Tunisas kvepia jazminais

Tunisas = Afrika. Taip Tunisą vadino romėnai, o dabar žemyno pavadinimą žino visi. Afrikos pavadinimas išplito plačiau, o šalį pavadino sostinės vardu.
Oficialus šalies pavadinimas – Tuniso Respublika ( El-joumhouriyye et-Tounisiyya ). Teisingiau būtų vadinti „Tunisija“, kaip vadina patys tunisiečiai arba anglakalbiai.
Bono iškyšulys nuo Sicilijos apie 150 km, o al Girano kyšulys, šiauriausias Afrikos taškas - netoli Sardinijos. Tad iš Europos atvykus, pirmas įspūdis malonus: alyvmedžių eilės driekiasi link horizonto, vynuogynai. Daug žalumos. O rudenį apsilankius, nustebina neretas lietus.

Šalyje apie 10 mln. Gyventojų, dauguma arabai, dalis – berberų,- tų tikrųjų Tuniso gyventojų. Valstybė ištįsusi iš šiaurės į pietus. Rytuose ją skalauja Viduržemio jūra bei ribojasi su Libija Vakaruose – Alžyras ir Atlaso kalnų atšaka. Pietvakariuose irgi Alžyro siena ir abipus jos druskos ežerai. Pietuose – Sachara.
Didžiausi miestai : Tunisas, Sfaksas, Susas. Sostinė – Tunisas – virš 700.000 gyventojų, kai kuriais duomenimis su priemiesčiais – 2 mln. gyventojų. Tuniso uostas randasi lagūniniame ežere, kuris kanalu sujungtas su jūra.
Tuniso gana gera geografinė padėtis, derlingos žemės, geras klimatas – karštos vasaros ir švelnios drėgnos žiemos, yra įvairių iškasenų. Seniausi gyventojai yra berberai. Po jų atkeliavo finikiečiai, romėnai. Šie kariavo su Kartagina. Vyko 3 Punų karai tarp Romos ir Kartaginos. Antrasis karas pagarsėjo originaliu karvedžio Hanibalo žygiu per Alpes su drambliais. Dabar jo butaforinė dramblių armija linksmina turistus Yasmin Hamamet kurorte ir masina nusifotografuoti. Vėliau valdė vandalai, juos išstūmė Bizantija. Po to užėmė arabai , įvairios jų dinastijos. 16-me amžiuje okupavo Osmanai. 1881 metais po pusės amžiaus kovų Tunisą užėmė ir paskelbė protektoratu Prancūzija. 1956.03.20 tapo nepriklausoma valstybe.
Tuniso respublikai vadovauja prezidentas, kuris nuvertė ankstesnį per 1987.11.07 perversmą. Nuverstasis prezidentas H. Burgiba buvo gydomas ligoninėje nuo slogos. Keista ,- jis nebuvo nei nužudytas, nei įkalintas kalėjime. Jis savo mirtimi senatvėje mirė 2000.04.06. Benas Alis prezidentauja savo šalyje nuo 1987.11.07. Pradžioje jis buvo liaudiškas ir paprastas: vaikščiojo į turgų apsipirkti be apsaugos, važinėjo dviračiu, niekino prabangą. Dabar yra ne vieni jo rūmai, į kuriuos negalima atsukti fotoobjektyvų. Pasieniais daugybė uniformuotų ir civilių apsauginių, rankose automatai ir kiti ginklai. Teko važiuoti pro šalį, kai jis turėjo svečių. Buvo uždarytos gatvės ir neaišku , ar pateksim į Kartageną.


