. Prie Katavijos sukame į dešinę. Kelias pasiekia čia Viduržemio jūrą ir toli nuo jos nenutolsta. Pakrantėse yra paplūdimiai, tačiau turistų čia nedaug. Pavažiavus ryškiai baltais namais išsiskiria Genadijo miestelis. Privažiuojame Lardą ir sukame į Lindą.

Lindas- miestas muziejus. Turistų traukos centras. Automobilį tenka palikti aikštelėje ir pėsčiomis leistis į miestą. Nes labai siauros ir vingiuotos gatvelės pilnos turistų. Dalis jų uždengta nuo saulės uždangomis. Kas nori, gali joti ant asilo. Šių transporto priemonių čia pilnas gardas. Pilna parduotuvių ir kavinių.


Perėjus miestą, kuris nėra didelis, takas veda į Lindo akropolį. Jis iškilęs 125 m virš miesto. Akropolį supa riterių pastatytos dantytos sienos. Viršuje yra yra Atėnės šventyklos griuvėsiai bei grupės kolonų. Paminklai mus pasiekė iš helenistinio periodo. Akropolyje lankėsi Aleksandras Makedonietis ir anot padavimų Heraklis.
Apačioje į šiaurę yra palūdimys su fantastiniais vaizdais, jis gana siauras. Daug įvairių pramogų ir poilsiautojų. Virš paplūdimio iškyla dantytos uolos, baltas Lindas, o virš jo Aukštutinis miestas- Lindo Akropolis.


Į pietus už 4 km prasidedanti Lardos įlanka garsi smėliu ir kopomis. Šalia Lindo paplūdimio yra Šv. Pauliaus paplūdimys, kur 43 m. lankėsi Paulius ir skleidė krikščionybę.
Paliekame įspūdingąjį Lindą, kuriam abejingų nebūna. Vykstame į šiaurę. Charaki miestelyje pamatome Faraklos pilis ant tamsios uolos prie pat jūros. Vandenyje pilna valčių. O į pilį užlipti reikia ištvermės ir užsispyrimo. Nes takas eina spirale ir kelias gana ilgas ir nelygus. Jame buvo piratų būstinė, kryžiuočių paversta kalėjimu. Man užlipti pavyko.

Už 9 km į šiaurę yra Archangelo miestas su įspūdinga kryžiuočių pilimi virš jo. Paplentėje daug keramikos dirbinių gamyklėlių- parduotuvių. Ir mes neatsilaikome. Nusiperku kolekcijai puodelį su Petaludes drugeliais ir keramikinę saulę.


Toliau prasideda populiarus smėlėtas Tsampikos paplūdimys. Pasukus į šoną- kairėn į salos gilumą, randame Epta Piges ( Septyni šaltiniai ). Tai nuostabi vietą, ypač karštą vasarą. Tarp didelių medžių teka upeliai. Susijungę teka tiesiu dirbtinai padarytu tuneliu , kurio ilgis 185 metrai. Dugnas lygus betoninis. Vandens iki kulkšnelių, jis šaltas. Prieš tai reikia nusiauti batus ir bristi tamsoje, tiesiu tuneliu. Jo plotis plataus žmogaus pečių. Prasilenkti neįmanoma. Vidury tunelio aklina tamsa ar atsimerkus, ar užsimerkus- vienoda. Jei apima baimė, vistiek reikia eiti į priekį. Nes pastovi žmonių kolona juda pirmyn. Man labai patiko, tad žygį pakartojau. Tunelis upelis įteka į ežerą, visi žmonės išeina į pakrantę. Analogiško tunelio Europoje nežinau.

Nuo šaltinių pavažiavus 10 km į vakarus- salos gilumą, randame Plataniją. Nedidelis miestelis, kurio centre milžiniškas platanas. Jo drevėje telpa keletas žmonių. Čia kaip Lietuvos Bijotų baubliuose. Šalia Fountouklio vietovė su sena bažnyčia ir sienų tapyba.
Kas netingi ir nebijo serpantinų, gali užvažiuoti 10 km aukštyn. Profitis Ilias vietovė. Kelias eina kalno kraštu po didžiuliais medžiais. Viršuje vėsu. Šioje vietoje stovi tirolietišku stiliumi pastatyta Musolinio vila. Ji mena Rodo okupacijos metus, kai salą valdė italai. Viloje prabangus viešbutis ir restoranas.

Nuo kalno už 20 km vakarinė- Egėjo jūros pakrantė. Galima link jos važiuoti. Bet mes nebaigėme rytinės pakrantės. Miestelis Kolympija su viešbučiais. Čia vyksta tie, kas nori ramesnio poilsiavimo. Toliau Afantou miestelis, arčiau jūros, turintis savo pavadinimo įlanką ir paplūdimį. Mietelyje paplitęs kilimų audimas.



Vykstame tolyn į šiaurę. Kalitėjos miestas toliau nuo jūros, to paties pavadinimo įlanka. O paplūdimys vadinasi Faliraki. Čia daug viešbučių, čia labai gera pakrantė. Teko čia maudytis, degintis ir fotografuoti- labai patiko. Daug visokių pramogų. Aktyvus naktinis gyvenimas kaip ir salos sostinėje Rode.


Važiuojant į sostinę pakrante, yra Termes Kaliteas- mineralinių vandenų kurortas, čia gražūs paviljonai, daug poilsiautojų, baseinas, galerijos. Toliau Koskinou miestas, gana klaidus ir mažiau turistinis. Geriau sukti į autostradą ir ja grįžti į Rodą. Taip mes ir apvažiavom visą salą. Keliaujant mes tai padarėme per 3 dienas su minėyais sustojimais. O likusias dienas maudėmės, deginomės, valgėme skanų graikišką maistą. Ryte bei dieną gėrėme skanią graikišką kavą, o vakare šaltą vietinį baltąjį vyną.

Nuo vakarinės- šiaurinės pakrantės visada matyti Simės sala ir Turkijos pusiasalis. Kas nori, gali iš Rodo nuplaukti į Marmarį Turkijoje. Populiarios ekskursijos į Simi salą. Vietiniai mums aiškino, jog Kreta turi Terą (Santorinį), o Rodas turi Simę.


Tai buvusi turtinga laivų statytojų sala, su praeities didingais rūmais. Tai nederlinga, uolėta sala. Yra Simės miestas ir uostas. Likę kaimai. Salą puošia gražios bažnyčios, uolos, senoviniai malūnai. Sala nuo 1912 m. iki 1945 m. kaip ir Rodas buvo valdomas italų.