Prezidento portretų visur pilna. Daug jų nacionalinių vėliavų įvairiose vietose. Vėliavos raudonos su penkiakampe žvaigžde ir pusmėnuliu. Pirminis vaizdas primena pas mus buvusį sovietmetį. Valstybinė televizija – 7-as ir 21-as kanalai cenzūruoti ir rodo , „ką galima rodyti“. Nors daugybė palydovinių antenų rodo, kad tunisiečiai mato daug kanalų.
Tunise gaminamas Celtia alus ir Chateau Mornag bei Magon raudonas vynas. Yra keletas kitų vyno rūšių. Pastarojo vyno kokybė geresnė, nei Prancūzijoje iš tos rūšies vynuogių pagamintas vynas. Populiarus yra stiprus alkoholinis gėrimas iš fygų- bucha ( lengvai rusakalbiai tą pavadinimą atsimena nuo žodžio „buchat“).
Turistai paprastai apsigyvena Skanes, Monastiro, Suso, Hamameto ir Yasmin Hamameto kurortuose bei Džerbos saloje. Yasmin Hamametas – prieš keletą metų pastatytas turistinis miestas - Hamameto palydovas už keleto kilometrų nuo jo. Randasi Hamameto įlankos pakrantėje. Pajūriu tęsiasi paplūdimiai, už jų – 6 eismo juostų tvarkinga krantinė su negausiu eismu.

Toliau daugybė viešbučių, parduotuvių, kavinių. Už viešbučių randasi Medina,- naujai pastatytas senamiestis, kuris ir yra vienas traukos centrų. Tiesa jazminas yra populiari gėlė Tunise. Jų žiedus ar girliandas iš jų pardavinėja visur po 1 dinarą. Jazminai taip maloniai kvepia, kad sunku atsispirti nusipirkti. Anksčiau tunisiečiai vyrai užsikišdavo žydinčią jazmino šakelę už kairės ausies. Tai reikšdavo, jog jis ieško merginos. O suradęs,- jai atiduodavo žiedą. Patikėkit,- Tunise jazminai labai kvepia ir merginoms patinka jų kvapas.
Medinoje siauros gatvelės, praėjimai vingiuoja į šonus bei į viršų, kad lengva pasiklysti. Pasiklydusiais „pasirūpina“ prekeiviai, kurie iš karto apspinta, siūlo prekes, kalbina įvairiomis kalbomis: serbiškai, slovakiškai, bulgariškai, rusiškai... Iš pradžių žodžiai būna malonybiniai, bet jei nenori nieko pirkti atsiranda žodžių, kurių čia negaliu paminėti. Pageidautina, kad moteris lydėtų bent vienas vyras ypač vakare, tada turistės jaučiasi saugesnės. Prekės įvairios kaip ir kitose arabų šalyse. Tunisui būdinga prekė gyvi vėžliukai, pagauti gamtoje, paimti maži iš jų mamų. Jų galima nusipirkti už 5 – 10 dinarų. Bet tai yra nelegalu, jų išvežti negalima – kontrabanda. Sako, kad sunku juos auginti šilumoje, ant kopūsto lapo, parvežus į Lietuvą.
Taip pat draudžiama įvežti ar išvežti Tuniso dinarus. Dinarą sudaro 1000 milimų. Jo vertė dabar apie 2 litus. Visur,- viešbučiuose, bankuose galima pasikeisti eurus, dolerius ar kitą valiutą į dinarus. Nes mokama visur dinarais. Perteklinius dinarus aerouoste, parodžius kvitą atkeičia. Bet aš pavyzdžius parsivežiau namo.
Yasmin Hamameto gatvėmis važinėja įvairus transportas: arklių traukiamos karietos ir „pelenės tipo“ karietos, tuk-tukai- triratės motorinės transporto priemonės, keleto vagonėlių traukinukas kursuoja nuo Yasmin Hamameto medinos iki senojo Hamameto medinos. Pastarasis tai ir transportas ir pramoga, o kainuoja 5 TD (dinarus) pirmyn- atgal.

Miestelyje yra jachtų uostas, prie pat jo puikus žuvų restoranas. Iš ten plaukia 4 „piratų“ laivai su turistais į jūrą. Paplūdimiuose galima paskraidyti parašiutu, kurį traukia kateris. Pramoga kainuoja 30 TD, dviems- 50 TD. Labai smagi pramoga. Viešbučių paplūdimiai kultūringi, personalas pastato gultą, kur poilsiautojas nori. Daug stacionarių skėčių nuo saulės. Žodį „stacionarus“ rašau kabutėse, nes mačiau anksti rytą kelis juos plaukiojančius jūroje, nuplautus bangų. Bangos buvo tokios didžiulės, jog teko maudytis ant kranto t.y. sėdi ant smėlio, o atėjusi banga užpila ir neša gultų link.


Dar apie vieną kontrabandą. Tai yra mažiau turtingų pietų verslas. Veža iš kaimyninės Libijos benziną ir pakelėse pardavinėja. Tunisas neturi savo naftos, o kaimynės turi. Benzino litras oficialiai kainuoja apie 2,5 lito. Į kontrabandininkus šalies pietuose valdžia žiūri pro pirštus. Bet keliavom komfortabiliais autobusais, todėl kontrabandinio kuro nepylėm. O jei persėdi ant tikro dykumų transporto- kupranugario, tai vėl benzino nereikia. Tiesa nuomojamų automobilių Tunise nemažai, jie nauji. O skiriasi nuo vietinių automobilių numeriais: turistų- mėlyni, o vietinių- juodi. Na ir policijos Tunise pilna: sankryžose, žieduose, prie magistralių ir turistų traukos centrų.
Visam musulmonų pasauliui būdingas laikotarpis yra- ramadanas. Tai mėnesį trunkantis susilaikymas šviesiu metu nuo valgymo, gėrimo ir lytinių santykių. Tas laikotarpis kasmet ankstėja, prasideda , esant jaunam mėnuliui ir tam tikrai žvaigždės padėčiai. Šiemet prasidėjo rugpjūčio 22 dieną, baigėsi rugsėjį iš 19 į 20 naktį Tunise. Tos datos skirtingose šalyse gali labai nedaug skirtis. Tai lyg mūsų adventas, kuris baigiasi Kalėdomis. Tunise žmonės nedirbo ir šventė 2 paras.

Per ramadaną darbuotojai Tunise atrodė liūdni ir sukaustyti. Kitaip ir negali žiūrėti į valgančius, geriančius vyną ar alų ir besilinksminančius turistus. Pirmą rytą po ramadano tie patys žmonės buvo linksmi, bučiavosi, glebėsčiavosi, sveikino vieni kitus. Restorane, gatvėje, medinoje, paplūdimyje atsirado vietinių moterų. Dažniausiai šeimomis, daug žmonių valgo , geria , maudosi jūroje. Moterys paprastai su maudomuku, kurį sudaro: lyg dušo kepurė ir skara, tamsus drabužis mažiausiai dvigubas nuo kaklo iki čiurnų.
Tiesa, Tunisas lygiuojasi į Europą. Todėl vyrai turi tik po vieną žmoną. Giminei vadovauja vyriausia moteris,- mamukas. Ji pasako kam su kuo tuoktis, o jaunieji tik patvirtina jos valią. Tunise lemia padėtis visuomenėje, giminės sukauptas turtas. Dažnai liepiama kurti santuoką tarp giminių, pusbrolių ir pusseserių, ar kitaip kraujo ryšiais susijusių žmonių. Paliepimas būna vykdomas. Turtas neišskaidomas. Todėl yra žmonių, kurie uždirba nedaug, bet yra turtingi ir įtakingi. Ir atvirkščiai.


Pirmas vaizdas Tunise,- gatvėse beveik vien vyrai. Atrodo, kad jie viską tvarko, o žmonos tik namus. Tai iliuzija, kaip miražas Tuniso Sacharoje. Viskam vadovauja jos didenybė – mamukas. Tiesa, moterys per ramadaną atneša tiesiog puode maistą pardavėjui vyrui, o šis, sulaukęs tamsos, skuba pavalgyti. Mačiau tai savo akimis. Tą momentą, kai žmogus gali visus „griekus“ daryti, Hamameto medinoje (senamiestyje ) paskelbia šūvis. Tuo momentu buvau ant parduotuvės stogo. Filmavau mediną nuo viršaus, mečetę, minaretą, muedzino maldą. Temsta. Šūvis. Ir žmonės tampa laimingi...

Tunise yra įteisinta prostitucija, ko nėra kitose Magribo šalyse. Jaunos merginos, dažniausiai iš vargingesnių pietų, atvyksta į miestus užsidirbti. Kai jos užsidirba reikiamą sumą, palieka seniausią pasaulyje profesiją. Jos kreipiasi į medikus, atkuriama mergystės plėvė ir jos sėkmingai išteka.

Kai kurie vietiniai vyrai dirba žigolo. Jie jieško turtingų Europos turisčių, jas kalbina ir „kabina“. Dalis vokiečių ir kitų turtingų vakarų moterų specialiai tam atvyksta į Tunisą. Jeigu paklausa atitinka poreikį, asistentai užima viešnias paplūdimyje, parduotuvėje, restorane. Už paslaugas šiuo atveju moka užsakovės. Tokių darbuotojų Tuniso pliažuose daug. Besijaučiančios vienišos , užmirštos ir niekam nereikalingos moterys gali vykti į Tuniso kurortus ir jų visos svajonės bus įgyvendintos. Nepamirškit pinigų ar kreditinės kortelės.

Sachara,- didžiausia pasaulyje dykuma, kur mažiausiai lyja. Bet ne ,- mažiau lyja Atakamoje ir Kalaharyje. Tuniso pietūs yra Sacharos dalis. Bet dėl lietaus ir žalumos galima suabejoti. Šį rudenį buvo uždarytas kelias per druskos ežerus Tuniso Sacharoje dėl lietaus. Nes pasidaro slidu, neaiškūs kelio kontūrai. O nukrypus nuo kelio, galima ir prasmegti... druskoje. Ir žalumos ten taip pat teko matyti. Dykumoje, kur nėra nei kelio, nei medžio , nei namo, stovi ženklas,- „automobilių eismas draudžiamas“. Bet, kad pamatyti, reikia jį privažiuoti. Ten turima omenyje, kad galima važiuoti tik džipais.
Tuniso Sacharoje, Duzo apylinkėse, filmuoti „Anglas ligonis“, „Žvaigždžių karai“.
Dykumoje, olose, kurios iškaltos iškilusiose uolose, gyvena beduinai. Tai yra pirmieji gyventojai, atsikėlę į Tunisą. Vėliau juos kolonizavo arabai. Beduinai turi elektrą, televiziją, kitus patogumus. Jie „vaidina gyvenimą dykumoje“. Tai lyg Rumšiškėse gyventų ir iš to užsigyventų žmonės. Berberai užsigyvena,- jie įsigyja nekilnojamo turto Prancūzijoje.

Neatsiejama Sacharos dalis,- karavanai ir jų sudedamosios dalys- kupranugariai. Ir turistai visa tai išbando savo kailiu. Jie susėda ant kuprių ir keliauja per dykumą. Kupranugariai yra rudi ir balti. Vienas ten gražus, baltas, apgraužtomis ausimis įsigudrina numesti nuo kupros ir net įspirti. Tiesa, turistų traukos centruose irgi yra kupranugarių. Ten gali nebrangiai ar net už dyką ant jo atsisėsti ir nusifotografuoti. Bet nulipimas gali būti brangus, jeigu viso proceso kainos neaptarei su kupranugario šeimininku.
Mokslas Tunise nemokamas ir privalomas. Gerai besimokantiems sudaromos visos sąlygos studijuoti Tunise ar Prancūzijoje. Gabiam tunisiečiui pakliūti į Sorboną lengviau, nei lietuvaičiui iš ES ten įstoti. Vaikai mokosi prancūzų kalbos nuo antros klasės. Todėl visi ten kalba laisvai prancūziškai.
Kairuanas, garsus aukščiausiu minaretu Tunise. Tai yra švenčiausias miestas Tunise. Ketvirtas pasaulyje. Turiu omenyje tarp musulmonų. Ten vyksta musulmonai , atliekantys chadžą. Tai yra piligriminis žygis į Meką, privalomas kiekvienam musulmonui. Bet, jei tai neįmanoma, jis gali tai atlikti mažiau šventoje vietoje. Bet čia reikia apsilankyti septynis kartus.
Al Džem,- miestas, esantis į pietryčius nuo Kairuano. Garsus romėnų amfiteatru, kuris mažesnis tik už Romos Koliziejų ir Pulos amfiteatrą. 143m ilgio, 114 m pločio, gerai išsilaikęs.

Tunise labai populiarios datulės. Jos žymiai skanesnės, nei pas pas mus atkeliaujančios į prekybos centrus. Ir labai naudingos. Sacharoje yra vietinių mintančių vien datulėmis ir gyvenančių šimtmetį. O vietiniai basomis, be pagalbinių priemonių greitai įlipa į palmę ir priskina datulių. Patikėkite,- labai skanu ir sveika. O jei abejojate, nuvykite į Sacharą ir įsitikinsite.

Datulių medžiai yra dvilyčiai : jie ir jos. Jos yra tikrosios datulės, kurių vaisius mes valgome. Jos aukštos, išdidžios. Jie yra mažesni ir jų mažiau. Šių priedermė yra apdulkinti jas, kad būtų vaisių. Beduinai paprastai užsiima datulių apdulkinimu.
Tunisas,- didžiausias šalies miestas ir sostinė. Jo priemiesčiai,- Sidi Bu Saidas, Kartagina, Bardas ir kt. Sostinėje yra medina ir šalia prasidedanti magistralė, kopijuojanti Paryžiaus Eliziejaus laukus. Gatvės skiriamojoje juostoje stovi aukštas surūdijusio metalo bokštas su laikrodžiu. Atrodo baisiai, o skirtas miestui papuošti. Bet juk ir Eifelio bokštas kažkada buvo Paryžiaus svetimkūniu. Tuniso medina,- siaurų gatvelių labirintas. Gatvelės siauros, kad pastatų šešėliai saugotų nuo karščio. Bet ne per daug siauros, jog prasilenktų 2 apkrauti kupranugariai. Mes turistai,- ne kupriai- prasilenkiame. Gausybė prekių.


Kalbina, bando įsiūlyti prekeiviai. Jei nesiruoši nieko pirkti, -jokio, net akių kontakto su prekeiviais. Jei galvoji pirkti, prašomą kainą kaip „specialiai draugui“ reikia dalinti iš 2 ar 3. Nuo čia prasideda derybos. Kartais jos užtrunka 10- 15 min. Ar daugiau. Prekeivis mažina kainą, tu ją didini. Taip sieki kompromiso,- priimtinos kainos. Jei netinka, eini sau, dažnai prekeivis šaukia mažesnę kainą arba net vejasi. Ir dar mažina kainą. Čia tinka pas mus populiarus pamokymas merginoms: autobuso ir vaikino nesivyk, atvyks kitas. Sostinėje yra keletas universitetų.

Kartagina – sostinės priemiestis, įkurtas 9 a. pr. Kr. Finikiečių, išvertus į lietuvių kalbą,- Naujas miestas. 3 a. pr. Kr. Kartagina valdė beveik visą šiaurinės Afrikos pakrantę, pietinę Ispanijos pakrantę. Dabar jos griuvėsiai traukia turistus iš viso pasaulio. Bet Kartaginoje randasi Tuniso prezidento rezidencija. Ji apsupta balta aklina tvora. Prie jos galybė automatais ir kitokiais ginklais ginkluotų apsauginių. Negalima fotografuoti ir filmuoti į tą pusę. Kai kas pabandė fotografuoti,- vaizdas gavosi neryškus. Įspūdingai atrodo milžiniškos Antonijaus termos.
Sidi bu Saidas – kitas sostinės priemiestis prie jūros. Jis gana kalnuotas ir tapybiškas. Baltos sienos ir sodri!i mėlynos langinės. Siaurose gatvelėse menininkų parduotuvės. Kavinės, kur arbata su kedro riešutais. Labai skani ir egzotiška, kai būsit, paragaukit.


Bendras vaizdas primena Andalūziją. Vaikštai siauromis gatvelėmis ir į visas puses atsiveria labai meniški vaizdai: įlankos, baltai-mėlyna architektūra, gėlės, stogai.


Nejučiomis atsiduri ant stogo arba prie mečetės. Vaizdai vienas už kitą gražesni. Fotoaparatas ar videokamera vos spėja fiksuoti pamatytą grožį. Tai lyg Monmartras.
Bardo muziejus, Bardo priemiestyje. Buvęs bėjaus namas. Mozaikų kolekcija nusileidžia tik Londono muziejui. Mozaikos ant sienų, grindų, lubų. Haremo kambariai.
Štai tokia šalis Tunisija, pas mus vadinama Tunisu.